7 straipsnių
Nei viena lietuvių šventė seniau neapsieidavo be duonos. Duona būdavo tas simbolinis valgis, kurį ir Kūčių vakarą visa šeima dalindavosi prie stalo. Duonos dalijimasis – šeimos vienybės, dėkingumo, atlaidumo ir skalsos simbolis. Ji dedama stalo viduryje, garbingiausioje vietoje. Tradiciškai duona an...
Velykos anuomet primindavo vestuves. Šeimininkės viską, ką turėjo geriausio, sudėdavo ant Velykų stalo. Merginos, susėdusios ratu, sukdavo kiaušinius, kad sužinotų, kuri pirma ištekės – atsisukęs smaigalys reiškė artėjančias vestuves. Jei kiaušinis lupasi gerai, tai reiškia, kad gyvenimas bus lengva...
Nuo senovės mūsų krašto tradicinėje mityboje buvo naudojama daug laukinių žolių, vaisių, uogų, grybų, tačiau šiandien retas pažintų jį supančius žolynus ir tikrai vargu ar išdrįstų juos valgyti. O štai etnologė Nijolė Marcinkevičienė – it vaikščiojanti enciklopedija.
„Jei mes neperduosime šių tradicijų savo vaikams, jos išnyks“ - sako BTV laidos „Keliauk ir ragauk. Lietuva“ vedėja Beata Nicholson. Ji ragina per Kūčias ragauti ne modernių, bet tradicinių, senovės lietuvių patiekalų: „turime labai daug įdomių valgių, kad ir avižų kisielius – jis yra tarsi pamiršta...
Kiaušinis – pagrindinis Velykų šventės patiekalas, simbolizuojantis gyvybę, gamtos ir Kristaus prisikėlimą, tačiau, ar galima valgyti kiaušinius per Gavėnią, kada krikščioniai turi laikytis pasninko, ir ką galima valgyti, o ko ne. Lietuvos Vyskupų konferencija skelbia, kad kiaušiniai gali būti pasni...
Dalis senų Verbų sekmadienio papročių keliauja iš kartos į kartą ir yra išlikę iki šių dienų, tačiau kai kurie jų, pasirodo, gali į namus prikviesti visai nelaukiamus svečius.
Skeptikai teigia, kad Velykos panašėja į Kalėdas – nupopsėjome taip, kad tai tampa ne šeimos, bažnyčios ar papročių, bet prekybininkų švente. Su tuo linkusi sutikti ir Lietuvos liaudies kultūros centro papročių ir apeigų poskyrio vadovė etnologė Nijolė Marcinkevičienė.
