20 straipsnių
Artėjant stebuklų metui, verta prisiminti stebuklingus atvaizdus, kurių Lietuvoje priskaičiuojama virš šimto. Lietuvos Mokslo premija skirta menotyrininkei dr. Tojanai Račiūnaitei, kuri daugiau nei 15 metų skyrė stebuklingų atvaizdų tyrimams. Savo laiku tai buvo milžiniško visuomenės atsako sulaukus...
COVID-19 atvejų skaičius paskutinėmis savaitėmis Lietuvoje, lyginant su šalies populiacija, aukščiausias pasaulyje. Lietuva, kaip ir visas pasaulis, laukia RNR pagrindu sukurtos vakcinos, kuri yra unikali ir turės būti saugoma minus 70 laipsnių temperatūroje. Ar virusas mutuos ir kaip stipriai? Ar s...
Kada antibakteriniai paviršiai taps mūsų gyvenimo dalimi? KTU ir LSMU mokslininkai kuria antibakterinius paviršius, prie kurių virusai nelimpa, o jeigu ir prilimpa - yra sunaikinami ant paviršių.
Šiandien virtualios realybės technologijos naudojamos daugelyje sričių - nuo pramogų iki statybos ar medicinos. Ekspertai įžvelgia puikias perspektyvas panaudoti virtualios realybės technologijas, rengiant specifinių profesijų specialistus, kurie neturi galimybės mokytis realioje aplinkoje, ir dar d...
Karantino laikotarpį mokslininkai seismologai vadina antropopauze - dovana mokslui. Karantino metu geriau nei betkada mokslininkai gali diagnozuoti žmonių sukeltą seisminį triukšmą, nes aprimus gaudesiui galima daug geriau girdėti žemės drebėjimų signalus, kuriuos paprastai užgožia žmonijos gaudesio...
Žmogus negali egzistuoti be mikroorganizmų ir būti sterilus. Apie 2 kg žmogaus svorio sudaro mikrobiota. Pasirodo, kad mūsų gyvenimo kokybę reguliuoja mikroorganizmai, esantys mūsų kūne? Žarnyno gerosios bakterijos ne tik padeda išlikti sveikam, gyvybingam, bet ir reguliuoja mūsų emocinę būklę. Renk...
Mokslas ieško atsakymo ar yra skirtumai tarp vyrų ir moterų smegenų veiklos. Neuronų jungčių tyrimai rodo, kad statistiniai skirtumai tarp vyrų ir moterų smegenų veiklos vis tik yra. Mokslas tiria ar tai tik matematinė paklaida, ar ne. Didelis dėmesys sutelkiamas į lytinių hormonų poveikį smegenims....
Kas yra žmogaus genomas ir genų redagavimas? Genų tyrimo galimybės ir grėsmės.
Vėžio genomo tyrimai sukėlė proveržį vėžio gydyme. Šiandien medikai jau gali nusitaikyti tiesiai į naviką arba priversti ligonio imuninę sistemą kovoti su naviku. Kas yra specifinė biologinė taikinių terapija ir imunoterapija onkologinių ligų gydyme? Kokie tyrimai bus atliekami ateityje ir kaip moks...
Nauja mokslo populiarinimo laida “Mokslo ritmu” kviečia pasinerti į nuostabų mokslo pasaulį: susipažinti su naujausiais pasauliniais mokslo išradimais, su išskirtiniais Lietuvos mokslininkų darbais ir pažvelgti į ateitį mokslininkų akimis, kurie ją ir kuria.
Nauja mokslo populiarinimo laida “Mokslo ritmu” kviečia pasinerti į nuostabų mokslo pasaulį: susipažinti su naujausiais pasauliniais mokslo išradimais, su išskirtiniais Lietuvos mokslininkų darbais ir pažvelgti į ateitį mokslininkų akimis, kurie ją ir kuria.
Kokius nenuspėjamus ir atsitiktinius įvykius gali paaiškinti matematikos mokslas? Už 15 metų darbus įvertinti Lietuvos tikimybių teorijos specialistai taria savo žodį. Nauja mokslo populiarinimo laida “Mokslo ritmu” kviečia pasinerti į nuostabų mokslo pasaulį: susipažinti su naujausiais pasauliniais...
Nauja mokslo populiarinimo laida “Mokslo ritmu” kviečia pasinerti į nuostabų mokslo pasaulį: susipažinti su naujausiais pasauliniais mokslo išradimais, su išskirtiniais Lietuvos mokslininkų darbais ir pažvelgti į ateitį mokslininkų akimis, kurie ją ir kuria.
Nauja mokslo populiarinimo laida “Mokslo ritmu” kviečia pasinerti į nuostabų mokslo pasaulį: susipažinti su naujausiais pasauliniais mokslo išradimais, su išskirtiniais Lietuvos mokslininkų darbais ir pažvelgti į ateitį mokslininkų akimis, kurie ją ir kuria.
Nauja mokslo populiarinimo laida “Mokslo ritmu” kviečia pasinerti į nuostabų mokslo pasaulį: susipažinti su naujausiais pasauliniais mokslo išradimais, su išskirtiniais Lietuvos mokslininkų darbais ir pažvelgti į ateitį mokslininkų akimis, kurie ją ir kuria.
Nauja mokslo populiarinimo laida “Mokslo ritmu” kviečia pasinerti į nuostabų mokslo pasaulį: susipažinti su naujausiais pasauliniais mokslo išradimais, su išskirtiniais Lietuvos mokslininkų darbais ir pažvelgti į ateitį mokslininkų akimis, kurie ją ir kuria.
Nauja mokslo populiarinimo laida “Mokslo ritmu” kviečia pasinerti į nuostabų mokslo pasaulį: susipažinti su naujausiais pasauliniais mokslo išradimais, su išskirtiniais Lietuvos mokslininkų darbais ir pažvelgti į ateitį mokslininkų akimis, kurie ją ir kuria.
Nauja mokslo populiarinimo laida “Mokslo ritmu” kviečia pasinerti į nuostabų mokslo pasaulį: susipažinti su naujausiais pasauliniais mokslo išradimais, su išskirtiniais Lietuvos mokslininkų darbais ir pažvelgti į ateitį mokslininkų akimis, kurie ją ir kuria.
Nauja mokslo populiarinimo laida „Mokslo ritmu“ kviečia pasinerti į nuostabų mokslo pasaulį: susipažinti su naujausiais pasauliniais mokslo išradimais, su išskirtiniais Lietuvos mokslininkų darbais ir pažvelgti į ateitį mokslininkų akimis, kurie ją ir kuria.
Nauja mokslo populiarinimo laida „Mokslo ritmu" kviečia pasinerti į nuostabų mokslo pasaulį: susipažinti su naujausiais pasauliniais mokslo išradimais, su išskirtiniais Lietuvos mokslininkų darbais ir pažvelgti į ateitį mokslininkų akimis, kurie ją ir kuria.
