„Jis jausdavo galvos skausmą, bet jo tiesiogiai susieti su galvos aneurizma ne visą laiką galime. Taip jau nutiko, kad suradome jam šią ligą, o jo aneurizma turėjo didelę riziką ateityje suplyšti ir turėti dramatiškas pasekmes. Jam liga buvo rasta laiku ir laiku pagydyta“, – LNK sakė A. Širvinskas.
Deja, bet ne visiems aneurizma randama laiku, dauguma nė nežino, kad ją turi. Dar blogiau tai, kad neaišku, kaip ištirti kiekvieną gyventoją, ar jis neturi aneurizmos.
„Eiliniam žmogui būti paveiktam aneurizmos rizika yra labai nedidelė. Žmogui, kuris neturi simptomų ir nėra rizikos grupėje, dėl aneurizmos labai jaudintis nereikėtų“, – kalbėjo gydytojas.
Viena iš rizikos grupių yra 35–65 metų žmonės. Vaikams taip pat pasitaiko aneurizmų, tačiau taip būna ypač retai.
Didelę įtaką aneurizmos atsiradimui, susiformavimui ir plyšimui turi rūkymas. Moterims aneurizma pasitaiko dažniau nei vyrams.
„Vienas svarbiausių faktorių yra paveldimumas. Jei tarp pirmos eilės šeimos narių yra buvę aneurizmos atvejų, plyšusių arba ne, tikrai rekomenduotume atkreipti dėmesį, tam tikrais atvejais padaryti magnetinio rezonanso tyrimą“, – kalbėjo A. Širvinskas.
Jei aneurizmą turėjo net keli šeimos nariai, tokiu atveju pasitikrinti būtina. Dar vienas svarbus rizikos faktorius yra hipertenzija.
Kol aneurizma nėra plyšusi, nėra jokių kitų būdų ją pagydyti, išskyrus operaciją.
„Tai reiškia, reikia prie jos prieiti kuo arčiau ir uždaryti, taip, kad ji būtų išjungta iš kraujotakos. Nėra žinoma, kad kokie nors vaistai gali turėti įtakos jos išjungimui iš kraujotakos“, – sakė gydytojas.
Dažniausiai aneurizmos atsiranda kraujagyslių išsišakojimo vietose.
LNK Žinių pokalbį rasite čia:
Kaip anksčiau pasakojo LSMU Kauno klinikų prof. habil. dr. Arimantas Tamašauskas, yra kraujagyslės sienelės išsiplėtimas toje vietoje, kurioje trūksta raumeninio sluoksnio. Paprastai tariant, vienoje kraujagyslės vietoje dėl susilpnėjusios sienelės ir kraujo tėkmės atsiranda tarsi balionas, kuriame cirkuliuoja kraujas.
Išsiplėtimas dažniausiai būna 3 tipų. Pirmas yra įgimtas kraujagyslės sienelės defektas, kai kraujagyslės sienelės dalis neturi raumeninio sluoksnio nuo pat gimimo. Arterijų išsišakojime, kur yra įgimtas raumeninio sluoksnio trūkumas, pulsuojanti kraujo srovė išpučia balionėlį.
Kitas tipas yra aterosklerotinės aneurizmos, kurios dažniausiai išsivysto dėl vyresnio amžiaus, kai ant kraujagyslių atsiranda kalkės. Susikaupusios kalkės pažeidžia kraujagyslės sienelę, tad ten irgi atsiranda išpūsta sienelė – aneurizma.
Trečias tipas, pasitaikantis gana retai, yra mikotinės aneurizmos, kurios susidaro ant smulkių kraujagyslių sienelių. Tai dažniau pasitaiko žmonėms, kurie turi širdies vožtuvų uždegiminę ligą. Bakterijos nusėda į mažas kraujagysles, jų sienelės išsiplečia ir suformuoja aneurizmas.
Visų šių tipų aneurizmos, pasak mediko, atrodo iš esmės taip pat, skiriasi tik jų kilmė ir dėl ko jos atsirado. Visais atvejais aneurizma susidaro dėl suplonėjusios kraujagyslės sienelės, kai toje vietoje išsipučia balionėlis.
Beje, tokių tiksinčių bombų kūne kartais būna net ne viena. Apie 7 proc. atvejų aneurizmos būna dauginės, tai yra susidariusios net keliose kraujagyslėse.
Aneurizma gali išsivystyti ne tik smegenyse, bet ir kitose kūno vietose, pavyzdžiui, klubo arterijoje ar pilvo aortoje. Tai taip pat yra panaši liga, tik ji dažniausiai atsiranda dėl aterosklerotinių pakitimų. Aneurizmos gali atsirasti ir po traumų, pavyzdžiui, kai sutrenkiamos smegenys ir pažeidžiama kraujagyslė, o vėliau ji išsiplečia dėl kraujo tėkmės. Ypač jautrios yra tos kraujagyslės vietos, kuriose ji išsišakoja.
Visą tekstą su profesoriumi rasite čia.
