Kodėl pamirštos ligos sugrįžta, kokie jų simptomai ir kuo jos pavojingos, plačiau papasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vadovė docentė daktarė Inga Ivaškevičienė.
Tymų protrūkis susimąstyti neprivertė
Gydytoja prisiminė, kaip prieš daugelį metų viename tarptautiniame kongrese, skirtame vaikų infekcinių ligų gydytojams, nustebo sutikusi kolegę, kuri nebuvo nei vaikų infekcinių ligų gydytoja, nei tiesiog vaikų gydytoja. Ji buvo vaikų intensyviosios terapijos gydytoja.
I. Ivaškevičienės paklausta, kas ją atvedė į renginį, skirtą lyg ir kitų sričių specialistams, gydytoja atsakė: „Aš tiek prisižiūrėjau vaikų mirčių per savo karjerą ir pamačiau, kaip keičiasi situacija, kai jie buvo pradėti skiepyti. Nuo tada labai pradėjau domėtis skiepais, pamačiau, kokią vertę jie neša ir kaip gali pasikeisti vaikų gyvenimai“.
Daktarė I. Ivaškevičienė neslėpė, kad ją tas pasakojimas įkvėpė. Anot jos, išties vaikų mirčių dėl skiepų labai stipriai sumažėjo.
„Mes nebesusiduriame su tuo, ką matė mūsų kolegos, dirbę prieš 50 metų ir pan. Bet dabar tie atvejai, kurie vėl atsiranda mūsų skyriuose, verčia susimąstyti ir tarsi grįžti į senus laikus. Vėl grįžta tos senosios, net ir šiek tiek užmirštos infekcinės ligos“, – atviravo gydytoja I. Ivaškevičienė tiesioginėje Santaros klinikų transliacijoje.
Gydytojos žodžius patvirtina tokie neseni pavyzdžiai, kaip 2019 metais Lietuvoje kilęs tymų protrūkis.
„Atrodė, tuomet tiek daug apie tai kalbėjome, tiek daug buvo informacijos, kad visi permąstys, pasižiūrės savo skiepijimo būklę, suklus ir pasiskiepys. Deja, taip neatsitinka. Mes matome, kad skiepijimų apimtys ir toliau mažėja. Mes ligoninėje imame susidurti su sunkiais klinikiniais atvejais, kurių daug metų nematėme. Akivaizdu, kad situacija nelabai pasikeitė. Tai labai liūdina.
Yra tikrai sudėtingų, sunkių infekcinių ligų, kurios blogiausiu atveju gali baigtis mirtimi, kai kuriais atvejais gali baigtis neįgalumu arba įvairiais kitais neigiamais poveikiais vaiko ir visos šeimos sveikatai“, – įspėjo daktarė I. Ivaškevičienė.
Vaikai ir paaugliai kokliušu serga skirtingai
Pastaruoju metu ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje sugrįžo kokliušo infekcija, kuri irgi buvo primiršta.
Paklausta, kokia tai infekcija, daktarė I. Ivaškevičienė atsakė: „Kokliušo klinikinė išraiška labai skiriasi ir labai priklauso nuo susirgusio asmens amžiaus.
Neskiepyti vaikai dažniausiai serga tuo tipiniu, klasikiniu kokliušu. Iš pradžių gali atsirasti nespecifiniai ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekciją primenantys simptomai, bet anksčiau ar vėliau prasideda kosulys – ne šiaip kosulys, o priepuolinis, kurį gali išprovokuoti bet kas: teigiamos emocijos, juokas, liūdesys, ašaros, fizinis krūvis, šiaip kažkoks susijaudinimas: įėjo kažkoks svetimas žmogus į patalpą, palatą ir gali išprovokuoti kosulio priepuolį. Kokliušui būdinga, kad vaikai ilgai kosti ir kosulio pabaigoje įkvepia aukšta gaida – tai vadinamoji repriza. Tai labai būdinga kokliušui. Jeigu išgirdote tokį kosulį, kaip mano apibūdintas, labai didelė tikimybė, kad tai gali būti kokliušas. Aišku, reikia kad jį diagnozuotų specialistas“.
Paaugliams, kurie galėjo kažkada būti skiepyti, kokliušas pasireiškia kiek kitaip.
„Kadangi paaugliai dar gali turėti imuniteto likučius, jie gali sirgti atipiniu kokliušu. Jie tiesiog kosti. Dažniausia priežastis, kodėl paaugliai ateina pas šeimos gydytoją, pulmonologą ar vaikų ligų gydytoją, yra kai tėvams atsibosta, kad paauglys ilgai kosti. Tai – ilgas, užsitęsęs kosulys“, – pasakojo daktarė I. Ivaškevičienė.
Dažnai tokį ilgalaikį, intensyvų, dažnai besikartojantį kosulį vainikuoja ir vėmimas.
„Visa tai gali tęstis iki 100 dienų. Anksčiau kokliušas ir buvo vadinamas „100 dienų liga“. Tai, aišku, labai individualu. Daug kam yra buvę ir daug trumpiau“, – šyptelėjo medikė.
Kūdikius kokliušas gali ir pražudyti
Ir nors paauglius toks kosulys vargina, dažniausiai tai jiems patiems nėra labai pavojinga būklė. Tačiau toks paauglys gali užkrėsti kitus imlius asmenis. Pavojingiausia, kad jie gali užkrėsti imlius kokliušui mažus vaikus. O kūdikiams kokliušas yra ypač pavojingas. Dažniausiai juos šia liga užkrečia vyresni šeimos nariai: tėvai arba vyresni broliai ir sesės.
Jeigu yra neskiepijamas kūdikis, jam rizika sirgti sunkiai yra labai didelė, ypatingai pirmųjų 6 gyvenimo mėnesio kūdikiams. Skaičiuojama, kad jeigu kokliušu užsikrėtė tokio amžiaus kūdikis, rizika numirti nuo jo siekia 3 proc.
„Jeigu yra neskiepijamas kūdikis, jam rizika sirgti sunkiai yra labai didelė, ypatingai pirmųjų 6 gyvenimo mėnesio kūdikiams. Skaičiuojama, kad jeigu kokliušu užsikrėtė tokio amžiaus kūdikis, rizika numirti nuo jo siekia 3 proc.
Lietuvoje yra registruota mirčių nuo kokliušo ir ne taip seniai – 2016 metais. Tikrai nėra taip, kad vaikai tik priešvakcininėje eroje žūdavo nuo kokliušo. Tas vyksta ir šiomis dienomis: neskiepyti vaikai serga.
Kadangi kūdikiai yra labai mažučiai, jie serga ta vadinama kūdikių kokliušo forma. Jai ne visuomet būdingi kosulio priepuoliai su reprizomis. Jiems gali būti tiesiog apnėjos, kvėpavimo sustojimai, gali atrodyti, tarsi žiopčioja tas kūdikis, iš tikrųjų net nekosti. Tokį kokliušą daug sunkiau atpažinti“, – teigė daktarė I. Ivaškevičienė.
Tymų kosulį lydintys simptomai
Kosulys būdingas ir tymams. Tiesa, ši liga turi ir kitų simptomų.
Apie tymus, daktarė I. Ivaškevičienė pasakojo: „Jeigu kalbame apie tipinius, vadovėlinius tymus,pacientai bus febriliai karščiuojantys – turintys iki 38–39 laipsnių temperatūros. Tai bus kosintis, sloguojantis vaikas, atrodys labai sergantis. Šitiems pacientams būdingas konjunktyvitas – paraudusios, traiškanojančios akys, bėganti nosis, apsunkintas alsavimas pro nosį, nepabijokime to žodžio – nutįsęs snarglys, irgi labai atkaklus kosulys. Kosuliui nėra būdingi tokie priepuoliai, kaip kalbant apie kokliušą, bet ir mums stacionare yra tekę matyti tokių pacientų, ir jie patys sakydavo: „Man atrodo, kad aš plaučius iškosėsiu“. Tai labai varginantis kosulys.
Visą tą puokštę vainikuoja bėrimas, kuriam būdingas etapiškumas: pradeda berti viršutinę kūno dalį, dažniausiai už ausų, veide, vėliau bėrimas leidžiasi. Kai pradeda berti, galva būna išberta, viršutinė kūno dalis – irgi, bet kojose nėra nė vieno bėrimo elemento. Bet vėliau bėrimas leidžiasi. Tai yra vadinamas etapinis bėrimas. Kai galvoje bėrimas pradeda nykti, po buvusio bėrimo lieka pigmentacija“.
Gydytoja pridūrė, kad kai kuriems pacientams sergant tymais būna išreikštas ir viduriavimas.
Tymams būdingos ir komplikacijos.
„Tai yra viršutinių kvėpavimo takų, ausų uždegimai, laringitai, bronchitai, tracheobronchitai. Gana sudėtinga komplikacija yra tymų pneumonija. Sudėtinga ji tuo, kad mes neturime jokio gydymo, neturime vaisto prieš tymus. Tuomet mes galime tik padėti sirgti pacientui, taikyti įvairias simptomines priemones, bet tokių priemonių, kad paskyrėme ir pasveiko, neturime“, – apgailestavo daktarė I. Ivaškevičienė.
Sudėtingiausia komplikacija yra meningitai, encefalitai – centrinės nervų sistemos uždegimai. Tai reiškia, kad paveikta pagrindinė kūną valdanti sistema ir pasekmės gali būti įvairios.
Vienas pacientas – ypač sunkiai serga
Gydytoja pasakojo, kad nors tymais sergančių pacientų stacionare jau buvo, bet, laimė, ne tik daug.
Didesnį nerimą medikams kelia augantis sergančiųjų kokliušu skaičius.
„Kokliušo ligoninėje nematėme daug metų, arba tai būdavo tik pavieniai atvejai, o dabar dar tik praėjo pirmi keli šių metų mėnesiai, bet jau matome ne vieną atvejį. Kas ypatingai kelia nerimą, yra labai sunkus kokliušu sergantis pacientas Intensyvios terapijos skyriuje. Būklė yra ypatingai sunki“, – neslėpė daktarė I. Ivaškevičienė.
Pasak gydytojos, medikai jau buvo įpratę dešimtmečiais nesusidurti su kokliušu ir tai, kad jis sugrįžo, kelia liūdesį.
Kada skiepyti nuo kokliušo ir tymų?
Siekiant sustabdyti tymų plitimą, turėtų būti paskiepyta 95 proc. visuomenės. Lietuvoje, 2023 metų duomenimis, šis procentas buvo tik 85 proc.
„Vienas tymais sergantis pacientas gali užkrėsti iki 18–19 kitų imlių asmenų ir taip mes turime protrūkį“, – kodėl svarbu paskiepyti kuo daugiau asmenų, paaiškino gydytoja I. Ivaškevičienė.
Panaši įtempta situacija yra ir su kokliušu. Anot gydytojos, tikrai didelė tikimybė, kad protrūkiai gali prasidėti.
Nuo kokliušo, pagal Lietuvoje galiojantį skiepijimo kalendorių, vaikai pradedami skiepyti nuo dviejų mėnesių.
„Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis gauna tris vakcinos dozes, susijusias su kokliušo elementu“, – patikslino gydytoja.
Tymų vakcinos, kadangi ji yra gyva, pirmoji dozė įskiepijama jau antraisiais vaiko gyvenimo metais, sulaukus 12–15 mėnesių, antrąja doze skiepijami 6–7 metų vaikai.
„Kadangi nuo tymų skiepijame antraisiais gyvenimo metais, tai pirmus gyvenimo metus kūdikiai yra labai jautrūs ir imlūs tymams. Todėl labai svarbu, kad būtų paskiepyti visi šeimos nariai. Jeigu tai – sąmoningai planuojamas nėštumas, būtų gerai, jeigu potencialiai būsima mama žinotų savo imuninę būklę“, – patarė daktarė I. Ivaškevičienė.
Gydytoja pridūrė, kad Lietuvoje daug metų skiepijama nuo tymų, taigi šiuolaikinės būsimosios mamos, jeigu buvo skiepytos, turėtų būti apsaugotos nuo šios infekcijos.
„Bet mes neskiepijimo tendencijas matome ne vienus metus. Kiekvienais metais, kai skiepijimų apimtys būdavo šiek tiek didesnės nei dabar, vis tiek likdavo apie 5 tūkst. nepaskiepytų vaikų ir tas skaičius kiekvienais metais vis didėja.
Dabar skiepijimo apimtys dar labiau sumažėjo. Kalbant apie tymus, jos siekia 85 proc. – reikėtų paieškoti, kada tokios mažos apimtys buvo paskutinį kartą. Taigi dabar jau skaičiuojama, kad lieka 7,5 tūkst. nepaskiepytų vaikų“, – pastebėjo docentė.
Gydytoja pabrėžė, kad pašalinių reakcijų į skiepus, apie kurias gali pranešti ir patys pacientai, Lietuvoje registruota ypatingai retai.
„Šios vakcinos daug metų naudojamos ir Lietuvoje, ir visoje Europoje. Jos tikrai nekelia nerimo. Jeigu pašalinis poveikis keltų daugiau problemų nei pati liga, greičiausiai tokių vakcinų nebūtų“, – patikino daktarė I.Ivaškevičienė.
Kuo nėščiai moteriai pavojinga raudonukė?
Gydytoja įspėjo: nei nuo tymų, nei nuo raudonukės nėščiai moteriai skiepytis negalima, nes tai yra gyva vakcina.
„Jeigu moteris yra imli – neturi antikūnų, neturi imuniteto prieš tymus, tuomet nėštumo laikotarpis yra labai pavojingas, ypač kalbant apie raudonukę, nes tada galimas įgimtas raudonukės sindromas, kuris sukelia daugybinius apsigimimus. Tai – labai sudėtinga būklė“, – neabejojo daktarė I. Ivaškevičienė.
Ji patarė neskiepytai nuo raudonukės nėščiai moteriai saugotis ir vengti kontaktų su sergančiais raudonuke, ypač neskiepytais vaikais.
Visą pokalbį su Santaros klinikų gydytoja daktare I. Ivaškevičiene galite peržiūrėti čia:
