Sena nauja panacėja – laukinės žolės ir daigai
Homeopatė ir mitybos specialistė Aiva Vaivarienė teigia, kad tie, kurie nori maitintis pilnavertiškai, šiais laikais tokią galimybę turi – parduotuvės ištisus metus pinos įvairių vaisių ir daržovių, todėl labai didelių sezoninių svyravimų, kad žmonėms labai trūktų tam tikrų medžiagų, nepastebinti. Vis dėlto organizmas, turėjęs kovoti su didesniu infekcijų kiekiu, šaltu ar drėgnu oru, po žiemos yra pasilpęs, taigi jam reikėtų skirti daugiau dėmesio.
„Šiuo metu yra toks nuostabus dalykas, kaip daigai. Pavasarį reikėtų jų nepamiršti. Šio sezono naujovė ir topas – saulėgrąžų daigai. Jie iš tiesų labai vertingi ir skanūs, turi daug mikroelementų, ypatingai geležies, taip reikalingos moterims. Įvairių daigų – tiek saulėgrąžų, tiek liucernos, garstyčių, pipirnės – galima daigintis ir namuose. Galima daiginti tiek grūdus, tiek ankštinius – lęšius, mung pupeles, avinžirnius ir daugelį kitų augalų. Daiginta sėkla, viena vertus, turtingesnė vitaminais ir mikroelementais, antra, mūsų organizmas ją lengviau virškina, nes nelieka apsauginio apvalkalo. Ypač jį stiprų turi grūdai. Pavyzdžiui, jei sveikus grūdus valgome nesudygusius ir jų gerai nesukramtome, jie pasišalina iš organizmo nesuvirškinti, kadangi apsauginis apvalkalas apsaugo nuo virškinimo sistemos įtakos“, - patarė medikė.
Kita gamtos dovana, kurios nereikėtų pamiršti pavasarį – pirmosios žolės: dilgėlės, garšvos, kiaulpienės, raktažolės. Pasak pašnekovės, valgomi praktiškai visi gėlių žiedai. Taigi tikrai nieko bloga švariame miške paragauti net žibučių žiedų.
„Labai skanūs ir sveiki – kiaulpienių žiedai. Tik reikia nepamiršti, kad ir Lietuvoje auga keletas nuodingų augalų, kurių tikrai negalima valgyti. Nepažįstamų lapų ir žiedų nereikėtų rinkti. Teko girdėti pasakojimą, kaip žmogus užsimanė pirmą kartą gyvenime pavalgyti miško žolių, pamatė kažkokius labai gražius lapelius, prisiskynė jų pilną dubenį, pasidarė salotas, jos buvo labai karčios, bet jis didvyriškai jas valgė ir atsidūrė reanimacijoje. Gerai, kad spėjo jį išgelbėti. Pasirodė, kad žmogus prisiskynė ugniažolės, kuri nuodinga. Žolė tikrai labai gražiai atrodo. Nuskynus iš jos teka oranžinė sula, pagal kurią nesunku ją atpažinti“, - pasakojo A. Vaivarienė.
Jei niekada gyvenime nesate valgę laukinių augalų arba daigų, pašnekovė pataria pradėti nuo kelių lapelių, nepulti valgyti viso dubens, nes tikrai sutriks virškinimas. Taigi gaminant tradicines salotas galima įsimesti į jas saujelę daigų ar žolių ir po truputį didinti jų kiekį. Jei toks maistas valgomas jau nuo naujų metų, kai prasideda daigų sezonas, galima po vieną kitą saują daigų suvalgyti ryte ir vakare. Iš šio maisto vitaminų ir mineralų gausime daug daugiau nei iš pramoninių salotų.
Kokių medžiagų trūksta dažniausiai
Ar gerti savo nuožiūra vitaminų, jei yra išreikšti kurio nors vitamino trūkumo simptomai, pavyzdžiui, trūkinėja lūpų kampučiai?
„Kai trūkinėja lūpų kampučiai, paprastai tai susiję su B grupės vitaminų, kurie sintetinami ir pasisavinami virškinamajame trakte, stoka. Jei šio vitamino trūksta, tai reiškia, kad kažkas blogai su virškinimu. Greitajai pagalbai, aišku, galima pagerti šių vitaminų, bet virškinimas nuo to nesusitvarkys, priežastis liks, todėl situacija pasikartos.
Daugeliui reprodukcinio amžiaus moterų, turinčių mėnesines, trūksta geležies, todėl slenka plaukai, lūžinėja nagai. Kita labai dažna šių simptomų priežastis, kad trūksta jodo. Beje, jodo trūkumas sukelia ir pavasarį nuovargį, apatiją, silpnumą. Taip pat šie simptomai gali būti susijęs su vitamino D stoka, bet apie tai jau daug kalbama. „Trūkstant jodo jau teks vartoti maisto papildus, kadangi mūsų dirvožemyje ir maiste jodo beveik nėra. Labai daug jodo turi jūros kopūstai, bet tai mums neįprastas maistas“, - teigė A. Vaivarienė.
Taip pat lietuviams trūksta kalcio. Pasak pašnekovės, jau seniai įrodyta, kad organizmas iš pieno produktų kalcio nepasisavina. Daug geriau mes pasisaviname augalinį kalcį – iš aguonų, sezamo, saulėgrąžų pieno, kurį galima pasidaryti namų sąlygomis. Taip pat daug kalcio turi lapinės daržovės, ypač laukiniai augalai. Pastarieji visų mineralų turi daugiau negu kultūriniai, taip pat ir silicio, mangano, fosforo bei kitų retų mineralų, svarbių mūsų kaulams. Taigi jei produktai valgomi natūralūs, mažai apdirbti, tuomet ir mikroelementų gauname normalų ir subalansuotą kiekį. Kai pradedame maistą apdirbinėti, ilgai laikyti, stengtis pratęsti jo galiojimą, naudingų medžiagų kiekis su kiekvienu apdirbimo žingsniu mažėja. „Todėl pavasarį visada raginame vartoti kuo daugiau šviežių augalinių produktų, kol jie dar skanūs, minkšti ir pakankamai įkandami mūsų civilizuotiems dantukams“, - teigė A. Vaivarienė.
Iš sintetinių vitaminų pasisaviname tik 10 proc., visa kita – pinigų išmetimas?
Lietuvos sveikuolių sąjungos vicepirmininkė Sigita Kriaučiūnienė taip pat sintetinius vitaminus vertina skeptiškai.
„Nenoriu būti jų atžvilgiu labai kategoriška, bet aš pati jų nevartoju ir niekam iš savo aplinkos nerekomenduoju. Tačiau kai laukiausi kūdikio ir man trūko geležies ir nepavyko jos atstatyti jokiais natūraliais būdais, gėriau geležies preparatus, kurie padėjo. Todėl nesakau, kad nėra situacijų, kada juos reikėtų gerti. Kita vertus, kai nėra jokių kritinių situacijų – gyveni paprastai, valgai normaliai, neturi ypatingų ligų, dėl kurių reikėtų kažką papildomai vartoti, vitaminai nėra būtini. Niekada nedaviau jų savo vaikams ir nebuvo dėl to problemų. Taigi nesakau, kad tai blogis, bet reikia žinoti, kad jie įsisavinami tikrai ne taip, kaip natūralūs vitaminai. Įvairiais duomenimis, jų įsisaviname tik iki 10 proc., o 90 proc. jų medžiagų organizmui reikia pašalinti. Tam jis sunaudoja dar daugiau vitaminų ir mineralų. Taigi geriant vitaminą reikia labai gerai žinoti, ar tau jo trūksta. Antraip gaunasi labai brangus šlapimas, kadangi su juo pasišalina iš organizmo labai vertingi vitaminai ir mineralai. Mat organizmas negali įsisavinti daugiau negu jam reikia“, - aiškino pašnekovė.
Ji nepatarė pasiklausti žinomais vitaminų trūkumo požymiais, kadangi pastarieji gali atsirasti dėl įvairių medžiagų trūkumo. Geriau išsitirti, kokių medžiagų iš tiesų trūksta. Tik esant dideliam atotrūkiui nuo normos verta griebtis tam tikrų preparatų.
Savavališkai gerti specifinių preparatų nesiūlo ir medikai. Pasak šeimos gydytojos Reginos Balčiūnienės, geriant savavališkai B grupės, magnio, kalio preparatų, gali būti priešingas efektas: atsirasti inkstų ar net širdies pažeidimų požymių. Šiuos preparatus turėtų skirti gydytojas esant atitinkamiems simptomams arba laboratoriškai nustačius, kad kažkokių medžiagų trūksta.
„Vitaminai nėra saldainiai. Jeigu žmogus dažnai serga, ilgai išlieka kosulys, sloga, iki gegužės mėnesio, kol nėra stiprių saulės spindulių, pravartu pagerti imuninę sistemą stiprinančių preparatų, pavyzdžiui, turinčių ežiuolės. Kartu reikėtų vartoti vitaminą C, kuris sustiprina šių preparatų poveikį. Tačiau jeigu juos vartodami nesirūpinsite savo dienos režimu, jie neveiks – tai bus tik pinigų išmetimas“, - pabrėžė medikė.
Savaitės žolių sulčių kursas – ir vitaminų užteks iki vasaros
Pasak S. Kriaučiūnienės, norint, kad organizmas gerai įsisavintų vitaminus iš maisto, jis turi turėti pakankamai energijos. O tam, kaip paradoksaliai beskambėtų, turėtume valgyti mažiau.
Norint sumažinti maisto kiekį, pagrindinis dalykas – ilgai kramtyti. Užtenka pusryčiams poros bananų, jei juos valgysime 20 min., t. y. kramtysime tol, kol kąsnis burnoje savaime nusirys. Ilgai kramtant nereikia specialiai mažinti suvalgomo maisto kiekį. Pavyzdžiui, galima pusryčiams pasidaryti įprastą dubenį košės, bet jeigu ilgai kramtysime, jo viso mes tiesiog nesuvalgysime. Kai žmogus ryja nekramtydamas, jis suvalgo labai daug. Valgant reikia koncentruotis į maistą, susikaupus – nežiūrėti televizoriaus, kompiuterio ir pan. Gerti po valgio nėra gerai, tai daryti reikia pusvalandį prieš valgymą, o jei nėra tokių galimybių, viską išgerti iki valgymo“, - pasakojo sveikuolė, pabrėždama, kad šios programos metu ne mažesnis dėmesys skiriamas judėjimui ir grūdinimuisi.
S. Kriaučiūnienė taip pat patarė pavasarį valgyti daug laukinių žolių. Jų galima įsidėti į salotas, sriubą, išspausti sulčių. Pasak jos, užtenka savaitę laiko kasdien išgerti apie 20 ml sulčių iš žolių, kad apsirūpintume vitaminais ilgam. Tačiau šių sulčių nauda bus pastebima tik tuomet, jei keisime ir mitybą.
„Jei gersime šias sultis, bet valgysime įprastai, nebus jokios naudos, tokiu atveju galima jų ir negerti. Kai į parduotuvę ateina 200 kg sveriantis žmogus ir prašo organizmą valančios arbatos, o po to džiaugiasi, kad ji labai tiks jam ryte prie sumuštinių su kumpiu, ta arbata neturės jokio efekto. Ji veikia tik tuomet, kai žmogus ir pats valosi. Čia lygiai tas pats – vitaminingos sultys bus gerai įsisavintos tik tuo atveju, jei organizmas gerai dirbs. Kai jis susikoncentravęs į šlakų valymą, kurie susidaro dėl nenormalaus maisto, jam sunku įsisavinti naudingus vitaminus.
Organizmo išsivalymas po žiemos tikrai pridėtų sveikatos ir energijos. Tačiau noriu pabrėžti, kad vien mityba negalima apsiriboti – bent ryte ir, pageidautina, vakare reikia pasimankštinti, o po kiekvienos mankštos apsilieti šaltu vandeniu. Geriausiai tam tinka kibiras. Paprastesnis variantas – šaltas dušas – taip gerai neveikia. Toks šokas dar nė vieno neperšaldė. Aš savo penkių mėnesių kūdikį kas vakarą apipilu šaltu vandeniu ir jis nė karto nesusirgo“, - ragino pašnekovė.
Pastaruoju metu populiarėjančių žaliųjų kokteilių S. Kriaučiūnenė nedaro, nes nemato prasmės visko plakti į vieną vietą, kai galima sukramtyti ir suvalgyti. Tačiau jie galbūt labai tinka vaikams, kurie nevalgo sveiko maisto kitokiu pavidalu. Tik labai reikia žinoti, ką tokiame kokteilyje galima derinti, antraip gali būti atvirkštinis efektas. Nežinant, kaip vienas su kitu dera vaisiai, geriau su žalumynais ar linų sėmenimis suplakti vieną vaisių. „Aš pati kavinėje esu išgėrusi tokio kokteilio, po kurio visą dieną negalėjau normaliai gyventi, buvo negera“, - sakė sveikuolė.
Simptomai, įspėjantys apie įvairių vitaminų trūkumą
Jeigu greitai pavargstate, nervinatės dėl smulkmenų, kamuoja galvos skausmai, jūsų imunitetas nusilpęs, todėl dažnai sergate, tikėtina, kad organizmui trūksta geležies. Jos randama kepenyse, raudonoje mėsoje, austrėse, žuvyje. Iš augalinės kilmės produktų jos randama pupose, petražolėse, žirniuose, špinatuose, džiovintuose abrikosuose ir slyvose, granatose, razinose, ryžiuose, grikiuose.
Raumenis dažnai traukia raumenų mėšlungis, juntamas duriantis skausmas kojų pirštuose, blauzdose, kulkšnyse? Organizmui gali trūkti net kelių mikroelementų – magnio, kalcio ir kalio. Todėl į savo maisto racioną reikėtų įtraukti bananus, migdolus, lazdyno riešutus, vyšnias, obuolius, greipfrutus, brokolius, kininius kopūstus, tamsias lapines daržoves, špinatus, kiaulpienes.
Trūkstant vitamino A, ant odos dygsta nepageidaujami spuogai, sumažėja apetitas, dažniau kamuoja peršalimai, gali pablogėti regėjimas. Tokiu atveju į mitybos racioną reikėtų įtraukti geltonos ir oranžinės spalvos vaisių ir daržovių, riebios žuvies, sviesto, pieno. Labai daug vitamino A yra morkose, petražolėse ir špinatuose. Taip pat nereikėtų pamiršti riebalų, kadangi jie reikalingi vitamino A įsisavinimui.
Jei trūksta B grupės vitaminų, skilinėja lūpų kampučiai, silpnėja plaukai ir nagai, atsiranda pleiskanų, kankina vidurių užkietėjimas, gali skaudėti ar svaigti galva, kankinti nemiga, prislėgta nuotaika, dilgčioti ar tirpti rankos, kojos. Norint papildyti šių vitaminų atsargas, į mitybos racioną reikėtų įtraukti daugiau grūdų, duonos iš kvietinių miltų, daržovių ir riešutų. Vitamino B12 yra raudonoje mėsoje ir piene, B3 - paukštienoje, žuvyje, pupelėse ir kviečių daiguose. Taip pat labai daug B grupės vitaminų yra alaus mielėse, kviečiuose, daigintuose grūduose, sėlenose ir kepenyse.
Jei greitai pavargstame, ilgai gyja net menki įbrėžimai, ant odos labai lengvai atsiranda mėlynių, kimba peršalimo simptomai, tikėtina, kad trūksta vitamino C. Beje, jo labai dažnai trūksta rūkaliams ir nuolat neišsimiegantiems žmonėms. Žinia, daug vitamino C yra citrusiniuose vaisiuose, tačiau pastarieji gali sukelti alergiją. Vitamino C turi kiviai, brokoliai, špinatai, erškėtrožių sirupas, braškės, juodieji serbentai, rūgštynės.
Po žiemos gali labai trūkti vitamino D, kadangi jis gaminasi mūsų odą veikiant saulės spinduliams, o žiemą lauke būname mažai. Žuvies, kurioje taip pat yra šio vitamino, taip pat valgome mažai. Dėl jo trūkumo jaučiame nuovargį, apatiją, tampame irzlūs, kartais skauda sąnarius. Be žuvies taukų, vitamino D yra kiaušinių trynyje, kepenyse ir jūros gėrybėse.
