Tyrimas parodė, kad nuo miego apnėjos kenčiantys žmonės būna mažiau patrauklūs, jaunatviški ir dėmesingi nei tie, kurie miega ramiai.
Miego apnėja – miego sutrikimas, kuriam būdinga tai, kad miego metu kartotinai nutrūksta ir vėl atsinaujina kvėpavimas.
Tačiau nuo šio sutrikimo gydomi žmonės tapo patrauklesni: dviejų trečdalių tyrime dalyvavusių pacientų nuotraukos buvo įvertintos aukštesniais balais po gydymo nei prieš jį.
Kaip rašo „Daily Mail“, mokslininkai panaudojo jautrią „veido žymėjimo techniką“, kurią dažniausiai naudoja chirurgai. Kartu su nepriklausomų išvaizdos vertintojų komanda mokslininkai įvertino 20 vidutinio amžiaus nuo apnėjos kenčiančių pacientų, kurie buvo gydomi siekiant palengvinti jų kvėpavimą miego metu.
Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad prieš gydymą pacientų kaktos buvo labiau pabrinkusios, o veidai labiau išraudę.
22 vertintojai, kurių buvo paprašyta pažvelgti į nuotraukas, padarytas prieš ir po gydymo, manė, jog po gydymo padarytose nuotraukose asmenys atrodė turintys mažiau raukšlių.
Vertintojai taip pat dviem trečdaliais atvejų teisingai nustatė, kurios nuotraukos buvo padarytos po gydymo.
Tačiau mokslininkai neužfiksavo didelių pokyčių veido charakteristikose, kurios dažnai siejamos su mieguistumu, pavyzdžiui, tamsūs ratilai po akimis ar pabrinkę paakiai.
Nuo miego apnėjos kenčia milijonai suaugusiųjų, dėl to jie patenka į su širdimi susijusių sveikatos problemų bei atsitikimų dienos metų rizikos grupes.
Tyrimo vadovas ir miego sutrikimų gydytojas neurologas Ronaldas Chervinas – Mičigano universiteto miego sutrikimų centro vadovas – teigia, jog tyrimas kilo iš anekdotinių pastebėjimų, kuriuos darbuotojai dažnai užfiksuodavo stebėdami nuo miego apnėjos kenčiančius pacientus.
Miego sutrikimų centro darbuotojai ieškojo moksliškesnio būdo įvertinti išvaizdą prieš ir po pacientų gydymo.
„Vyrauja nuomonė, kad žmonės atrodo mieguisti, nes jie yra mieguisti, jų akys paburkusios, aplink jas yra tamsūs ratilai, todėl žmonės išleidžia neišpasakytas pinigų sumas namų gydymo priemonėms“, - pasakoja gydytojas R. Chervinas.
Kartu su plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoju Stevenu Buchmanu tyrime dalyvavusi komanda panaudojo tikslią veido išmatavimo sistemą – fotogrametriją tam, kad būtų padarytos įvairios pacientų nuotraukos identiškomis sąlygomis prieš gydymą ir praėjus keliems mėnesiams.
Sugebanti išmatuoti mažyčius veido kontūrų pokyčius, ši sistema padeda chirurgams planuoti operacijas ir vertinti pokyčius.
„Vienu iš plastinės chirurgijos proveržių pastarąjį dešimtmetį tapo mūsų siekis objektyviau įvertinti rezultatus“, - teigė S. Buchmanas.
„Šiame tyrime panaudota technologija demonstruoja tikrąjį ryšį tarp to, kaip asmuo atrodo, ir to, kaip jis iš tiesų jaučiasi, žvelgiant iš sveikatos perspektyvos. Reikia tolimesnių tyrimų tam, kad būtų galima įvertinti didesnio pacientų skaičiaus veido pokyčius per ilgesnį gydymo periodą“, - apie ateitį kalbėjo S. Buchmanas.
