Šaltis gali jus susargdinti

Nors virusinės kvėpavimo takų ligos vadinamos peršalimu, vien tik nuo žemos oro temperatūros jūs nesusirgsite. Iš tiesų yra priešingai. „Su infekcijomis kovojančių ląstelių kiekis padidėja, kai patenkate į šaltį“, - sako Rachel C. Vreeman, viena iš autorių, parašiusių knygą „Don't Swallow Your Gum! Myths, Half-Truths, and Outright Lies About Your Body and Health“ („Neprarykite gumos! Mitai, dalis tiesos ir visiškas melas apie jūsų kūną ir sveikatą“). Tai yra organizmo būdas kovoti su stresu, kurį kelia žema temperatūra. Be to, kaip teigia Nacionalinis Alergijos ir infekcinių ligų institutas, peršalimo ligų virusai geriausiai dauginasi esant 32,7 laipsnio pagal Celcijų. Kai žiemą būnate lauke, temperatūra jūsų nosyse tikrai būna žemesnė. 

Nereikėtų sportuoti šaltyje 

Pasiruoškite išlįsti iš šiltų patalpų ir pabėgioti gryname (ir, taip, šaltame) ore. Anot tyrimo, kuris pasirodė žurnale „Medicine & Science in Sports and Exercise“, tvyrant žemai temperatūrai, bėgiojimo ritmas būna spartesnis, o tai reiškia, kad sudeginama daugiau kalorijų. Be to, intensyvesnė ir sunkesnė treniruotė didina endorfinų kiekį, kuris, kaip rodo vienas „Environmental Science and Technology“ straipsnis, savaime padidėja vien tik nuo buvimo lauke. 

Žiemą alergijos išnyksta 

Alergijos gali būti tikroji priežastis, kodėl šį sezoną vaikštote užsikimšusia nosimi ir peršinčia gerkle. Amerikos astmos ir alergijų fondo teigimu, vienas iš penkių žmonių kenčia nuo vidaus ar lauko alergijų, o tiems žmonėms, kurie yra jautrūs patalpų vidaus alergenams, žiemos metu alergija gali paūmėti. Žiemą naminiai gyvūnai mažiau laiko praleidžia lauke, dėl uždarytų langų suprastėja namų oro kokybė, namuose padaugėja pelėsių, pažymi R. C. Vreeman. Jeigu jūsų simptomai trunka ilgiau negu 10 dienų ar nuslopsta pavartojus antihistamininių vaistų, gali būti, kad jums atėjo laikas kreiptis į alergologą. 

Žiemos metu nereikia apsauginių kremų nuo saulės 

Pamirškite maudymosi kostiumėlius. Parduotuvės žiemos metu turėtų apsirūpinti ne tik megztų kepurių, bet ir apsauginių kremų nuo saulės atsargomis. „Kadangi žiemos mėnesiais Žemės paviršius būna arčiau Saulės, mes iš tikrųjų gauname daugiau žalingų spindulių, patys to nesuvokdami“, - sako plastikos chirurgas iš Niujorko, mokslų daktaras Robertas Guida. Maža to, sniegas ir ledas gali atspindėti iki 80 proc. pavojingų ultravioletinių spindulių, taigi jie gali kenkti odai dvigubai stipriau, pažymi Odos vėžio fondas. Taigi netgi žiemą naudokite apsauginius kremus. 

Didžiąją dalį šilumos kūnas praranda per galvą 

Priešingai negu teigiama 6-ojo dešimtmečio tyrime, didžioji dalis kūno šilumos neišgaruoja per galvą, sako R. C. Vreeman. „Dabar jau liūdnai pagarsėjusio tyrimo metu savanoriai lankėsi Arktyje nepridengtomis galvomis. Tačiau jie vilkėjo drabužiais, skirtais itin šaltam orui. Taigi logiška, kad didžiąją dalį šilumos jie prarado per galvas“, - teigia ji. Jeigu išeisite į lauką be pirštinių, didžiąją dalį šilumos prarasite per rankas, pažymi ji. 

Saulės stoka žiemos metu sukelia depresiją 

Nors tamsios dienos tikrai nedžiugina, be sezoninio afektinio sutrikimo egzistuoja dar daugybė kitų veiksnių, galinčių sukelti žiemos depresiją – ypač šventiniu periodu. Įtempta dienotvarkė, stresas šeimoje ir būgštavimai dėl šventinių išlaidų prislegia kur kas dažniau negu sezoninis afektinis sutrikimas, kuris ištinka tik 5 proc. amerikiečių.   

Moterys per žiemą priauga po 5 kg 

Niūriomis dienomis susisiautus į antklodę ir guodžiantis mėgstamu maistu, nesunku įsivaizduoti, kodėl per žiemą moterys priauga antsvorio. Tačiau pasirodo, kad moterys per žiemą vidutiniškai pasunkėja tik 0,5 ar 1 kg. Nepaisant to, vienas „Nutrition Review“ tyrimas parodė, kad per šešerių savaičių šventinį periodą priaugtas svoris sudaro net 51 proc. viso antsvorio, priaugto per metus. Anot studijos, pasirodžiusios žurnale „New England Journal of Medicine“, atėjus pavasariui, dauguma moterų nesistengia atsikratyti šių kilogramų, taigi per kelerius metus antsvoris gali gerokai išryškėti. 

Vitaminas C apsaugo nuo peršalimo ligų

Gerai, tai tėra tik pusė mito. Vienas 2013 metų Helsinkio universiteto tyrimas parodė, kad kasdienė rekomenduojama 75 mg vitamino C dozė yra svarbi palaikant sveiką imuninę sistemą ir saugantis virusinių žiemos ligų. Kiti tyrimai nustatė, kad didžiulė vitamino C dozė, išgerta pasirodžius pirmiesiems slogos požymiams, gali sutrumpinti ligos trukmę ir palengvinti jos eigą. 

Nuo šalčio pradeda slinkti plaukai 

Šaltis iš tikrųjų padeda išsaugoti plaukus. Vieno Ciuricho universitetinės ligoninės tyrimo metu šešerius metus buvo stebimos 823 moterys. Mokslininkai nustatė, kad labiausiai jų plaukai slinkdavo vasarą, o mažiausiai – žiemą. Tai gali būti evoliucijos pasekmė – tik prisiminkite, kaip žiemą patankėja jūsų šuns kailis. Tačiau jei žiemos metu jūsų plaukai lūžinėja, tampa šiurkštūs, atsiranda pleiskanų ir pradeda niežėti galvą, galbūt jums reikėtų investuoti į galvos odą saugantį šampūną, sako R. C. Vreeman.   

Alkoholis padeda sušilti 

Alkoholis padeda pajusti šilumos bangą kūno viduje, bet taip yra dėl to, kad kraujas iš vidaus organų pradeda plūsti į jūsų paraudusią odą. Tai reiškia, kad jūsų temperatūra organizmo viduje iš tikrųjų sumažėja, sako R. C. Vreeman. Maža to, alkoholis sutrikdo kūno gebėjimą drebėti ir taip susikurti papildomos šilumos.

Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!


Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (21)