Gali būti net keliose kūno vietose
Aneurizma, kaip pasakojo LSMU Kauno klinikų prof. habil. dr. Arimantas Tamašauskas, yra kraujagyslės sienelės išsiplėtimas toje vietoje, kurioje trūksta raumeninio sluoksnio. Paprastai tariant, vienoje kraujagyslės vietoje dėl susilpnėjusios sienelės ir kraujo tėkmės atsiranda tarsi balionas, kuriame cirkuliuoja kraujas.
Išsplėtimas dažniausiai būna 3 tipų. Pirmas yra įgimtas kraujagyslės sienelės defektas, kai kraujagyslės sienelės dalis neturi raumeninio sluoksnio nuo pat gimimo. Arterijų išsišakojime, kur yra įgimtas raumeninio sluoksnio trūkumas, pulsuojanti kraujo srovė išpūčia balionėlį.
Kitas tipas yra aterosklerotinės aneurizmos, kurios dažniausiai išsivysto dėl vyresnio amžiaus, kai ant kraujagyslių atsiranda kalkės. Susikaupusios kalkės pažeidžia kraujagyslės sienelę, tad ten irgi atsiranda išpūsta sienelė – aneurizma.
Trečias tipas, pasitaikantis gana retai, yra mikotinės aneurizmos, kurios susidaro ant smulkių kraujagyslių sienelių. Tai dažniau pasitaiko žmonėms, kurie turi širdies vožtuvų uždegiminę ligą. Bakterijos nusėda į mažas kraujagysles, jų sienelės išsiplečia ir suformuoja aneurizmas.
Visų šių tipų aneurizmos, pasak mediko, atrodo iš esmės taip pat, skiriasi tik jų kilmė ir dėl ko jos atsirado. Visais atvejais aneurizma susidaro dėl suplonėjusios kraujagyslės sienelės, kai toje vietoje išsipučia balionėlis.
Beje, tokių tiksinčių bombų kūne kartais būna net ne viena. Apie 7 proc. atvejų aneurizmos būna dauginės, tai yra susidariusios net keliose kraujagyslėse.
Aneurizma gali išsivystyti ne tik smegenyse, bet ir kitose kūno vietose, pavyzdžiui, klubo arterijoje ar pilvo aortoje. Tai taip pat yra panaši liga, tik ji dažniausiai atsiranda dėl aterosklerotinių pakitimų. Aneurizmos gali atsirasti ir po traumų, pavyzdžiui, kai sutrenkiamos smegenys ir pažeidžiama kraujagyslė, o vėliau ji išsiplėčia dėl kraujo tėkmės. Ypač jautrios yra tos kraujagyslės vietos, kuriose ji išsišakoja.
Kol neplyšta – jokių simptomų nėra
Baisiausias faktas apie aneurizmą yra tai, jog dažniausiai iki tol, kol ji neplyšta, žmogus nieko nejaučia. O plyšus jau gali būti per vėlu, nes didelė dalis pacientų nė nespėja atvykti į ligoninę.
„Mažesnės aneurizmos, išskyrus gigantines, kurios būna iki 2,5 cm, neduoda jokių simptomų iki tol, kol neplyšta. Žmogus nežino, kad turi aneurizmą. Būna, kad aneurizmos pasireiškia jau vaikystėje. Neseniai konsultavau maždaug 6 metų mergaitę, kuri turėjo gigantinę, virš 2,5 cm aneurizmą. Tokios aneurizmos gali užspausti nervus ir sukelti simptomus, gali pradėti dvejintis akyse, simptomai priklauso nuo to, kurioje ji vietoje.
Būna ir labai didelių aneurizmų, net 7-8 cm. Tai labai sudėtinga patologija ir jos gali nė neplyšti, bet sukelti simptomus. Jei jos nedidelės, kaip dauguma, simptomų jokių nebūna iki tol, kol neplyšta“, – sakė prof. habil. dr. A. Tamašauskas.
Plyšimo pavojus, pasak profesoriaus, yra iki 6 atvejų 100 tūkstančių gyventojų, bet Suomijoje ir Japonijoje rizika plyšti yra daug didesnė, ji siekia iki 15-20 atvejų 100 tūkstančių gyventojų.
„Bandoma ieškoti rizikos faktorių, nustatyta, kad aneurizma dažniau plyšta rūkantiems žmonėms, taip pat arterinę hipertenziją turintys žmonės turi didesnę riziką aneurizmos plyšimui. Taip pat per didelis cholesterolio lygis kelia riziką. Šiuos veiksnius galima koreguoti ir taip riziką sumažinti“, – sakė profesorius.
Gydytojo teigimu, medikai yra paskaičiavę riziką aneurizmos plyšimui. Atradus neplyšusią aneurizmą, jei ji virš 5 mm, reikėtų pradėti ją gydyti, nes plyšimo pavojus yra 1,5 proc. per metus ir kasmet. Tai reiškia, kad antrais metais jis siekia jau 3 proc., trečiais – 4,5 proc. ir taip toliau.
„Ypač jauniems žmonėms, kai aneurizma virš 5 mm, siūloma taikyti gydymą. Operacijos rizika yra menkesnė nei po kelių metų iškilusi aneurizmos plyšimo rizika, nes trečdalis pacientų jai plyšus net nepatenka į ligonines, jie miršta staiga“, – apie pavojingą ligą kalbėjo profesorius.
Yra du pagrindiniai gydymo metodai. Pirmas – atvira operacija su spaustuku, kai išplonėjusi aneurizmos sienelė yra perspaudžiama. Antras būdas yra endovaskulinis, kai platininės spiralės įvedamos per kraujagyslės vidų į aneurizmą ir ją užtrombuoja.
Pajaučia staigų ir nepakeliamą skausmą
Plyšus aneurizmai dažniausiai, pasak profesoriaus, visi akcentuoja, kad pajaučia itin stiprius galvos skausmus, tarsi kažkas būtų davęs su plaktuku per galvą. Dažnas, kuriam plyšo aneurizma, sako, kad tai buvo patys baisiausi jo gyvenime buvę galvos skausmai. Taip nutinka dėl to, kad kraujas išsilieja į smegenis ar jų plyšius ir sukelia padidintą galvos spaudimą, jis padidėja net kelis kartus. Dirginami smegenų dangalai ir jie sukelia labai stiprius galvos skausmus.
Antra, įvyksta staigus kaklo, sprando sukaustymas. Taip nutinka dėl to, kad kraujas besileidamas dirgina nugaros smegenų nervus ir jie sutraukia raumenis, kaklas pasidaro kaip kuolas. Dažnai būna ir pykinimas, vėmimas.
Priklausomai nuo aneurizmos plyšimo vietos, gali atsirasti dvejinimasis ar sutrikti regėjimas, gali įvykti epilepsijos priepuolis, staiga nutirpti veidas, užkristi vienos akies vokas.
„Paskaičiuota, kad trečdalis pacientų po aneurizmos plyšimo net nepatenka į ligoninę – miršta staiga arba nekreipia dėmesio ir nebespėja nuvažiuoti. Iš dviejų tredalių, kurie patenka į ligoninę, tik trečdalis išvyksta absoliučiai sveiki. Kitas trečdalis lieka su neurologiniais defektais, o kito trečdalio išeitys būna labai blogos“, – sakė prof. habil. dr. A. Tamašauskas.
Įvykus ūmiai būklei, kai kraujas jau išsilieja į smegenis, prasideda skausmai, pykinimas ir kiti sunkūs simptomai, praktiškai visi pacientai, pasak gydytojo, būna tikrinami su kompiuterine tomografija. Kiti, kuriems kartais atsiranda protarpinis dvejinimasis, kojos, rankos nutirpimas, galbūt akies skausmas, laikinai užkrintantis vokas, ignoruoja savo simptomus.
Tačiau profesorius įspėja: jei pasireiškia tokie simptomai, neabejotinai reikia eiti pas savo šeimos gydytoją, kuris nukreiptų smegenų tyrimams.
Deja, bet kol kas nėra jokių galimybių dėl aneurizmų ištirti visus gyventojus. Visgi tie, kurių artimųjų rate buvo aneurizmos atvejų, turėtų pasitikrinti ir patys.
„Žinoma, kam kartais neskauda galvos? Dabar tikriausiai nė vienoje pasaulio valstybėje nėra daromos tokios patikros, kad visi absoliučiai žmonės būtų tiriami dėl aneurizmos ir jiems būtų skiriamas gydymas. Tai sudėtinga problema, jei yra 5 proc. žmonių, kurie turi aneurizmas, tai dalis jų kažkuriuo metu tikrai plyšta, tada patenka pas neurochirurgus.
Jei šeimoje yra buvę aneurizmos atvejų, dabar, kai jau vėl atsirado visos galimybės atlikti neinvazinius tyrimus, netgi be rentgeno, o tik su magnetiniu rezonansu, tikrai rekomenduočiau eiti išsitirti. Tikrai yra dalis aneurizmų, kurios ateina iš šeimos“, – patarė prof. habil. dr. A. Tamašauskas
