Ritualas apsaugos nuo peršalimo: tikrai neįprasta, bet labai efektyvu

 (17)
Daugelis sveikata rūpintis pradeda tik tuomet, kai ji sušlubuoja. Nors daugybei žmonių nepavyksta pergudrauti peršalimo ir anksčiau ar vėliau šaltuoju metų laiku susergama, esama priemonių, kurių imantis rizika susirgti tampa žymiai mažesnė arba net visai išnyksta. Tai gali patikinti vaistininkai ir žolininkai, kurie šią nemalonią ligą jau seniai pamiršo.
Alyvuogių aliejus
© Shutterstock nuotr.

Imuninę sistemą sustiprins juodauogis šeivamedis

Vaistininkas ir žolininkas Marius Lasinskas gali pasigirti, jog šiemet jam dar nė karto neteko pajusti nemalonių peršalimo simptomų, o paskutinio karto, kai teko, jis net nebeprisimena.

„Jei žmogui reikia susirgti – jis susirgs, kad ir ką bedarytų. Ypač tuomet, kai žmogus dažnai pervargsta, persitempia, nežino savo vietos gyvenime, dirba nemėgstamą darbą ir nesijaučia laimingas. Jei jis žiūri televizorių ir girdi, jog jau kas penktas žmogus serga, tai jis visuomet ir bus tas penktas“, – aiškina vaistininkas.

Imuninę sistemą puikiai stiprina juodauogis šeivamedis, kuris pasižymi priešgripiniu poveikiu. Jį galima gerti profilaktiškai – juodauogis šeivamedis užblokuoja viruso patekimą į ląsteles ir veikia kaip priešvirusinis vaistas. Jei jauti, kad kaimynas čiaudi ar per radiją sako, kad siaučia gripas, reikėtų gerti juodauogio šeivamedžio arbatą su medumi kiek tik lenda“, – pataria M. Lasinskas.

Aliejus
Aliejus
© Shutterstock nuotr.

Šiuo augalu galima gydytis ne tik profilaktiškai, bet ir pajutus pirmuosius peršalimo simptomus. „Šeivamedžio žiedų arbata yra puiki pagalba pakilus temperatūrai. Jei šalia pridėsite liepų žiedų, šalavijo, čiobrelio, turėsite efektyvų ginklą ne tik prieš peršalimą, bet ir prieš gripą. Nuo senų senovės lygiomis dalimis sumaišyti liepų žiedai ir šeivamedis yra pagrindinis receptas nuo visų peršalimo ligų“, – tikina vaistininkas.

Sveikatos paslaptis - aliejaus čiulpimas prieš pusryčius

Vienas paprastas, vos keletą minučių užtruksiantis ritualas iš ryto prieš pusryčius padės ilgam užmiršti peršalimą. „Atsikėlus ryte reikia įsidėti šaukštą aliejaus į burną, šiek tiek pačiulpti ir išspjauti. Tokiu būdu išsivalo visi toksinai iš kūno – šis ritualas puikiai tinka profilaktiškai gydytis nuo peršalimo ir gripo. Tam geriausia naudoti nerafinuotą, nedezoruotą alyvuogių, saulėgrąžų ar linų sėmenų aliejų“, – rekomenduoja žolininkas.

Ne visos medžiagos, susikaupusios per naktį burnoje, yra tirpios vandenyje, todėl nepakanka išsivalyti dantų ir praskalauti jų vandeniu. Keletą minučių pačiulpus aliejų, galima pastebėti, jog pasikeičia jo spalva, nes jis prisipildo toksinų.

Šeivamedis
Šeivamedis
© GRYNAS.lt nuotr.

Aliejaus šiukštu negalima nuryti – kenksmingos medžiagos turi būti pašalinamos iš organizmo, o ne grąžinamos į jį atgal, todėl pačiulpus šaukštą aliejaus apie 5 minutes, būtina jį išspjauti ir tik tada prasiskalauti burną vandeniu.

Iškart po to, vis dar nieko nevalgius, žolininkas rekomenduoja išgerti 1-2 stiklines vandens. „Visą naktį mūsų organizme vyksta procesai, kuriems reikalingas vanduo. Iš ryto būtina susigrąžinti prarastus skysčius. Be to, vanduo minkština žarnyną ir lengvina tuštinimąsi“, – tikina pašnekovas.

Po aliejaus čiulpimo, vietoje vandens rekomenduojama gerti ir spygliuočių arbatą – tai gali būti pušies, eglės ir kadagio spygliai, sumaišyti lygiomis dalimis. Pasak žolininko, šią arbatą žiemos metu tiesiog privalu turėti kiekvienam, norinčiam išvengti peršalimo. Vakare pasidarytą arbatą M. Lasinskas siūlo per naktį palaikyti termose, o ryte, pačiulpus aliejaus, atsikimšti termosą ir išgerti spygliuočių arbatos.

Apsilankykite pušyne: vitaminai skraido ore

Žolininko teigimu, negalima pamiršti profilaktiškai prasiplauti nosies. „Į saują reikia pasisemti kūno temperatūros vandens, galima įsiberti šiek tiek druskos ir įtraukti į nosį. Ne mažiau svarbus liežuvio gramdymas su valikliu – tai neužtrunka ilgai ir yra veiksminga“, – aiškina M. Lasinskas.

Pušynas
Pušynas
© DELFI / Orestas Gurevičius

Negalima pamiršti, kad gydo ir kokybiškas miegas, kurio ypač trūksta žiemos metu. „Saulės gauname mažai, diena trumpa, greitai pervargstame. Seniau žmonės dirbdavo tol, kol šviesu – pavasarį ir vasarą, o rudenį ir žiemą, kai trūksta saulės ir diena trumpa, silpsta ir akys, ir imunitetas. Todėl svarbu, kad dienos režime atsirastų pakankamai laiko miegui, bent 8 valandos“, – tikina jis.

Anot žolininko, geriausia žiemos metu valgyti tokį maistą, kuris auga savoje aplinkoje ir neužsisėdėti. „Netoliese augusios bulvės, moliūgai, visos šaknelės ir sėklytės, turime savo obuoliukus – geriausia yra valgyti artimą maistą. Taip pat Hipokratas žmonėms, kurie dažnai sirgdavo, duodavo gerą sveikatos receptą: porą valandų pasivaikščioti po pušyną. Jame užtenka vien vaikščioti ir kvėpuoti – visi vitaminai tiesiog skraido ore“, – teigia žolininkas.

Grūdintis pataria atsargiai

Susirgus žolininkas taip pat nerekomenduoja skubėti pirkti vaistų nuo gripo. „Užsidegi žvakutę, įpili eukaliptų ar pušų eterinių aliejų – tai pirmoji pagalba nuo peršalimo. Reikia leisti organizmui išsivalyti pačiam, o ne purkšti nosį purškalais tam, kad atgal sukišti slogą ar silpninti atsikosėjimą. Kaip tik reikia leisti organizmui viską susitvarkyti pačiam ir jam netrukdyti“, – pataria žolininkas.

Jeigu jaučiamas stiprus nuovargis ir žinoma, kad imunitetas yra nusilpęs, žolininkas pataria nedaryti klaidos ir neiti į vietas, kuriose esama daug žmonių. Dar viena didelė daugelio daroma klaida – norint būti sveikiems, staiga imamasi drastiškų grūdinimosi priemonių. „Visi žino, kad grūdintis yra sveika, todėl nusprendžia iškart imtis jogos, bando stovėti ant galvos – dėl tokių staigių pokyčių organizmas patiria šoką. Jei žmogus šoks į eketę, nors niekada anksčiau nėra to daręs, tai gali liūdnai baigtis“, – perspėja M. Lasinskas.

Pataria nepiktnaudžiauti daug baltymų turinčiu maistu

Lietuvos sveikuolių sąjungos narės, knygų sveikos gyvensenos tema autorės ir chemijos mokslų daktarės Ksaveros Vaištarienės teigimu, nuo peršalimo geriausiai apsaugoti gali pasninkas. „Organizmas serga, kai jis yra užterštas, pilnas visokių gleivių nuo nesveikų maisto produktų. Ypač kenkia gausus baltyminio maisto vartojimas, jei valgoma daug varškės, sūrio, kiaušinių, mėsos“, – vardija sveikuolė.

Ksavera Vaištarienė
Ksavera Vaištarienė
© DELFI / Audrius Solominas

O kiek baltymų galima suvartoti nenorint pakenkti savo sveikatai? Anot pašnekovės, per dieną moterims negalima viršyti 100 gramų baltymų turinčio maisto normos, o vyrams apie 130 gramų.

„Baltyminis maistas labai užteršia organizmą. Reikia atkreipti dėmesį, jog jei suvalgoma, pavyzdžiui, varškės, nederėtų tą pačią dieną valgyti mėsos ar kiaušinių. Reikia valgyti daugiau daržovių ir su jomis gauti maistinių medžiagų – tuomet ir teršalų, gleivių organizme bus kur kas mažiau“, – teigia ji.

Nuo peršalimo gali apsaugoti ir pasninkas

Anot K. Vaištarienės, norint būti sveikiems svarbu užtikrinti, kad kraujas būtų šarminis. Tai padaryti padės šviežių, nevirtų daržovių valgymas: pasternokų, salierų, morkų, moliūgų, kurių galima pasitarkuoti ir kasdien sumaišius su aliejumi suvalgyti po 100-200 gramų vietoje virto maisto.

„Tai užtikrins šarminį kraują ir organizmas bus atsparus visiems virusams. Kaip tik dabar, kai sakoma, jog gripas siaučia – sumažinę baltyminio maisto vartojimą ir vartodami daugiau daržovių, nepateksite į jokią polikliniką ar ligoninę“, – aiškina sveikuolė.

Daržovės
Daržovės
© Shutterstock nuotr.

Pajutus pirmuosius peršalimo ženklus, K. Vaištarienė rekomenduoja nedelsiant imtis pasninko. „Geriausias pasninkas yra visą dieną valgyti grikius arba avižines kruopas. Jas reikia gaminti virtame vandenyje ir vartoti nedaug skysčių, kad teršalai sudegtų viduje. Laikydamasi šių taisyklių ir turėdama šarminį kraują, pati nesu peršalusi jau 40 metų“, – tikina sveikuolė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveika mityba

Į šalį plūstelėjus karščiui: keli patarimai, kaip greitai atsigaivinti (1)

Kalendorinė vasara jau eina į pabaigą, tačiau šiltos dienos dar tik įgauna pagreitį. O ir orais nelepinusi vasara, rodos, nusprendė užsukti. Šiltas metų laikas atneša į mūsų gyvenimą daugiau jėgų, puikios nuotaikos bei aktyvumo, tačiau tai tikras išbandymas mūsų odai. „Douglas“ odos ekspertė Laima Kairienė dalinasi patarimais, kurie išgelbės karštą dieną, rašoma pranešime spaudai.

Pavojingas vasaros palydovas: kelios klaidos jus gali paguldyti į lovą (3)

Sunku įsivaizduoti karštą vasaros dieną be oro kondicionieriaus – jis nuo karščio sukeliamo diskomforto saugo mus ir automobilyje, ir darbovietėje, ir namuose. Vis dėlto, netinkamai naudojamas oro kondicionierius gali ne tik tapti sąnarių bei raumenų skausmo priežastimi, bet ir sukelti nuovargį ir daugybę nemalonių susirgimų.

Išsigelbėjimas skanėstų mėgėjams: skanūs desertai, kurie neina į kūną (8)

Ne visi jaučia kaltę valgydami riebaus torto gabalėlį ir skaičiuoja, kiek valandų sporto salėje teks už jį sumokėti, tačiau visi žino, kokios įtakos sveikatai turi šios saldžios nuodėmės. Vienos iš jų yra didesnės už kitas, bet esama ir tokių desertų, kuriais galima mėgautis be jokios baimės.

Tai ne piktžolės: pamatę šiuos augalus šiukštu nepraeikite (34)

Vasarą pievos pilnos vaistų – tai puikiai žino tie, kurie moka atpažinti sveikatai naudingus augalus. Kartais net ir nemėgstama, darže paspiriama piktžolė gali tapti sveikatos ir geros savijautos šaltiniu – geriausi vaistai nuo visų ligų yra arčiau nei gali atrodyti.

Klaida, kuri gali brangiai kainuoti: kiek skysčių vasarą turime išgerti (8)

Vasarą pakilus termometro stulpeliui žmogus sušyla ir iš jo kūno greičiau pasišalina skysčiai. Kokius ir kiek skysčių reikia vartoti vasarą, kad organizmui jų netrūktų? Kokių skysčių reikia vengti? Visą tai DELFI papasakojo mitybos specialistai Andrius Pauliukevičius ir Artūras Sujeta.