Specialistų teigimu, žengiant į Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) rinką lietuviškiems verslams itin svarbu išmanyti šalyje galiojančią mokesčių sistemą bei jos skirtumus nuo lietuviškosios. „1stopVAT“ mokesčių skyriaus vadovė Rūta Švobienė sako, kad pirmiausia reikėtų žinoti, jog JAV galioja netiesioginis mokestis, vadinamas pardavimo mokesčiu.
„Pardavimo mokestis, kaip jau ir pats pavadinimas sufleruoja – yra vartojimo mokestis, kuriuo apmokestinami galutiniai produktų ir paslaugų vartotojai. T.y. mokestis taikomas tik galutiniame tiekimo grandinės etape.Todėl dažnai šis mokestis dar vadinamas mažmeninės prekybos mokesčiu (ang. Retail sales tax)“, – aiškino pašnekovė.
„GloberTop“ įkūrėjas ir „eBay“ ambasadorius Baltijos šalims Aivaras Milašauskas pridėjo, kad lietuviški verslai pradėję veiklą gali pasitelkti tarpininkus: „Tokios platformos, kaip „eBay“, aiškiai apibrėžia savo politikose, jog kiekvienas pirkėjas turi žinoti savo šalies importo procedūras ir potencialius mokesčius. Tai – ne pardavėjo atsakomybė“.
Mokesčiai priklauso ir nuo siuntos gabenimo būdo
Lietuvoje vienodi mokesčių įstatymai galioja visoje šalyje. JAV – kitokia situacija, mat šalis suskirstyta valstijomis, kurios mokesčių politiką vykdo savarankiškai. Jungtinėse Valstijose yra atskiros federalinės, valstijos ir vietos valdžios institucijos, kurių mokesčiai taikomi kiekviename iš šių lygių.
Muitinė ir sienų apsauga (CBP) renka mokesčius už prekes, importuojamas į JAV. Ar bus taikomi papildomi mokesčiai, priklauso nuo importuojamos prekės. Pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių importas yra apmokestinamas federaliniu akcizo mokesčiu.
Be muito ir galimo akcizo mokesčio, į JAV įvežamoms prekėms taikomi vartotojo mokesčiai. CBP renkamas vartotojo mokestis ir suma priklauso nuo įvežimo tipo ir transportavimo būdo, naudojamo įvežant prekes į JAV. Pavyzdžiui, oficialiems ir neoficialiems įrašams taikomas prekių apdorojimo mokestis (MPF). Didžiausia mokesčio suma negali viršyti 614,35 JAV dolerio ir negali būti mažesnė nei 31,67 JAV dolerio. Mokestis apskaičiuojamas pagal importuojamų prekių vertę, neįskaitant muito, gabenimo ir draudimo mokesčių. Prekėms, importuotoms paštu, nustatytas mokestis svyruoja nuo 2,22 iki 9,99 JAV dolerių už siuntą.
Jei gabenama laivu, CBP renka uosto priežiūros mokestį (HMF). HMF siekia 0,125 procento komercinio krovinio, gabenamo per nustatytus uostus, vertės. HMF nėra renkamas už importuojamus, gabenamus oro transportu ar paštu siunčiamus krovinius.
„50 JAV sudarančių valstijų turi atskirus mokestinius reguliavimus, todėl gerai išanalizavus vieną valstiją tikrai negalima teigti, kad tokios pačios taisyklės galioja ir kitoje. Pardavimo mokesčio dydis taip pat skiriasi kiekvienoje valstijoje, vidutiniškai jis siekia 7 procentus. Taip pat reikėtų pridurti, kad pardavimo mokesčio dydis dažnoje valstijoje susideda iš kelių dalių: valstijos mokesčio, apskrities mokesčio, miesto mokesčio. Taigi, norint žinoti, koks tiksliai pardavimo mokesčio dydis bus taikomas konkrečiam pardavimui, reikia žinoti tikslią produkto pristatymo ar pardavimo vietą“, – kalbėjo R. Švobienė.
Muito ir importo mokesčiai priklauso nuo prekės vertės
A. Milašius aiškino, kad pradedantieji verslininkai turėtų atminti, jog iki 800 JAV dolerių vertės siuntoms nėra taikoma jokių muitų ar importo procedūrų. Prekės keliauja tiesiai klientui į rankas. Todėl muito mokesčiai nėra trikdis prekiaujantiems prekėmis iki tos sumos.
Prekiaujant brangesnėmis nei 800 JAV dolerių vertės prekėmis, jas siunčiant pardavėjams daryti irgi nieko nereikia. Klientas gaudamas prekę turi sumokėti jam priklausančius muito/importo mokesčius. Pardavėjams lieka tik rizika, jog jei pirkėjas atsisakys prekės, tada vežėjas pasiūlys dvi opcijas – prekės naikinimo arba grąžinimo atgal pardavėjui. Abiem atvejais teks sumokėti patiems.
„Jei siunčiama per paštą, tada grąžins siuntą automatiškai, tai nieko papildomai nekainuos. Na tik būsime sumokėję už siuntimą – šie pinigai negrąžinami. Kartais būna, jog skambutis klientui ir gražus pokalbis tokius atsisakymus išsprendžia ir klientas, supratęs, jog tai – jo atsakomybė ir galbūt jis pats nežinojo tam tikrų niuansų, sumoka jam priklausančius mokesčius ir priima siuntą“, – aiškino „eBay“ ambasadorius Baltijos šalims.
Prieš pradedant prekybą svarbu pasiruošti
„1stopVAT“ atstovė pabrėžė, kad svarbiausia, ką reiktų įvertinti pardavėjams – kas bus daroma su importuotomis prekėmis. Jeigu prekės bus importuotos ir laikomos bet kurioje iš valstijų, o vėliau iš sandėliavimo vietos gabenamos galutiniam vartotojui, tuomet verslas turi įvertinti, kad toks veiksmas sukurs fizinio turinio pasekmę (angl. Physical nexus). Tokiu atveju būtina, kad verslas nuo pirmo produkto pardavimo iš sandėliavimo vietos būtų registruotas pardavimo mokesčio mokėtoju bei vykdytų mokestines prievoles.
Ji patarė, kaip verslininkams tinkamai pasiruošti žengiant į JAV rinką.
· Gauti mokesčio mokėtojo kodą (EIN kodą)
· Sekti pardavimus į visas valstijas ir vertinti, ar pasiektos numatytos ekonominio turinio ribos (angl. Economic nexus)
· Laiku užsiregistruoti kiekvienoje iš valstijų pardavimo mokesčių mokėtoju, bei laiku pateikti deklaracijas.
· Įvertinti, ar pardavimo mokesčio apmokėjimui verslas turės vietinio banko sąskaitą, o jeigu ne – ar turi tam alternatyvų sprendimą.
A. Milašauskas pridūrė, kad kartais vis dar pasitaiko, kai lietuviai vaizduoja savo kainas su įskaičiuotu PVM pardavinėdami į JAV: „Nors parduodant tiek į JAV, tiek į kitas trečiąsias šalis, PVM rinkti nereikia, nes vyksta eksportas. Tai – dažna naujokų klaida prekiaujant užsienio rinkose“.