Kamilė Šeraitė

Nors sostinės savivaldybės taryba jau trečiadienį turėjo svarstyti, ar Salomėjos Nėries gimnaziją pervadinti Šv. Kotrynos vardu, dar iki posėdžio mokykla pakeitė nuomonę dėl siūlomo pavadinimo. Pasak Istorinės atminties komisijos pirmininkės Kamilės Šeraitės-Gogelienės, šiame posėdyje Vilniaus miest...

Visuomenininkas, Ukrainos palaikytojas Valdas Bartkevičius siūlo Rusijos poeto Aleksandro Puškino paminklą iškelti iš Vilniaus į Grūto parką. Pavadinimą pakeitusio A. Puškino muziejaus direktorė teigia, kad memorialas yra svarbi Vilniaus istorijos dalis, čia gyveno A. Puškino sūnus ir marti. LNK žin...

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas tikina, kad socialdemokratų siūlymas sostinės Liudo Giros gatvę pervadinti Stepono Kairio vardu turi logikos ir gali būti svarstomas. Tačiau, pažymi jis, tai nėra vienintelis galimas šios gatvės pavadinimas.

Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė sako, kad komisija pritartų paminklo Justinui Marcinkevičiui statymui Vilniuje, rašytojų sąjungos skvere. Visgi, pažymi ji, komisija yra tik patariamasis balsas ir galutinį sprendimą dėl paminklo priims mi...

Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko patarėja Kamilė Šeraitė trečiadienį žurnalistams teigė, kad iš Ukrainos atvežtą tanką, stovinį Katedros aikštės prieigose, šiuo metu nuo provokatorių saugo Karo policija, o vėliau ją turėtų pakeisti Lietuvos šaulių sąjungos nariai. Anot jos, ministerija nema...

Rusijos sukelto karo Ukrainoje metinių išvakarėse į Vilniaus Katedros aikštės prieigas buvo atvežtas Ukrainos kariuomenės sunaikintas rusų tankas T–72B. Tokios pačios dovanos iš Ukrainos pasiekė ir Latviją, Estiją, Vokietiją. Visuose miestuose prie tanko atsirado gėlių, fiksuoti konfliktai.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD) atstovai siūlo pervadinti Rusų gatvę Vilniuje. Ką apie konservatorių iniciatyvą mano sostinės meras, istorikai ir kultūrologai? Delfi žurnalistas išsiaiškino detales.

Po Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimo išbraukti sostinėje esantį rašytojo Petro Cvirkos paminklą iš Kultūros vertybių registro šio objekto likimas priklausys nuo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo. Tačiau net ir miesto valdančiojoje koalicijoje nėra vienareikšmišk...

100-ąsias Lietuvos laisvės kovotojo Juozo Lukšos-Daumanto gimimo metines Vilnius pasitiko sutvarkęs pernai jo vardu pavadintą skverą ir ruošdamasis konkursui, kviečiančiam sukurti paminklinį objektą šiai asmenybei pagerbti, sakoma Vilniaus miesto savivaldybės pranešime.

Pastaruoju metu viešoje erdvėje netyla kalbos apie kertamus bei žalojamus medžius Vilniuje bei kituose Lietuvos miestuose.

915 Lietuvos piliečių yra pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais. Jų pavardės iškaltos Pasaulio tautų teisuolių sode, Jeruzalėje, o Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpiu beveik 1600 asmenų, gelbėję žydus nacių okupuotoje Lietuvoje, yra apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Gyvybes gelbėjusių asme...

Lietuvos Respublikos Seimas šių metų birželio mėnesį, atsižvelgdamas į tai, kad sukanka 100 metų nuo partizano Juozo Lukšos-Daumanto gimimo, nutarė paskelbti 2021 metus Juozo Lukšos-Daumanto metais.

Prieš kelias dienas žiniasklaidoje ir vėl pradėjo vaidentis Petro Cvirkos šmėkla. Šį kartą dėl Kultūros tarybos skirto finansavimo „Viešųjų diskusijų erdvei apie Petro Cvirkos skverą“ projektui. Galiu mokesčių mokėtojus paguosti tik tuo, kad projekto sąmata buvo kone dvigubai didesnė, tačiau kultūro...

Lukiškių aikštė, dar neseniai buvusi išsilaisvinimo iš sovietinių pančių simboliu, šiandien vis dažniau tampa istorinės atminties mūšių lauku.

Poeto ir sovietmečio veikėjo Petro Cvirkos paminklas vėl pakurstė ginčus ir atsirado politikų akiratyje. Seimo nariai Arvydas Anušauskas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Vilniaus miesto merą ir savivaldybės tarybos narius, siūlydami paskubinti paminklo nukėlimą. Tuo metu sostinės meras Remigijus Šim...

Pastaraisiais metais Rusija skiria ypatingą dėmesį ir finansavimą istorinės atminties projektams, skirtiems išsaugoti istorinę atmintį ir manipuliuoti istoriniu naratyvu užsienio valstybių atžvilgiu, perrašinėjant istoriją, kuriant mitus, kurie tarnautų Kremliaus politiniams tikslams....

1942 m. rugsėjo 29 d. Antanas Smetona išsiuntė laišką Lietuvos įgaliotiniui Rio de Žaneire Frizui Meieriui, kuriame, siekiant įrodyti Lietuvos teritorinių ribų patikimumą, pareiškė: „Lenkai pavogė lietuvių istoriją, dabar siekia pavogti rusai, mes turime nutverti tuos vagis už rankos ir parodyti juo...

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narės Kamilės Šeraitės nuomone dėl „didžiosios idėjos“ galima varyti lauk iš Tėvynės dalį savo šalies piliečių ir už tai to variusio garbei pavadinti jo vardu visą gatvę.

Holokaustas per amžius liks visos Lietuvos tragedija, ne tik tų šeimų, kurios paliestos tragiško likimo, ir kurių palikuonys širdyse nešioja geltoną Dovydo žvaigždę; ne tik žydų bendruomenės narių, kurie ilgus metus kovoja už kiekvienos žuvusios nekaltos gyvybės atminimą, bet ir mūsų tautos tragedij...