447 straipsnių
Architektūra (iš graikų: αρχη = vyriausiasis, vadovaujantis ir τεκτων = statybininkas, dailidė) – pastatų projektavimo menas ir mokslas. Pagrindiniai architektūros tikslai yra formuoti aplinkos erdvę, projektuoti statinius bei jų kompleksus. Plačiąja šio žodžio reikšme architektūros objektas yra žmogaus gyvenamosios aplinkos planavimas ir organizavimas, pradedant miestų planavimu, landšafto architektūra ir baigiant interjero dizainu.
Kaip akademinė disciplina architektūra paprastai skirstoma į dvi pagrindines šakas: urbanistiką ir tūrinę architektūrą. Architektūrinis projektavimas, skirtingai nuo laisvųjų menų, yra priklausomas nuo daugelio techninių, fizinių, teisinių, socialinių ir klimato faktorių, lemiančių galutinį projektą. Tačiau skirtingai nuo taikomųjų mokslų ar inžinerijos, iš architektūros tikimasi ne tik techninio sprendimo ir funkcionalumo, bet taip pat ir estetinių principų laikymosi.
Architektūros kūrimo procesas apima priemones, naudojamas tradiciniuose menuose – skulptūroje ir tapyboje – erdvę, formą, tūrį, tekstūrą, spalvą, šviesą, šešėlį. Dėl šių aspektų pasireiškimo architektūrinis projektavimas tradiciškai laikomas kūrybiniu procesu, o architektūra bendruoju atveju priskiriama prie meno šakų.
Šiuo visuomenės sveikatai ir moralei svarbiu laikotarpiu visų akys nukreiptos į medikus ir į visuomenės sveikatos priežiūros sistemą. Su išgąsčiu, bet tuo pačiu ir viltingai, tikimasi proveržio viruso suvaldymo sagoje. Tikimasi taip stipriai, kad lietuvis, nugalėdamas savo prigimtį, sutinka su savii...
Keičiantis pasauliui, keičiasi ir architektūrinės tendencijos. Architektai su skirtingais iššūkiais susiduria kasdien. Pasak Kauno autobusų stoties architekto, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (LMKA) premijos laimėtojo bei KTU Architektūros ir kraštotvarkos katedros docento Gintaro Balčyčio, tik paž...
Ko gero, tai blaškymasis po pasaulį buvusį modelį, o dabar interjero dizaino studijos „Anòther Studios“ bendraįkūrėją Gabrielę Jankutę išmokė minimalistinio požiūrio į save ir supančią aplinką. Pamažu išmokusi prisijaukinti įvairias vietas, kuriose nubusdavo, ji suprato, kad namai pirmiausia yra vid...
Šeštoji, netikėtos formos „Esminių dalykų“ laida netikėtoje erdvėje. Paulius Gritėnas kalbina meno ir Bažnyčios istorikę, humanitarinių ir teologinių mokslų daktarę, buvusią Lietuvos ambasadorę prie Šventojo sosto ir UNESCO Ireną Vaišvilaitę.
Prieš kelias savaites „Delfi Būstas“ aprašė Žvėryno gyventojų aptiktą galimai įstatymo spragą, kai tam tikrose Vilniaus vietose, pavyzdžiui, Žvėryne, esant pastatų aukščio ribojimams, statytojai randa būdą, kaip įterpti dar vieną kitą gyvenamąją arba komercinę patalpą – suprojektuoja antstatą. Pasta...
Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose, kurių dalis reikalauja rekonstrukcijos. Tačiau, Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto ( KTU SAF) dėstytojo Johan De Wachter teigimu, šie daugiabučių gyvenamieji rajonai turi dar daug neišnaudoto potencialo, raš...
Šiomis dienomis dar vienas Lietuvos miestas, po ilgų, tačiau vargu ar ką nors bendro su urbanistine nuovoka turinčių, ieškojimų, oficialiai pranešė atsisakantis tramvajaus ir kaip idėjos ir kaip artimos ateities miesto klausimų sprendimo būdo ir kaip teigiamo impulso miestiškajam gyvenimui. Taip, ta...
Nesibaigiant diskusijoms dėl teisingų viešųjų erdvių pokyčių ir jų projektams dažnai nugrimztant archyvuose, architektas, prof. Gintaras Čaikauskas užsimena apie būtiną brandžią sistemą procesams suvaldyti ir ryžtą sprendimams priimti – kitaip nepavyks nieko realizuoti, diskusijos ir abejonės niekad...
Po 26-erių metų pertraukos atlikta Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiosios salės renovacija padėjo reikšmingai pagerinti koncertų salės sąlygas, akustiką ir jos funkcionalumą. Atnaujinimo projektas buvo ypač jautrus laikui – architektai, rangovai ir tiekėjai per trumpą laiką turėjo efektyviai...
Šią vasarą baigėsi dviejų miesto aikščių renovacijos darbai – Panevėžys ir Kupiškis atnaujino savo centrines aikštes ir jų prieigas. Abiejų aikščių pagrindinė renovacijos medžiaga – akmens trinkelės. Tai ne pirmasis ir, matyt, ne paskutinis toks centrinės miesto susirinkimų erdvės apipavidalinimas, ...
Įsivaizduokite, kad išlipate iš lovos ir kojomis paliečiate grindis iš gyvų grybų. Ir tai – dar ne viskas: sienos, lubos – visas daugiabutis, netgi ir vandentiekio bei elektros sistema – taip pat yra iš grybų.
Šiuo metu projektuojami ir statomi tiltai Lietuvoje – pavyzdys to, kaip dera modernios technologijos, unikalūs konstrukciniai sprendimai ir išraiškingos architektūrinės formos. Tiltai nebe tik infrastruktūros objektai, bet ir išskirtiniai inžinerijos mokslo ir architektūros kūriniai, teigia Vilniaus...
Nuo spalvingų minkštų kėdžių Kauno lėlių teatre ir Nacionalinėje Filharmonijoje, iki funkcionalių teleskopinių tribūnų, suteikusių galimybę visapusiškai pritaikyti įvairioms veikloms Šiaulių dramos teatro, Modernaus meno muziejaus, Rygos tarptautinės mokyklos, Kėdainių Aušros progimnazijos erdves. T...
Kažkada priėmiau teisingą sprendimą – laikinai išsikelti iš Vilniaus ir stebėti urbanistinius sostinės nuotykius iš patogaus atstumo. O nuotykiai nesibaigia, ne tas žodis. Vien ko verti šiukšlių karai, kuriuose niekada gyventojai netaps laimėtojais.
Aukštis visada buvo išskirtinė statinio savybė. Ne tik dėl įspūdingų inžinerinių ir architektūrinių sprendimų, bet ir todėl, kad jį pranokti buvo labai sunku. Dabar kone kasdien statomi dangoraižiai. Tai kas vakar buvo pažiba, šiandien gali būti tik nykštukas. Susipažinkime, kas aukščiausias 2019-ai...
Šiaip ne taip nugyvenome du XXI amžiaus dešimtmečius, per kuriuos pakeitėme savo miestus neatpažįstamai. O gal nieko gero neįvyko ir miestus tik sugadinome? Neaišku, bet kam dairytis atgal. Žvilgtelkim geriau į artimiausią ateitį. Šiandien jūs tikėjotės pirmosios apžvalgos iš ciklo apie jūsų gyvenam...
Kai 1990 m., dar būdamas architektūros studentas, pirmąkart nuvykau į Paryžių, pamenu, kokį pasibaisėjimą sukėlė gausybė jau baigtų ir dar teberenčiamų statinių, kuriais siekta įgyvendinti prezidento Mitterand’o Grandeur užgaidą. Pasibaisėjau ne tų vietų pobūdžiu, o tuo, kas yra statoma aplink Paryž...
Rudenį Minske organizuoto architektūros festivalio metu vykusioje Minsko tarptautinėje jaunųjų architektų bienalėje „LEONARDO 2019“ tarp 150 projektų iš 18 šalių net 3 apdovanojimus pelnė Vilniaus architektūros studijos architektų pateikti projektai, rašoma pranešime.
Mes jau šiek tiek kalbėjome apie architektūrą Lietuvoje iš esmės ir apie nereikšmingus lokalius architektūrinius atsitikimus. Ir tai tęsime, bet dabar kviečiu jus į keleto tekstų seriją apie jus pačius jūsų gyvenamojoje aplinkoje. Kam to reikia, paklausite. Skubu atsakyti, kad tai padės jums pirmą k...
Gentrifikacija – tai procesas, kai aukštesnė gyventojų klasė keliasi į populiarius miesto rajonus ir po truputį išstumia senuosius gyventojus, kurie nesugeba juose išsilaikyti. Tuomet rajono dvasia pasikeičia ir derinasi prie naujųjų gyventojų. Kodėl tai turėtų būti aktualu futbolo sirgaliui? Nes ge...
