Primena pamišimą: katės, kurios turi savo fanų klubą ir švenčia gimtadienius

 (61)
Prieš metus Vilniuje duris atvėrė dvi kačių kavinės. Pirmoji buvo „Murrr Cafe“ darbą pradėjusi pernai metų balandžio 30 dieną. Kiek vėliau, nuo spalio 30 dienos, klientus įsileido ir „Cat cafe“. Ją įkūrė keturi vyrai – Romas Žvirblis, Aliaksejus Rudzko, Yahoras Raschynskis ir Tautvydas Bitinas. Šiuo metu galima apsilankyti tik vienoje jų.
© DELFI / Tomas Vinickas

Pylimo gatvėje buvusi kavinė „Murrr Cafe“ vasaros pradžioje užvėrė duris. Savininkas Liudas Basiulis pardavė patalpas ir atsisveikino su katinais. Jis teigia, kad verslas klostėsi gerai, tačiau užsidarymą lėmė kitos, su pelnu nesusijusios, priežastys.

Skelbė, kad uždaro tik vasarai

Pirmoji kačių kavinė Lietuvoje verslą, pradėtą praėjusių metų balandį, nutraukė. Apie tai dar vasaros pradžioje savo feisbuko paskelbė kavinės savininkai. Įraše buvo skelbiama, kad kavinė uždaroma laikinai, tik vasarai, tačiau ji uždaryta visam laikui. Dėl kokių priežasčių teko uždaryti „Murrr Cafe“ DELFI teiravosi kavinės savininko Liudo Basiulio.

Jo teigimu, verslas klostėsi gerai, tačiau užsidarymą lėmė kitos priežastys. Esą iš pradžių iš tikrųjų galvota, kad reikia uždaryti kavinę tik vasarai, tačiau laikui bėgant planai pakito. L. Basiulio teigimu, kates savininkai pasiėmė patys, taip pat davė draugams, buvusiems darbuotojams.

Dėl tokio verslininko sprendimo kiek vėliau atsidariusiai „Cat cafe“ gerokai sumažėjo konkurencija. Šios kavinės bendrasavininkas T. Bitinas įsitikinęs, kad konkurentams koją pakišo sprendimas viską padaryti labai greitai, neapgalvojant klientų poreikių. Anot, T. Bitino, būtent dėl to buvo nuspręsta klientus bandyti pritraukti kitokiu meniu.

„Konkurentų kavinė atsidarė pirma, tačiau dabar veiklos nebetęsia. Jie norėjo atsidaryti pirmi ir kuo greičiau, o mes norėjome, kuo geriau. Iš pradžių irgi galvojome siūlyti kavą ir desertus, tačiau vėliau apmąstėme, kad žmonėms norisi ir papietaut, vyno išgerti. Na kotletų nėra, nes katės išprotėtų”, - juokavo T. Bitinas.

„Cat cafe“ savo lankytojams siūlo įvairų meniu. Jame - kava, salotos, kiti patiekalai bei alkoholis. Tuo tarpu užsidariusios „Murrr Cafe“ klientai galėjo rinktis kavą bei užkandžius.

Teko pamiršti asmeninį gyvenimą

Kavinės, kuriose laikomi gyvūnai, pagal viešojo maitinimo įstaigų taisykles turi laikytis itin griežtų higienos reikalavimų. Maistą reikia ruošti atskirai nuo kavinėje gyvenančių kačių. Dėl griežtų reikalavimų norintiems atidaryti tokio tipo kavinę tenka paplušėti kur kas labiau nei pasirinkusiems kurti tradicinę maitinimo įstaigą. T. Bitinas pasakoja, kad pradėjus verslą praktiškai teko pamiršti asmeninį gyvenimą.

Vienas pagrindinių dalykų privalančių būti kačių kavinę - gera ventiliacijos sistema. Anot T. Bitino, „Cat cafe“ įrengta kokybiška ventiliacijos sistema, tačiau verslininkas atvirauja - kainavo ji tikrai ne pigiai. Kavinės savininkams pakloti teko apie 23 tūkstančius litų (6696 eurų), kad lankytojai nejaustų specifinio kačių kvapo.

„Sunkumų buvo tikrai daug, tačiau daryčiau tą patį. Labai gerai, jog verslą kūrėme keturiese. Vienas iš mūsų teisininkas, aš dirbęs prekyboje, restoranuose, su panašiais dalykais, du gyvena Minske. Vienas dirba su reklama, o kitas - virtuvėje. Svarbu rasti gerus partnerius. Jei daryčiau tai vienas, dar iki šiol nebūtume atsidarę. Kai pradėjome verslą, pamiršome ir draugus, ir šeimą. Patys darėme remontą. Nesamdėme jokių dizainerių, dėl to šiek tiek užtrukome, tačiau sutaupėme.

Susidūrėme ir su kitokiais sunkumais. Vilniuje, kavinėse, nebuvo galima laikyti gyvūnų. Vienas iš mūsų ėjo pas merą, kad būtų pakeistas įstatymas. Tuometinis meras mums padėjo, mes galėjome atsidaryti”, - sakė T. Bitinas

Renkasi ne tik kačių mylėtojai

„Cat cafe“ laikomų kačių klientams neatiduoda, pasiima jas iš prieglaudos ir jos apsigyvena kavinėje visam laikui. Dabar čia gyvena 13 kačių, planuojama priimti dar dvi. „Murrr Cafe“ atiduodavo kates žmonėms, taigi jos ne visada spėdavo priprasti prie aplinkos, slėpdavosi. Tačiau verslininkų pagalba rasdavo nuolatinius namus. Kiek kačių galima laikyti vienoje kavinėje nustato Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Vienai katei - 4 kvadratiniai metrai.

„Cat cafe“ sulaukia įvairių klientų. Savininkai tikėjosi, kad rinksis tokie žmonės, kurie šeimoje turi alergiškų žmonių ir negali laikyti gyvūnų. Taip pat dirbantys, daug keliaujantys, mažai būnantys namuose. Tačiau dažniausiai ateina žmonės, kurie laiko kates. Jie mėgsta į šiuos gyvūnėlius pasižiūrėti, jais pasidžiaugti.

Kavinėje kiekvieną mėnesį švenčiamas vis kitos katės gimtadienis. Žmonės ateina net su dovanomis, o kiekviena katė turi savo fanų klubą. T. Bitinas pasakoja, kad viena iš kačių – Nika – nuolatos sulaukia linkėjimų nuo senyvo amžiaus moteriškės. Ji, anot verslininko, visada skambina ir klausia, ar linkėjimai tikrai pasiekė Niką. Lankosi ir vaikai. Lietuvoje daug kačių mylėtojų. Verslo įkūrėjas sako taip pat mylintis kates, tačiau atvirauja - sunkumų jos taip pat sukėlė daug, ypač verslo pradžioje.

„Nuo to laiko kai atsidarėme klientų yra daugiau. Iš pradžių lankėsi žmonės, kuriems buvo smalsu. Dabar turime nuolatinių klientų, labai daug užsieniečių, klientų iš Baltarusijos. Ten nėra tokių kavinių. Na, milijono mes nežadėjome ir nežadame uždirbti, bet išgyventi užtenka, nesiskundžiame. Patinka turėti nuosavą verslą, dirbti sau, o ne kitiems. O dar kai dirbi su gyvūnais... Didžiausias komplimentas, kai žmonės įeina pro duris ir nusišypso”, - atvirauja pašnekovas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kiekvienas gali būti didelis

Devyniolikmetis entuziastas kuria vieną projektą po kito: svarbu nebijoti rizikuoti (5)

Deividui Ščurui – vos devyniolika metų, tačiau jis jau spėjo įgyvendinti ne vieną projektą, o jaunuolio ateities tikslai ambicingi – jis sieks tapti geriausiu IT specialistu Lietuvoje.

Prasta vasara smogė ne tik Palangos verslininkams (56)

Lietinga vasara problemų pridarė ne tik nuomojantiems kambarius pajūryje. Paslaugas kaimo turizmo ir kempingų sektoriuose taip pat skundžiasi, kad blogi orai kirto per apyvartas, o ne kurie tikina, jog sodybos vasaros pradžioje išvis stovėjo tuščios.

Atkirto besistebintiems vestuvių fotografų kainomis: už kokybę teks sumokėti ir 2 tūkst. eurų (432)

Artėjančios vestuvės daugumai tampa galvos skausmu: reikia galvoti ne tik apie tai, kokioje bažnyčioje sumainyti aukso žiedus, bet ir kaip tilpti į suplanuotą biudžetą.

Moterį sėkmė aplankė atsisakius uždarbio: daug kas gąsdino, kad šis sprendimas neprotingas (30)

Stebuklų nereikia toli ieškoti. Garliavoje, greta Kauno, veikiančiame „Fėjų slėnyje“, įkurtame lėlininkės, rašytojos Editos Lei, juos atranda ir maži, ir dideli. Iš noro pakeisti gyvenimą gimęs projektas kūrėjai atnešė ne vieną džiaugsmo akimirką, jomis kaunietė dalijasi ir su kitais.

Susižavėję Estija daro klaidą: Lietuvoje galimybės net geresnės (84)

Konkurencija turizmo versle itin didelė, tačiau vietą čia atranda ir nedidelės kompanijos. Vis dėlto 15-a metų veikiančios kelionių agentūros vadovas sako, kad vis dažniau pagalvoja veiklą perkelti į Estiją, kur sąlygos smulkiam verslui, anot jo, kur kas palankesnės. Vis dėlto mokesčių ekspertas šį mitą išsklaido.