Simptomas: saldainiai kišenėse, šokoladukai rankinėje, džiūvėsėliai ir riešutėliai darbo stalo stalčiuose. Gamtoje žolėdžiai valgo praktiškai visą dieną, plėšrūnai valgo retai, tačiau labai sočiai. O žmonės dažniausiai valgo tris kartus per dieną – pusryčius, pietus ir vakarienę. Tačiau yra ir tokių, kurie prie stalo niekada nesėda, o užkandžiauja nuolat.
Psichologo komentaras: dažniausiai nuolat užkandžiauja žmonės, be atvangos jaučiantys nerimą ar patiriantys stresą. Stresą sukeliančių veiksnių aplink apstu: tiek namuose, tiek darbe. Tad stresą stengiamasi sukramtyti ir nuryti. Taip suvalgomo maisto kiekis nuolat auga. Taktika nepadeda, o figūra kenčia.
Ką daryti? Išmokti valdyti savo jausmus ir ieškoti sveikesnio streso maldymo būdo – puikiai tiks bet kokia fizinė veikla. Kartais pakanka pasivaikščioti gryname ore ar išgerti stiklinę šilto vandens. Tikrai sveikiau nei trys bandelės su šokoladu.
Pliusai: nusiraminimas ir puikus svoris.
Simptomas: neprisimenate, ar iš viso valgėte ir ką valgėte, žiūrėdami televizorių. Jeigu valgio metu veikiate dar ką nors, nekontroliuojate, ką ir kiek dedate į burną.
Psichologo komentaras: sveikai gyventi ir gražiai atrodyti – kiekvieno savimi besirūpinančio žmogaus tikslas. Tačiau dažniausiai apsiribojate tik teorinėmis žiniomis. Prieš televizoriaus ar kompiuterio ekraną mes patenkame į savotišką transą ir nieko aplink nebepastebime.
Ką daryti? Išmokykite mėgautis maistu, juo grožėtis. Jums padės prieskoniai, žalumynai. Pajuskite maisto skonį, valgiui skirkite laiko. Laikui bėgant, pastebėsite, jog valgymas – tikras malonumas. Ir atskira bei labai svarbi veikla, ritualas.
Pliusai: valgis vėl pradės teikti malonumą, suvalgysite mažiau.
Simptomas: maistas tampa tik energijos šaltinu. Ryte skubant į darbą susikišamas sumuštinis (juk vėluojame), užkandžiavimas lifte prieš svarbų susitikimą, greitasis maistas pietums. Nuolat skubame ir visai pamirštame, kaip reikia valgyti.
Psichologo komentaras: šiais laikais organizmą populiaru įsivaizduoti kaip mechanizmą ar mašiną, atliekančią tam tikras funkcijas. Mums tereikia įpilti degalų. Tačiau toks gyvenimo tempas atima bet kokį džiaugsmą, slopinamos emocijos.
Ką daryti? Pabandykite užmegzti kontaktą su savo kūnu. Jums padės joga, pilatesas ,meditacija ar kitos praktikos.
Pliusai: turtingas dvasinis gyvenimas ir atgiję pojūčiai.
Psichologo komentaras: šiais laikais bet kokia meilė per klaidą prilyginama egoizmui. Todėl dauguma jaučia kaltės jausmą, kai ką nors daro vien sau. Tada pradedame bandyti kaltę išpirkti – lepiname šeimą maistu, o save mariname badu. Tačiau savo mitybos įpročių ignoruoti nevalia – galima labai smarkiai pakenkti sveikatai.
Ką daryti? Ieškokite bendrų laisvalaikio pramogų. Valgis negali būti vienintelis šeimą jungiantis dalykas. Ir išmokite mylėti save be kaltės jausmo.
Simptomai: darbe tiek reikalų, jog paprasčiausiai pamirštate pavalgyti, o juk taip gali nutikti kiekvieną dieną. Dauguma į tai visai nekreipia dėmesio – juk pavalgyti galima bet kada, kad ir naktį. O taip dažniausiai ir nutinka. Galiausiai pradedama valgyti vos kartą ar du per dieną – ir po daug.
Psichologo komentaras: atsakykite sau klausimą, kas jums svarbiau – darbas ar sveikata? Taip, kartais būna dienų lyg tyčia ir pavalgyti laiko tikrai nelieka. Tačiau tai negali tapti įpročiu. Galbūt be pietų pertraukos dirbate, nes baiminatės netekti darbo, norite pelnyti valdžios pagarbą? Tokiems asmenims gresia ne didesnė alga ar paaukštinimas, o paprasčiausias pervargimas ir ligos.
Ką daryti? Aiškiai nubrėžkite darbo ir poilsio ribas. Darbui asmeninio laiko aukoti nevalia.
Pliusai: turėsite laiko poilsiui ir valgiui, tad į darbus galėsite kibti su naujomis jėgomis.
Aišku, tai ne visos problemos, skatinančios nesveiką mitybą – dar yra bioritmai, įpročiai, gyvenimo būdas ir daug kitų veiksnių. Kiekvienas turime savų bėdų ir sprendžiame jas taip, kaip mums atrodo geriausia. Svarbiausia – problemų negalima spręsti sveikatos sąskaita. Sveika mityba – geros savijautos ir puikios sveikatos garantas.
