Per kelis mėnesius susirgusių daugiau nei pernai per metus
Ilgą laiką kokliušas laikytas sėkmingai skiepais suvaldyta infekcija. Tačiau dabar ligos atvejų vėl sparčiai pradėjo daugėti. Neseniai vaikų infektologė daktarė Inga Ivaškevičienė pranešė ir apie ypač sunkiai susirgusį vaiką, gydomą Santaros klinikų Intensyvios terapijos skyriuje. Apie tai portalas „Delfi“ rašė čia.
Anot D. Razmuvienės, kokliušo ligos sugrįžimą iš užmaršties lėmė visuomenės nenoras skiepytis. Todėl visuomenėje padaugėjo imlių šiai infekcijai vaikų, paauglių ir suaugusiųjų.
„Jeigu vaikai pagal vaikų profilaktinį skiepijimų kalendorių skiepijami nuo 14 infekcijų, tai praėjusiais metais skiepijimo apimtys nuo penkių infekcijų, taip pat ir nuo kokliušo, sumažėjo“, – pastebėjo D. Razmuvienė.
Ji paaiškino, kad kokliušas yra infekcija, kuri plinta oro lašeliniu keliu ir jos inkubacinis periodas gali būti vidutiniškai iki 10 dienų, bet gali prasitęsti ir iki 21 ar net iki 42 dienų.
Šiais metais jau iki balandžio 10 dienos jau registruoti 32 kokliušo atvejai, kai per praėjusius visus metus buvo tik 7 kokliušo atvejai.
„Tai reiškia, kad surasti šaltinį – susirgusį žmogų, nuo kurio kitas žmogus užsikrėtė, yra praktiškai neįmanoma arba labai sudėtinga. Todėl šiais metais jau iki balandžio 10 dienos jau registruoti 32 kokliušo atvejai, kai per praėjusius visus metus buvo tik 7 kokliušo atvejai.
Šiais metais mes matome, kad du trečdaliai iš susirgusiųjų yra neskiepyti ir tik dešimta dalis yra paskiepytų vaikų“, – atkreipė dėmesį D. Razmuvienė, pridūrusi, kad kokliušu serga ir suaugusieji, tad tai tikrai nėra vaikiška liga.
Vienas susirgęs užkrečia 15 kitų
Iki sulaukdamas 2 metų vaikas gauna 4 skiepų dozes – ne tik nuo kokliušo, bet ir nuo kitų infekcijų. Svarbu, kad vaikai būtų pilnai paskiepyti. Tačiau kokliušo infekcijos išplitimas rodo, kad dalis vaikų yra arba nepilnai, arba išvis nepaskiepyti.
„Kokliušo infekcija kas 3–5 metus visada pasirodo. Ji, kaip ir kitos infekcijos, turi tam tikrą laiko tarpą, kada parodo save, kad mes tikrai esame, nes jūs nepasiruošę mūsų priimti su savo skiepijimo apimtimis ir kitais tam tikrais pačio sukėlėjo ypatumais“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Specialistės įsitikinimu, vaikų skiepijimo apimčių sumažėjimui turėjo daug įtakos pandeminiu laikotarpiu pasklidusios mokslu nepagrįstos kalbos apie galimą skiepų žalą ir nepageidaujamas reakcijas į skiepus.
Gydytoja nurodė, kad kasmet Lietuvoje Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba užregistruoja tik iki 100 nepageidaujamų reakcijų į visus skiepus, atliekamus vaikams nuo 14 infekcijų.
„Nuo kokliušo infekcijos praėjusiais metais buvo 3 nepageidaujamos reakcijos. Tai buvo susiję su vietiniais paraudimais ir labai lengvomis reakcijomis. Bet tėvai neįsigilina į kokliušo ligą, kuri yra nepaprasta tuo, kad vienas susirgęs asmuo gali užkrėsti iki 15 asmenų jo artimoje aplinkoje, plinta oro-lašeliniu būdu, žmogui kalbant, čiaudint, ypatingai kosint.
Kosulys bei kiti simptomai panašūs į peršalimo – labai sunku identifikuoti, kad čia yra kokliušas, neatlikus tam tikrų profesionalių tyrimų ir be medikų vertinimo“, – teigė D. Razmuvienė.
Galima komplikacija – smegenų pažeidimas
Kokliušas gali pasireikšti priepuoliniu kosuliu, kuris gali trukti iki kelių minučių, o per parą kartotis iki 10 ir daugiau kartų, baigtis vėmimu.
„Tuo metu dirginamas kvėpavimo centras smegenys – reiškia, smegenys nebegauna pakankamai deguonies. Jeigu vaikas ar asmuo perserga sunkia kokliušo forma, liekamieji reiškiniai yra visi neurologai ir, be abejo, pažeidžiantys smegenis. Todėl [nereikia] bijoti nepageidaujamos reakcijos [į skiepą]. Palyginkite ją su galima pasekme, komplikacijomis ir pačia liga, kai namie esantis žmogus gali kosėti mėnesį ir šeima tuo metu nelabai gali ramiai gyventi“, – pastebėjo D. Razmuvienė.
Paklausta, apie galimus neurologinius liekamuosius požymius, specialistė vardijo: „Gali būti smegenų pažeidimas su įvairiausiomis neurologijomis, dėmesio stoka, kitais pakitimais. Labai sunku įvardinti visą neurologiją, bet vien tai, kad gali būti pažeistos smegenys ir neurologiniai pakitimai yra ganėtinai platūs, leidžia susirūpinti, kad geriau pasiskiepyti ir tuo kokliušu nesusirgtum“.
Dėl intensyvaus kosulio, ypač kūdikiui, gali atsirasti ir bambos išvaržos, ir įvairūs kitokie kvėpavimo sutrikimai. Todėl pastebėjus užsitęsusį kosulį D. Razmuvienė patarė suskubti kreiptis į medikus.
Laidos pašnekovė pabrėžė: kokliušas nesirenka pagal amžių. Jis gali būti labai pavojingas ne tik vaikams, bet ir kai kuriems suaugusiems, pvz., nėščiosioms, vyresniems ar turintiems lėtinių ligų.
Vaikus ir nėščias moteris skiepija nemokamai
Tiesa, kosulys pavasarį nebūtinai reiškia kokliušą. Jo priežastys gali būti ir kitos. Bet D. Razmuvienė dėl kosulio patarė visų pirma kreiptis į gydytoją. Tik jis nustatys kosulio priežastį. Verčiau nelaukti ir nerizikuoti užkrėsti aplinkinių, ypač jeigu aplinkoje yra nėščių moterų ar kūdikių.
„Kokliušas pavojingiausias kūdikėliams iki 1 metų, nes jie labai imlūs bet kokiai užkrečiamai ligai, kokliušui – taip pat, nėščioms moterims, kurių imuninė sistema nėštumo metu nėra tokia pajėgi kovoti su bet kokia infekcija, ir, aišku, asmenims, turintiems kitų, lėtinių ligų ir, be abejonės, imunosupresinių ligų“, – išvardijo NVSC specialistė.
Ji priminė, kad nuo 2023 metų nėščios moterys nuo kokliušo skiepijamos nemokamai. Taip apsisaugotų ne tik save, bet ir savo būsimą vaiką.
„Yra buvę atvejų, kai nėščia moteris kosti, neaišku, ar tai – kokliušas, ar ne. Bet gimęs vaikelis yra infekuojamas ir naujagimiui iki 1 mėn. laiko arba kūdikiui iki 1 metų yra ypatingai pavojinga būtent šita bakterija“, – nurodė D. Razmuvienė.
Nemokama vakcina yra ir vaikams iki 17 metų. Visiems kitiems ši vakcina yra mokama, bet verta laikas nuo laiko pasiskiepyti visiems, nes prasirgusiems kokliušo infekcija ar pasiskielijusiems nuo šios ligos asmenims imunitetas išlieka maždaug iki 10 metų ar netgi trumpiau.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Ryto espresso“ galima perklausyti čia:
