Gali ne tik pagydyti, bet ir susargdinti: klaida, kuri brangiai kainuoja

 (9)
Visiems pažįstama vaistažolių galia: rodos, kiekvienos ligos priešnuodis slypi gamtoje. Tačiau net ir vaistažolėms galioja „kas per daug, tas nesveika“ principas. Pernelyg dažnai arba netinkamai naudojamos vaistažolės gali ne pagerinti sveikatą, o jai pakenkti. Ką reikia žinoti?
Žalioji arbata
© Shutterstock nuotr.

Piktnaudžiaujant vaistažolėmis gresia nemalonūs padariniai

Daugelis žmonių nepagalvoja apie tai, jog dažnas mėtų, ramunėlių ar kitų žolelių gėrimas gali būti kenksmingas sveikatai. Vis dėlto žolininkė Janina Danielienė pataria atkreipti į tai dėmesį, nes galimi padariniai išties nemalonūs – pernelyg dažnai geriant tam tikras arbatas blogėja atmintis, didėja skrandžio rūgštingumas, gali pasireikšti įvairios alergijos ir kiti neigiami padariniai.

Kad taip nenutiktų, svarbu tiksliai žinoti, kaip veikia konkrečios žolelės, kaip jas gerti ir svarbiausia - arbatą reikia nuolat keisti. Pastovus vienos vaistažolės naudojimas yra didelė klaida.

Visų pirma, dažnai geriant tą pačią arbatą prie jos priprantama ir nuolat dirginamos tos pačios organų sistemos. „Pavyzdžiui, dažnai geriant raminančią arbatą su apyniu slopinamas mąstymas. Tokia apynio neigiama savybė – gal kartais ir naudinga išjungti savo galvą ir būti viskam abejingu, tačiau prie to pripratus žmogui pradeda niekas neberūpėti“, – aiškina žolininkė.

Norintys sustiprinti imunitetą, gali išsivirti medetkos ir ežiuolės mišinio arbatos. Nors šis derinys puikiai stiprina imunitetą, tačiau abu augalai mažina kraujospūdį. „Iš vienos pusės žinai, kad tavo imunitetas stiprėja, tačiau staiga pradeda skaudėti galvą ir nukrenta kraujo spaudimas. Tokiu atveju svarbu žinoti, kad negalima beatodairiškai maišyti vaistažolių mišinių – jeigu nežinai, kaip tai daryti, galima vieną dieną gerti medetkos, o kitą – ežiuolės arbatos“, – teigia J. Danielienė.

Anyžinė arbata
Anyžinė arbata
© Shutterstock nuotr.

Pavyzdžiui, yra trys vaistažolės, pasižyminčios teigiamomis savybėmis ir įveikiančios daug sveikatos sutrikimų, tačiau turinčios vieną bendrą neigiamą padarinį. Profilaktiškai geriama miškinė sidabražolė saugo nuo vėžio, plačialapė rūgštynė, dar žinoma kaip arkliaūgštė, gydo žarnyno ir skrandžio sutrikimus, o ąžuolo žievė puikai dezinfekuoja žarnyną nuo mikrobų ir stabdo kraujavimą. Tiesa, ilgiau vartojant šiuos augalus užkietėja viduriai.

Didelė klaida – gerti arbatą tuo pačiu metu ir valgant

Žolininkė pastebi, jog daugybė žmonių pernelyg dažnai geria mėtų arbatą. Dažnai vartojama mėta sukelia skrandžio rūgštingumą, slopina atmintį. Todėl mėtų arbata nerekomenduojama žmonėms, turintiems polinkį į padidėjusį skrandžio rūgštingumą.

„Tiems, kurie daug mokosi, dirba ir nori sustiprinti atmintį, padėti gali šlamagraižė leuzėja, dar pažįstama rapontiko vardu. Ji stiprina atmintį ir turi tonizuojantį poveikį, tačiau piktnaudžiaujant šia arbata labai stipriai pakyla kraujospūdis. Kartais ryte vietoje kavos geriau rinktis šią arbatą – nuo jos užkaista rankos, kojos, parausta veidas, pažadinama energija, tačiau dažnai geriant vakare nepavyks užmigti“, – perspėja žolininkė.

Nemiga
Nemiga
© Shutterstock nuotr.

J. Danielienė pabrėžia, jog ne mažiau svarbu nemaišyti žolelių arbatos su maistu. Dažnai nurodoma gerti arbatas 15-20 minučių prieš valgį, tačiau šiam nurodymui paklūsta maža dalis žmonių. „Nesvarbu, ar ant pakuotės tai nurodyta, ar ne, tačiau visas vaistažolių arbatas reikia gerti maždaug 15-20 minučių prieš valgį. Jei sumaišome arbatą su maistu, vaistažolės pasiklysta toje maisto mišrainėje ir prarandamos jų teigiamos savybės. Pavyzdžiui, jei gersime arbatą rūgštingumui mažinti, bet sumaišysime ją su maistu, tai rūgštingumas nuo to tik padidės, o atskiestas maistas nebus normaliai virškinamas ir nuo to priaugsime svorio“, – pastebi žolininkė.

Pakuotėje esantis pakelių skaičius – neviršytina norma

Ilgai negalima vartoti ir šalavijo, nes tai labai stiprus baktericidinis augalas. Skalaujant gerklę su šalaviju, gerėja balso stygų ir plaučių būklė, o geriant šalavijo arbatą galima pasveikti nuo peršalimo, tačiau šios vaistažolės į arbatą reikėtų dėti kuo mažiau. Tiesa, ne visi žmonės gali gerti šalavijo arbatą – kai kuriems nuo jos pradeda graužti gerklę. Žolininkės teigimu, daugelis žolelių tinka ne kiekvienam žmogui.

Ilgai vartojama jonažolė gali tapti tarsi narkotiku. „Ypač negalima jonažolėmis piktnaudžiauti vasarą, nes tuo metu ji į save sugeria ultravioletinius spindulius ir gali išberti pūslėmis, sukelti alergiją. Ne per dažnai vartojamas augalas suteikia energijos, žvalumo, padeda nuo depresijos, gerina nuotaiką“, – atkreipia dėmesį J. Danielienė.

Jonažolės
Jonažolės
© R. Barausko nuotr. ©

Pašnekovė rekomenduoja jonažolę vartoti tik rudenį ir prasidedant žiemai, tai daryti saikingai ir su niekuo nemaišyti – tuomet šios vaistažolės poveikis bus teigiamas. „Žolė – ne pramoga. Svarbiausia labai atidžiai į save įsiklausyti“, – pataria žolininkė.

Nežinantiems, kaip dažnai galima vartoti vaistažoles, „Gintarinės“ vaistinės vaistininkė Rūta Armonienė siūlo įsiklausyti į patį žodį „vaistažolės". Tai yra vaistiniai augalai, kuriuos reikia vartoti kaip ir vaistus. Vartojant vaistažoles ilgiau nei rekomenduojama, pasireiškia nepageidaujamas poveikis.

„Kai kurios vaistažolės ypač pavojingos nėščiosioms. Tokiu atveju reikėtų vengti čiobrelių ir šalavijų, nes juose esantis eterinis aliejus sukelia spazmus“, – perspėja R. Armonienė.

Nepaisant to, jog arbata yra skani ir norisi jos gerti dar, reikia paisyti rekomenduojamų vartojimo normų. Vaistininkė tikina, jog suprasti, kada metas sustoti, daugeliu atvejų padeda vaistažolių pakuočių skaičius – įprastai jos būna supakuotos tokiu kiekiu, kad jį suvartojęs žmogus nepatirtų pašalinio poveikio. Įprastai vaistažolių arbatos pakuotėje galima rasti 20, 14 ar dar mažiau vaistažolių pakelių.

Vaistinės ramunėlės
Vaistinės ramunėlės
© Shutterstock nuotr.

Dažnai piktnaudžiaujama valerijonu ir senos lapais

Vaistininkė pritaria žolininko Virgilijaus Skirkevičiaus žodžiams, jog vaistažoles galima gerti ne ilgiau nei 21 dieną. Pasak R. Armonienės, pasibaigus šiam laikui žmogus gali pasirinkti kitą arbatą arba pasitarti su gydytoju, vaistininku ar žolininku.

Atsargiai vartoti reikėtų ir ramunėlių arbatą. „Ši vaistažolė turi bakterijas veikiantį poveikį. Tai reiškia, jog ji veikia ne tik virusus, bet tuo pačiu ir gerąsias žarnyno bakterijas. Ilgai vartojant ramunėlių arbatą, jos poveikis tampa panašus kaip antibiotikų, tik šiek tiek švelnesnis“, – aiškina vaistininkė.

Pašnekovės teigimu, dar viena vaistažolė, kuria dažnai piktnaudžiaujama – valerijonas, prie kurio laikui bėgant priprantama ir kaskart reikia vis didesnės dozės. Pernelyg dažnai valerijonus vartojantis žmogus būna apdujęs, šis augalas ima veikti tarsi psichotropinė medžiaga.

Ilgai vartojami tampa pavojingi ir senos preparatai. Arbatų mišiniai su senos lapais padeda nuo vidurių užkietėjimo. „Lankytojus dažnai perspėjame nepiktnaudžiauti šiomis arbatomis, tačiau iš rankų juk neatimsi. Šios arbatos negalima vartoti 21 dieną – užtenka išgerti 2-3 puodelius per mėnesį. Dažniau vartojant šią arbatą, „išskobiami“ žarnyne esantys gaureliai ir žarnynas tampa glotnus, atsiranda polinkis į kitas ligas“, – perspėja vaistininkė.

Trumpiau vartojami turi būti ir kartumynai bei augalai, turintys rauginių medžiagų.

Vaistažolių arbatos gali išgelbėti nuo daugybės ligų, jei žinome, kaip teisingai jas vartoti. Pirmiausiai turime pakeisti požiūrį į jas – tai yra vaistai, vartojami pagal nurodymus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveika mityba

Į šalį plūstelėjus karščiui: keli patarimai, kaip greitai atsigaivinti

Kalendorinė vasara jau eina į pabaigą, tačiau šiltos dienos dar tik įgauna pagreitį. O ir orais nelepinusi vasara, rodos, nusprendė užsukti. Šiltas metų laikas atneša į mūsų gyvenimą daugiau jėgų, puikios nuotaikos bei aktyvumo, tačiau tai tikras išbandymas mūsų odai. „Douglas“ odos ekspertė Laima Kairienė dalinasi patarimais, kurie išgelbės karštą dieną, rašoma pranešime spaudai.

Pavojingas vasaros palydovas: kelios klaidos jus gali paguldyti į lovą (3)

Sunku įsivaizduoti karštą vasaros dieną be oro kondicionieriaus – jis nuo karščio sukeliamo diskomforto saugo mus ir automobilyje, ir darbovietėje, ir namuose. Vis dėlto, netinkamai naudojamas oro kondicionierius gali ne tik tapti sąnarių bei raumenų skausmo priežastimi, bet ir sukelti nuovargį ir daugybę nemalonių susirgimų.

Išsigelbėjimas skanėstų mėgėjams: skanūs desertai, kurie neina į kūną (8)

Ne visi jaučia kaltę valgydami riebaus torto gabalėlį ir skaičiuoja, kiek valandų sporto salėje teks už jį sumokėti, tačiau visi žino, kokios įtakos sveikatai turi šios saldžios nuodėmės. Vienos iš jų yra didesnės už kitas, bet esama ir tokių desertų, kuriais galima mėgautis be jokios baimės.

Tai ne piktžolės: pamatę šiuos augalus šiukštu nepraeikite (34)

Vasarą pievos pilnos vaistų – tai puikiai žino tie, kurie moka atpažinti sveikatai naudingus augalus. Kartais net ir nemėgstama, darže paspiriama piktžolė gali tapti sveikatos ir geros savijautos šaltiniu – geriausi vaistai nuo visų ligų yra arčiau nei gali atrodyti.

Klaida, kuri gali brangiai kainuoti: kiek skysčių vasarą turime išgerti (8)

Vasarą pakilus termometro stulpeliui žmogus sušyla ir iš jo kūno greičiau pasišalina skysčiai. Kokius ir kiek skysčių reikia vartoti vasarą, kad organizmui jų netrūktų? Kokių skysčių reikia vengti? Visą tai DELFI papasakojo mitybos specialistai Andrius Pauliukevičius ir Artūras Sujeta.