Nuo jo neapsaugotas niekas: į namus patenka oru, su daiktais arba žmonėmis

Šaltuose ir drėgnuose namuose mėgsta augti pelėsis. Nuo jo neapsaugotos nei sienos, nei drabužiai, nei knygos, nei žaislai. Klastingasis pelėsis bet kokį turtą gali paversti suplėkusiu daiktu, kuris, regis, tampa tinkamas tik šiukšliadėžei. Tačiau kiek verta nerimauti dėl pelėsio, kai jis įsiveržia į mūsų namus? Jeigu jis aptraukia ir sugadina daiktus, tai kokį poveikį jis daro mūsų organizmui?

Kas yra pelėsis? 

Pelėsiai yra grybų forma. Pelėsių būna įvairių ir jie gali augti, tiek viduje, tiek lauke. Pelėsis dauginasi gamindamas sporas, kurių galima aptikti bet kurioje vidaus aplinkoje. Išnaikinti jų neįmanoma – sporos gali išgyventi itin nepalankiomis sąlygomis. Joms esant, pelėsis paprasčiausiai neauga.   

Pelėsis gali augti ant įvairiausių paviršių, įskaitant medžiagą, popierių ir medieną.
Labiausiai namų viduje paplitę pelėsiai būna: 

• Alternaria – dauginasi šlapiose vietose namų viduje, pavyzdžiui, dušuose ar po vandenį praleidžiančiu praustuvu. 
• Aspergillus – dažnai randamas viduje ant dulkėtų ar miltelių pavidalo maisto produktų bei statybinių medžiagų, pavyzdžiui, gipso kartono plokščių. 
• Cladosporium – gali augti tiek vėsiose, tiek šiltose patalpose. Dažniausiai randamas ant medžiaginių ir medinių paviršių. 
• Penicillium – paprastai auga ant daiktų, kuriuos pažeidė vanduo. Dažniausiai būna mėlynos ar žalios spalvos. 
• Pelėsiai gali būti įvairių formų, tekstūros ir spalvų: balti, geltoni, mėlyni ar žali. Dažnai jie primena ant paviršiaus atsiradusią dėmę ar išblukusius dažus. Pelėsis gali turėti aksominę, pūkuotą ar gruoblėtą išvaizdą, nelygu pelėsio rūšis ir paviršius, ant kurio jis auga.

Kaip pelėsis patenka į mūsų namus?

Pelėsio sporos į namus patenka oru arba prisitvirtinusios prie daiktų ar žmonių. Vartais į namus sporoms gali tapti atviri langai, durys ir ventiliacijos sistemos. Jos taip pat gali patekti į vidų nuo drabužių, batų ir naminių gyvūnų.   

Pelėsis atsiras tik tuomet, jei sporos nusės ten, kur yra idealios augimo sąlygos – pakankamai drėgmės ir tinkamų mitybos medžiagų. Jeigu to nėra, pelėsis paprastai nekelia jokių problemų.
Pelėsį dažniausiai galima rasti vandens nuotėkio vietose ar prie langų, kur kaupiasi kondensatas. Pelėsiams palankiausia dirva yra drėgnos celiuliozės medžiagos, įkaitant popieriaus produktus, kartoną, lubų plokštes ir medienos produktus. Tapetai, izoliacinės medžiagos, baldų apmušalai ir kilimai sudaro kitą palankią terpę pelėsio augimui.   

Pelėsio įtaka sveikatai - ne tik alergiškiems žmonėms

„Pelėsis namų viduje ne visada kelia sveikatos problemų, - pažymi Jungtinių Valstijų Ligų kontrolės ir prevencijos centrai. - Tačiau kai kurie žmonės gali būti jautrūs pelėsiams“.
Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad pelėsinė aplinka susijusi ir gali padidinti namų vidaus taršą, o tai yra rizikos veiksnys sergant kai kuriomis kvėpavimo takų ligomis. 

„Drėgmės perteklius ant beveik visų vidaus paviršių skatina mikrobų, pavyzdžiui, pelėsio, grybelio ir bakterijų, dauginimąsi. Tai savo ruožtu į vidaus orą skleidžia sporas, ląsteles, fragmentus ir lakius organinius junginius. Maža to, drėgmė skatina cheminį ar biologinį medžiagų irimą, o tai irgi teršia vidaus orą“, - rašo PSO.   

Pelėsiai gali gaminti daugybę medžiagų, kurios gali būti kenksmingos. Alergenai, dirgikliai ir mikotoksinai – potencialiai nuodingos medžiagos – gali turėti įtakos žmonėms, kurie yra joms jautrūs. 

JAV Aplinkos apsaugos agentūra konstatuoja, kad pelėsiai gali dirginti akis, plaučius, nosies gleivinę, odą ir gerklę, net jei žmogus nėra alergiškas pelėsiui. 

Alergija pelėsiams kelia panašius simptomus kaip ir kitos alergijos ore sklandančioms medžiagoms, pavyzdžiui, šienligė. Tokiais simptomais gali tapti užgulusi ar varvanti nosis, nosies gleivinės ar gerklės peršėjimas, čiaudulys, paraudusios akys. 

Be to, alergiją pelėsiui turintiems ir astma sergantiems žmonėms pelėsinė aplinka gali suaktyvinti astmos simptomus, teigia Ligų kontrolė sir prevencijos centrai.

Tačiau Didžiosios Britanijos Plaučių fondo pirmininko pavaduotojas, profesorius Stephenas Spiro teigia, kad pelėsis namų viduje gali būti dar pavojingesnis. „Tam tikros pelėsio rūšys gali sukelti rimtas plaučių infekcijas ir randėjimą. Kai kurie astma sergantys pacientai, įkvėpę Aspergillus rūšies pelėsio sporų, gali susirgti liga, kuri vadinama alergine bronchopulmonarine aspergilioze. Ji gali sutrikdyti kvėpavimą“, - pažymi jis.

Apsauga ir prevencija 

Abi organizacijos pažymi, kad norint namų viduje išvengti pelėsio, svarbiausia yra kontroliuoti drėgmę. Išsiliejus ar pradėjus tekėti vandeniui, reikia imtis skubių veiksmų ir pasistengti per dvi paras išdžiovinti sušlapusią vietą – tai turėtų apsaugoti nuo pelėsio. 

Kitas svarbus veiksnys yra gyvenamųjų patalpų drėgmės lygis. Jeigu oras namuose yra drėgnas (nors tai ne iš karto įmanoma pastebėti), jis skatins pelėsio augimą. Didelę drėgmę kambaryje dažnai liudija kondensatas ant langų. 

Sumažinti drėgmę patalpoje galima vėdinant kambarius ar naudojant drėgmės surinkėjus. Tam tikruose kambariuose oro drėgnumą galima sumažinti vengiant drėgmę didinančios veiklos, pavyzdžiui, nedžiovinant juose drabužių ar nenaudojant žibalinių šildytuvų.  

Valant pelėsį nuo kietų paviršių, galima naudoti komercinius produktus, muilą su vandeniu ar smarkiai skiestą baliklio tirpalą. Nuvalytą paviršių gerai išdžiovinkite, kad ant jo vėl neatsirastų pelėsis.   

Atsargiai elkitės su porėtomis medžiagomis, kurios nukentėjo nuo pelėsio, pavyzdžiui, audiniu ar vilna. Pelėsis gali įsiskverbti į šias medžiagas, todėl jį išvalyti gali būti neįmanoma, arba jis gali vėl pasirodyti, jei bus tinkamos sąlygos. Daugeliu atvejų tokias medžiagas geriausia išmesti.