Svarstydamas socialinio modelio įstatymų projektus Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė nuostatai, kad už darbuotojus, su kuriais sudaryta terminuota darbo sutartis, nedarbo socialinio draudimo įmokos dydis būtų du kartus didesnis.
Darbuotojų ir darbdavių atstovai tokią nuostatą vertina priešingai. Pirmieji jai pritaria tokiai pozicijai ir sako, kad reikia ne tik kalbėti apie socialinę atsakomybę, bet ir imtis konkrečių sprendimų jai įgyvendinti. Pastarieji stebisi, kad ir taip didelius darbo santykiams taikomus mokesčius planuojama didinti dar labiau.
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė teigiamai vertino komiteto priimtą nuostatą.
„Mes galvojame, kad žiūrint iš darbuotojų pusės tai yra geras sprendimas. Kodėl gi ne? Ta terminuota sutartis žmogui yra labai nestabili. Visur taip yra, daugelyje šalių, jeigu sudarai terminuotą sutartį, tai turi kitas garantijas arba moki kitus mokesčius“, – komentavo pirmininkė.
„Sudarydamas terminuotą darbo sutartį darbdavys niekuo nerizikuoja. Kodėl nenorės įdarbint vasarai? Kuo jis rizikuoja?
Tiesiog įdarbins vasarai terminuotai, sutars terminą ir tas studentas ar moksleivis dirbs. Žmonėms tai yra tam tikra rizika ir už šią riziką kažkas turėtų atsakyti, turėtų būti kažkokie stabdžiai. Vis kalbame apie socialinę atsakomybę, bet kodėl to nepadarome? Manyčiau, kad tai teigiamas dalykas tiems žmonėms“, – svarstė G. Gruzdienė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu galioja darbuotojams palanki nuostata: jei darbdavys anksčiau termino nutraukia sutartį, jis turi už tai sumokėti. Naujame Darbo kodekse tokios nuostatos nelieka.
„Dabar šita garantija prapuola. Tai vėlgi, ar tai atsakinga ar neatsakinga? Tarkime, jei trumpalaikė sutartis, tai dar dar, bet jeigu aš iš Vilniaus į Ignaliną persikelsiu 5 metams, sudarys man tokią sutartį ir po to pasakys „man tavęs nereikia“? Taigi, abi pusės turėtų balansas interesų būti“, – komentavo pašnekovė.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, bendrovės „Amber Food“ generalinis direktorius Gediminas Balnis kritiškai vertino komiteto priimtą sprendimą.
„Kalbame apie tai, kad pagal darbo santykiams taikomų mokesčių dydį Lietuva yra šešta Europoje. Tai per kurią vietą didinti, kad mes į penktą bandome peršokti? Kai dauguma šalių eina mokesčių mažinimo keliu, mes net nieko nekeisdami anksčiau ar vėliau veikiausiai pašoksime į aukštesnes pozicijas“, – kalbėjo viceprezidentas.
Jo vadovaujamoje įmonėje terminuotų sutarčių, esą nėra daug, jos sudaromos palyginti retai, nebent pats darbuotojas jos pageidauja, žinodamas, kad išeinant iš darbo paprastai reikia atidirbti dar dvi savaites.
„Jei kalbėtume apie restoranus, tai ne tik šešti pagal dydį pagal darbo santykius mokesčius, bet ir vieni iš nedaugelio belikę su Latvija, Estija kur šioje srityje taikomas 21 proc. pridėtinės vertės mokestis. Dėl ko mūsų sektorius jautrius yra migracijai? Dėl to, kad iš tikrųjų virėjui dirbti ar Lietuvoje ar užsienyje, tai nieko nėra – nei kalbos barjero, nei praktiškai nieko“, – komentavo G. Balnis.
Jo teigimu, palyginti su veikiančiomis užsienyje, lietuviškoms maitinimo įstaigoms, nuo tos pačios uždirbtos sumos sumokėjus visus mokesčius, lieka kur kas mažiau lėšų. Nekalbant apie tai, kad kainų lygis Lietuvos restoranuose, esą, yra mažesnis.
Pašnekovas neigiamai vertino ir iniciatyvą apmokestinti arbatpinigius: „Na, šis pasiūlymas irgi toks... Tai yra tam tikras klausimas, bet reikia pasirinkti prioritetinius klausimus ir nustoti politikuoti neesminiais“, – įsitikinęs direktorius.
Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai kasmet nustatomi priimant „Sodros“ biudžeto rodiklių įstatymą. Daugelį metų jie tvirtinami tokio paties dydžio. Šiuo metu nedarbo socialinio draudimo įmokos tarifas yra 1,1 proc.
Už įstatymo projekte numatytą nuostatą numatyti dvigubai didesnį šį tarifą dar turi balsuoti visas Seimas. Įstatymas įsigaliotų, jei tą padarius jį pasirašytų prezidentė.
„Sodros“ duomenimis, 2015 m. 14,6 tūkst. darbdavių pateikė pranešimus apie 111,6 tūkst. nutrauktų terminuotų darbo sutarčių. Vien 2016 m. gegužę 7,9 tūkst. tokių sutarčių nutraukė 2,6 tūkst. darbdavių.
Nuo šių metų pradžios draudėjai sumokėjo 34,6 mln. Eur nedarbo draudimo įmokų. Tokia pati suma nedarbo draudimo išmokų buvo sumokėta darbo neturintiems gyventojams.
