atmosfera

Iš dangaus nukritęs cilindro formos metalo gabalas kiaurai perskrodė namą Floridoje, Neiplse (Naples) ir vos nepražudė žmogaus.

Ketvirtadienį anksti ryte į Žemės orbitą išskraidintas NASA kosminis palydovas PACE, kuris rinks naujausius duomenis apie mūsų planetos vandenynus, klimato kaitą ir atmosferos užterštumą.

Planeta K2-18b pastarąjį pusmetį sulaukė daug astronomų dėmesio, mat Jameso Webbo teleskopu gautas jos atmosferos spektras parodė aiškius metano ir anglies dvideginio pėdsakus. Taip pat buvo aptikta vandens garų, o bendrai planetos atmosferoje dominuoja vandenilis.

Kai iš Saulės išsiveržia plazmos pliūpsnis ar tiesiog sustiprėja vėjas, Žemėje gali kilti geomagnetinė audra. Padidėjęs plazmos srautas, susidūręs su Žemės magnetosfera, ją visaip sujaukia, kai kurios dalelės pasiekia atmosferą, sustiprėja pašvaistės, pakinta jonosferos savybė.

Asteroido smūgis į Žemę, jei asteroidas bent kelių šimtų metrų skersmens, būtų katastrofa visai žmonijai. Tokį įvykį šį pavasarį modeliavo ir nagrinėjo Planetos gynybos konferencijos (PDC 2023) dalyviai – mokslininkai, politikai ir diplomatai.

Tankią Veneros atmosferą sudaro daugiausiai anglies dvideginis, taip pat šiek tiek azoto ir sieros dvideginio.

Pernai gegužę NASA zondas InSight užfiksavo 4,7 balo Marso drebėjimą. Virpesiai tęsėsi apie šešias valandas. Žemėje toks drebėjimas nebūtų nieko įspūdingo – pajustume, tačiau rimtos žalos nepridarytų. Bet Marse tai buvo stipriausias kada nors užfiksuotas drebėjimas. Raudonoji planeta neturi tektonin...

Pusiaujinė sraujymė Jupiteryje. Jupiteris, kaip ir Žemė, turi sluoksniuotą atmosferą, kuri susideda iš „ląstelių“ – cirkuliacijos regionų. Žemėje ląstelės yra šešios – po vieną ašigaliuose, vidurinėse platumose bei apibus pusiaujo; Jupiteryje – 20. Kaip giliai jos siekia, nėra visiškai aišku, nes ne...

Tik susiformavęs Marsas buvo gana panašus į Žemę. Atmosferos temperatūra ir slėgis galėjo tikti gyvybei susiformuoti; bent jau skysto vandens ten buvo gausu. Per maždaug milijardą metų situacija pasikeitė: Marso paviršius atšalo ir išdžiuvo.

Meteoroidas – mažas kosminis akmenukas – pasiekęs Žemės atmosferą virsta meteoru ir sužimba kaip krintanti žvaigždė ar didesnė liepsna. Taip pat jis sukelia smūginę bangą, nuo kurios pasklinda infragarso signalas. Užfiksavę tokį signalą, mokslininkai gali nustatyti, iš kur atlėkė meteoroidas, kokio ...

Astronomai nuolat ieško gyvybės požymių kitose Visatos vietose, o planeta K2-18 b kelia ypatingą susidomėjimą.

Nors daugelis žmonių apie tai retai kada pagalvoja, ore tvyrančio garų kondensato masės yra labai susijusios su pasauliniu atšilimu.

Naujas mokslinis proveržis reiškia, kad ateityje elektra gali būti generuojama panaudojant tik atmosferą – ir galbūt šiek tiek vandenilio.

Pradėjęs nykti ozono sluoksnis, kuris saugo Žemę nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių, bus atkurtas iki šio amžiaus vidurio, teigiama pirmadienį paskelbtoje naujoje Jungtinių Tautų ataskaitoje.

Žaibo blyksnis, o tada – šis tas nematyto. Siaučiant audrai aukštai danguje sublyksi ir išnyksta tamsiai raudonos spalvos figūra. Jeigu pavyko ją pastebėti, belieka pasveikinti – jums pasirodė kol kas menkiausiai pažintas aukštutinės atmosferos elektros fenomenas, vadinamas kosmoso kauku, šmėkla arb...

Tyrimai rodo, kad 82 proc. darbuotojų pagyrimą už kokybišką darbą laiko įrodymu, jog bendrovės kultūra yra sveika ir tokioje įmonėje gera dirbti. Anot specialistų, geidžiamiausiais darbdaviais laikomos organizacijos, kuriose žmonės vieni kitus giria natūraliai, o darbuotojai gero žodžio už nuopelnus...

Ilgiausias kada nors išmatuotas žaibas, pasak JT Pasaulio meteorologijos organizacijos (WMO), driekėsi 768 km. Jis užfiksuotas 2020 metų balandį tarp JAV Teksaso, Luizianos ir Misisipės valstijų. Po mokslinio įvertinimo rekordas antradienį patvirtintas Ženevoje.

Naujas tyrimas atskleidė, kas dedasi, kai Žemė bombarduojama Saulės žybsniais. Magnetosfera yra skydas, saugantis Žemę nuo žalingo Saulės poveikio. Saulės vėjas, atsimušęs į Žemės magnetinį lauką, didžiąja dalimi aplenkia mūsų planetą, o nedideli elektronų ir protonų srautai, pasiekiantys atmosferą,...

Žemę nuolat talžo Saulės vėjas, tačiau jo dalelės paviršiaus beveik nepasiekia. Jas į šalis nustumia planetos magnetosfera. Visgi ties ašigaliais magnetinio lauko linijos pasiekia žemę, tad jomis sekdamos energingos dalelės irgi priartėja prie planetos, kur, sąveikaudamos su atmosfera, sukuria pašva...