„NT kainos Tenerifėje auga kasmet. Didesnis šuolis pasijautė nuo karo Ukrainoje pradžios – išaugo apie 30 proc. ir daugiau. Kainų augimą pradėjo lemti ir JAV bei Kanada, kurios piliečiai jau turi tiesioginius skrydžius į Tenerifę. Tikrai pasijuto ne tik, kad jų daugiau, bet kad jie pradėjo ir investuoti čia. Tai reiškia, kad ne čekai, lenkai, slovakai, slovėnai, bet ir amerikiečiai jau yra saloje. Anksčiau pagrindiniai buvo britai, vokiečiai, belgai ir rusai. Ukrainiečių, dirbančių Vokietijoje ar kitur, yra taip pat daug investuojančių“, – pastebi Ieva Vainaitė, NT ir draudimo agentė Tenerifėje, čia gyvenanti ir dirbanti aštuonerius metus, puikiai pažįstanti vietinę rinką.

Ieva Vainaitė. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Pasak I. Vainaitės, nors kalbama, kad žiemojančių lietuvių yra apie 7–12 tūkstančių, bendruomenės aktyvių narių, mokančių narystės mokestį, yra tik apie 200, o štai šių metų kalėdiniame vakarėlyje dalyvavo keli šimtai tautiečių.

Paklausus, kokie būstai paklausiausi tarp lietuvių, čia gyvenanti lietuvė sako, kad perka iš esmės įvairius objektus: ir pigesnius, ir labai brangius. Labiausiai paklausūs būstai, esantys arčiau vandens, su vaizdu ir terasa bei galimybe nuomoti trumpalaikei nuomai. Perka ir antrus namus, ir investicijai.

Dviejų miegamųjų būstas populiariausioje salos vietoje, pasak I. Vainaitės kainuoja vidutiniškai nuo 280 iki 500 000 Eur. Lietuviai perka ir vilas. Jų kainos nemažos. Žinomi Lietuvos verslininkai čia yra įsigiję vilas už 1,5–5 milijonus eurų.

Tenerifė

„Žemė saloje brangi, jos nedaug, lygumų neturime. Brangi žemės kaina dabar diktuoja tik prabangių apartamentų statybą, kainos čia už būstą svyruoja 900.000 – 1 500.000 eurų Playa San Juan, Los Gigantes kurorte. Costa del Silencio dar galima buvo įsigyti už 600 000 Eur dviejų miegamųjų būstą. Ekonominės klasės statybos vyksta daugiau jau aukščiau kalne, ten vėsiau, bet šiek tiek pigiau“, – sako I. Vainaitė.

Į klausimą, ar apsimoka pirkti apleistą būstą, jį susiremontavus parduoti ar tiesiog turėti, NT rinkos ekspertė sako, kad jau tas laikas praėjo, bet radus pigesnį dar gali kokius 15 000 Eur uždirbti. Bankai parduoda butus, bet kainos aukštos jau ir tokių objektų. Taip pat vyksta ir aukcionai, čia būna daug dalyvių. Ir nors pradinė kaina gali būti ir labai žema, aukcione ji pakyla.

Būsto įrengimas, pasak vietinės NT agentės, vidutiniškai kainuoja apie 800–1000 eurų už kv.m.

Į klausimą, ar lengva rasti statybininkų brigadas, I. Vainaitė sako, kad jų būna labai įvairių, skirtingą reputaciją turinčių. Yra klaidinančių lietuvius, nes daro remontą su netinkama licencija. Norėčiau nuoširdžiai visus įspėti, kad geriau daryti viską, pasikonsultavus su architektu. Būsto remontui reikalinga gauti leidimą iš savivaldybės. Yra 3 rūšių leidimai: remontui, apdailai arba rekonstrukcijai atlikti.

Nuomos kainos, pasak agentės, augo lygiai taip pat kaip ir pirkimo. Žiemą kainos didžiausios, atvykę tokiu metu jau užsisako būstą kitai žiemai. Kainos svyruoja nuo 400 iki 1000 Eur ir daugiau, labai priklausomai nuo vietos, objekto, pastato, paslaugų, šildomo baseino, parkingo ir kitų dalykų.

Ilgalaikės nuomos kainos, imant vėlgi dviejų miegamųjų būstą metams, mėnesiui kainuoja nuo 1200 Eur. Žiemos periodui, sostinėje Santa Cruz nuomos kainos centre yra apie 1500 Eur.

Būsto pirkimo istorijų būna visokių

I. Vainaitės paklausus, su kuo susiduria būsto pirkėjai Tenerifėje, sako, kad ko tik nebūna: „Miršta pardavėjas, sustojame pusei metų, metams ir daugiau. Pasirenka būstą, kurio negali nuomoti trumpalaikei nuomai. Nesusimoka mokesčių ir gauna baudas. Nepersirašo vandens ir kitų komunalinių paslaugų savo vardu, tada atjungia elektrą. Tai sutvarko NT agentai arba buhalterinės įmonės, gali ir advokatas, bet jo paslaugos brangios.

Būna, kad žmogus nusipirko butą pastate, kuris priklauso valstybei ir savininkai gauna nuomos sutartį 99 metams, tad nesi iki galo turto savininkas ir šį faktą žmogus sužinojo jau notarinėje, pasirašydamas pirkimo-pardavimo sutartį. Kitas dalykas, jam nebuvo pranešta ir apie planuojamus pastato remonto darbus ir žmogus gavo staigmeną – už tai 2 metus mokės papildomai po 500 Eur kas mėnesį“.

Į ką patartų labiausiai atkreipti dėmesį, kad nelikti apgautiems, lietuvė sako, kad esminis patarimas – pasitelkti į pagalbą patikimus specialistus, žinomų NT agentūrų agentus, laisvai kalbančius ir rašančius ispanų kalba, turinčius patirties.

Los Gigantes uolos

Esminiai patarimai, norintiems įsigyti būstą

Į klausimą, ką reiktų žinoti, prieš perkant būstą Tenerifėje, I. Vainaitė sako, kad visų pirma geriausiai turėti savo NT agentūrą, atstovaujančią pirkėją, nes NT agentas, parduodantis turtą, atstovauja jau savo pardavėją. Užtenka NT agento ir tuomet nereikia advokato. Reikia patikrinti visus dokumentus, įsiskolinimus, objekto legalumą, tam reikia žinių, ispanų kalbos žinojimo. NT agento įkainis svyruoja nuo 2.5 iki 5 proc. nuo pirkimo sumos.

„Būsto nenusipirksi be NIE numerio, tai kaip asmens kodas Lietuvoje. Tad reikia atsidaryti sąskaitą, ką taip padeda padaryti agentai. Prieš kelias savaites Ispanijoje per 2 dienas atsidarė sąskaitas per 6 000 lietuvių. Maža to, kad lietuvaičiai nori plano B dėl karo ir dėl investicijos, kur šilčiau, kur puikiai išvystyta infrastruktūra, geras maistas ir padorios kainos, yra ir ne tokių tikslų čia siekiančių – banko darbuotojų teigimu, lietuviai ir latviai buvo pagauti plaunantys Rusijos pinigus. Dabar esame po padidinamuoju stiklu. O tai reiškia, kad atsidaryti sąskaitą jau yra sudėtingiau. Bankai reikalauja metinių deklaracijų, darbo sutarčių, banko sąskaitos balanso ar išrašų. Anksčiau buvo viskas labai paprastai – kad atsidaryti sąskaitą, užtekdavo tik NIE numerio“, – naujausią informaciją pateikia NT agentė.

I. Vainaitė sako, kad svarbu žinoti apie mokesčius, įsigyjant turtą. Tenerifėje jie sudaro +9 proc. (6,5 proc. atiduodama valstybei, likusi dalis registrų centrui ir notaro paslaugoms). Notaro paslaugas apmoka pirkėjas.

Parduodant būstą, nefiskaliniai rezidentai (neteikiantys pajamų deklaracijos) moka 3 proc. nuo visos sumos.

Tenerifė. Nuotr. iš asmeninio I. Vainaitės archyvo

„Labai svarbu pasirinkti gerą, paklausų kurortą, zoną, bendriją, skirtas investicijai, žinoti, ar tikrai leidžiama toje bendrijoje nuomoti trumpalaikei nuomai.

Komunaliniai pastato, kuriame yra butas, mokesčiai svyruoja nuo 40 iki 250 Eur per mėnesį, tad reikia įsivertinti išlaikymo išlaidas. Jei išlaikymas brangus ir negali nuomoti, tai gal ir ne taip patrauklu. Būsto turėjimo termino nėra, nereikia turto išlaikyti, parduoti galima bet kada – nors ir po 1 mėnesio“, – sako agentė.

Pasak I. Vainaitės, perkant žemę irgi yra labai daug niuansų, kuriuos reikia žinoti. Dauguma Tenerifėje esančių žemės sklypų yra agrikultūrines paskirties, ant jos statyti negalima. Galima tik atstatyti arba reformuoti jau esančius pastatus, plėstis ir didinti pastatų negalima. Statyba galima tik ant Terreno Urbano paskirties žemės. Daug kur vyksta nelegalios statybos, pavyzdžiui, neteisėtai iškeltas antras aukštas. Dėl tokių dalykų gali kilti problemų legalizuojant turtą. Taip pat svarbu, kiek metų jau stovi tas nelegaliai padidėjęs pastatas. Reikia žinoti ir tai, kad ne ant viso žemės ploto galima statyti, tik ant 25-30 proc. ir daugelį kitų dalykų.

„Draustis sveikatą reiktų, jei norite tapti rezidentais ir jei norite čia nuolat gyventi. Būstą draustis būtina, ypatingai, jei nuomojate ar nebūnate būste. Siūlau ir įsivesti signalizaciją, kad apsidraustumėte nuo okupantų, vagysčių gal čia net mažiau pasitaiko. Kas liečia pačias draudimo kompanijas, tai jos stengiasi sutaisyti viską pačios, bet vietinių tempai ir kokybė mūsų lietuvaičių tikrai nedžiugina, geriau pateikti sąmatą ir ją pasitvirtinus gauti išmoką“, – pataria I. Vainaitė.

Mokyklos įkūrėja puoselėja pagarbą lietuviškam žodžiui

„Kai keliaudavome, vaikai – šešiolikmetis sūnus ir keturiolikmetė dukra – mokydavosi mūsų lietuvių mokykloje Tenerifėje, o grįžę į Lietuvą, kaip ir dauguma mūsų mokinukų, lankydavo savo mokyklas. Šiuo metu šeimoje turime mažylį – metukų sūnelį, tad daugiau laiko leidžiame Lietuvoje. Tačiau jau svajoju, kai galėsime su mažuoju keliauti ir mokytis kartu. Aš esu nuoširdi mūsų šalies patriotė. Man labai svarbi graži, taisyklinga lietuviška kalba. Ją puoselėju ir stengiuosi įskiepyti vaikams meilę ir pagarbą lietuviškam žodžiui. Keliaudami svečiose šalyse visuomet norime pažiūrėti, kaip gyvena mūsų tautiečiai, ar stiprūs saitai su Lietuva, ar gyva lietuvių bendruomenė. Todėl ir džiaugiuosi Tenerife ir čia gyvenančiais lietuviais. Tenerifės lietuvių bendruomenė išties gyva, stipri, įvairi ir draugiška“, – pastebi lietuviškos mokyklos lietuvių pamėgtoje saloje įkūrėja Irma Liubertienė.

Irmos Liubertienės šeima, nuotr. iš asmeninio archyvo

„Baltic International School“ šiandien mokosi per 40 skirtingo amžiaus vaikų nuo 2 metų iki 4 klasės. Kadangi mokykla nedidelė, vienoje grupėje mokosi iki 8–10 vaikų. Šeštadieniais mokykloje susirenka lietuvių vaikai, kurie lanko ispaniškas mokyklas ir nori išmokti lietuvių kalbą, puoselėti lietuvybę, švęsti lietuviškas šventes. Čia noriai renkasi ne vien mažesni, tačiau ir vyresnių klasių vaikai. Šeštadienio lituanistinė mokykla yra nemokama saloje gyvenantiems lietuvių vaikams, finansuojama lituanistinio ugdymo krepšelio lėšomis.

Mokykloje, pasak jos vadovės, mokomasi pagal lietuvišką programą, tačiau ji yra praturtinta pasaulio pažinimo, skirtingų kultūrų, kalbų mokymosi, neformalia veikla: „Remiamės pozityvaus ugdymo filosofija, kuri aprėpia tris komponentus: vaiko akademinius pasiekimus – vadinamąjį tradicinį intelektą, vaiko charakterio ugdymą – socialinius ir emocinius gebėjimus bei vaiko sveikatą.

Mokykla, nuotr. iš asmeninio archyvo

Tai yra artima holistiniam arba visuminiam ugdymui, kuomet matome vientisą, nedalomą vaiko paveikslą ir visos dalys yra tarpusavyje susijusios. Jei matome visumą ir lygiaverčiai ugdome vaikų savivertę, empatiją, socialinius gebėjimus – gerėja ir jų akademiniai rezultatai, o dar svarbiau – pasitenkinimas jais, motyvacija mokytis, siekti ir gebėjimas susitvarkyti su nesėkmėmis, atsitiesti“.

Kadangi mokykla labai greit užsipildė, paklausus, kaip apskaičiavo, kad bus tiek norinčių mokytis, I. Liubertienės atsako, kad didelių skaičiavimų nebuvo, viskas vyko labai natūraliai: „Mokykla įsikūrė prieš aštuonerius metus, tais pačiais metais kūrėsi ir oficiali lietuvių bendruomenė Tenerifėje, lietuviškų knygų namai. Buvo susirinkę pakankamai daug tautiečių saloje, kurie norėjo bendros veiklos, burtis kartu. Pradėjome nuo kelių šeimų, o gan greitai susirinko kelios dešimtys.

Mokyklos bendruomenė, nuotr. iš asmeninio archyvo

Yra sakančių, kad mokykla turėtų augti ir priimti daugiau vaikų, tačiau jaučiame ir sezoniškumą, kas reiškia, kad visgi yra nemažai gyvenančių ne visus metus, o dalį jų, todėl ir mokyklą lanko daugiausia vaikų šaltuoju sezonu, o pavasarį – ankstyvą rudenį išvyksta. Kiekvienas laikinai atvykęs mokinys pas mus toliau mokosi kursą, atsiveža pratybas ir vadovėlius, mes sekame lietuvių nacionalinę programą, turime ugdymosi planą. Todėl net ir dalį mokslo metų pasimokę vaikai, grįžę į Lietuvą, lengvai įsilieja į mokymosi procesą, neturi nei akademinių, nei emocinių sunkumų, atvirkščiai – būna sustiprėję, pažinę kitas kultūras, pramokę naujų kalbų“.

Mokslo metai (rugsėjo 4d. – birželio 30d.) vaikui šioje mokykloje kainuoja 550 eurų per mėnesį. Mokama už semestrus po 2750 eurų. Jei vaikas lanko 3 mėnesius, kaina – 600 eurų per mėnesį. Mokama už trimestrus po 1800 eurų. Vaiko mokslo vietą patariama rezervuotis iš anksto.

Vienas mokslo mėnuo vaikui kainuoja 650 eurų, savaitė – 200 eurų, diena – 70 eurų, pusė dienos – 50 eurų. 1 pamoka (lietuvių, anglų, ispanų, teatras, joga ir kt.) kainuoja 20 eurų. Galimybė lankyti trumpesniam laikui nei 3 mėnesiams priklauso nuo mokyklos užimtumo.

Į klausimą, kodėl būtent Tenerifė, o ne kokia nors Anglija, kur irgi lietuvių daug, lietuviškos mokyklos įkūrėja pasakoja, kad viskas prasidėjo nuo atostogų ir šiltesnio, pastovesnio klimato paieškų prieš 12 metų: „Mūsų vaikai tuo metu dar buvo maži ir, žinoma, sirgdavo, norėjosi sustiprinti jų sveikatą, o kartu pasižvalgyti, pakeliauti. Taip po truputį pradėjome pažinti Kanarus ir vis daugiau laiko leisti Tenerifėje. Per metus saloje praleisdavome vidutiniškai penkis mėnesius. Pamilome šią salą, jos kultūrą, žmones. Esu edukologė, labai myliu vaikus, kol maniškiai buvo maži, atvykusi juos mokydavau namuose pati, o aplink nuolat būriuodavosi vaikai. Lietuviai saloje juokdavosi, kada gi pagaliau bus ta mokykla?“.

Irma Liubertienė, nuotr. iš asmeninio archyvo
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)