Tuomet stebimąsi, ieškoma problemų sprendimo, neretai visų akys nukrypsta į šeimą ir vaiko namuose tvyrančią atmosferą. Tačiau ar tik namai lemia tiek minėtų, tiek sveikatos problemų atsiradimą?
Prieš keletą metų Lietuvos jaunimo centro atlikta apklausa keliose Vilniaus mokyklose ir universitetuose atskleidė, kad beveik 70 proc. jaunuolių dažnai arba labai dažnai patiria stresą. Didžiausiais streso šaltiniais įvardinti žodiniai atsiskaitymai prieš auditoriją, nepasiruošimas pamokoms ir netikėti testai. Tačiau nerimą kėlė ir kiti duomenys, pavyzdžiui net 9 proc. jaunuolių įvardino, kad švietimo įstaigose patiria baimę. Pastarosios įtaka jaunam žmogui yra dar negatyvesnė.
Pirmiausia stresas veikia jaunimo norą mokytis. Net 57 procentus jaunuolių stresas demotyvuoja, todėl jie mažiau linkę aktyviai dalyvauti mokymosi procese. Antra – stresas sukelia nuovargį, kurį kasdien jaučia daugiau nei 47 proc. Lietuvos moksleivių. Šie reiškiniai lemia, kad tik kiek daugiau nei 20 procentų jaunuolių iš tiesų domisi pačiu mokymusi.
Būtų netikslinga teigti, kad stresas kyla tik švietimo įstaigose. Be abejonės jį sukelia ir kiti veiksniai: šeimyniniai rūpesčiai, sveikatos problemos, ar net pinigų trūkumas, kurį dažnai minėjo studentai. Vis dėlto net 42 procentai apklaustų jaunuolių teigė, kad stresą patiria būtent dėl pačių studijų ar mokymosi proceso organizavimo.
Apklausos organizatorių nuomone, rezultatai atskleidė, kad Lietuvos švietimo sistemoje esama esminių spragų. Stresas ne tik demotyvuoja, tačiau sukelia ir nepageidautinų fiziologinių simptomų, bei verčia jaunuolius pačius ieškoti streso mažinimo būdų. Pastarieji ne visuomet sukelia teigiamas pasekmes.
Apklausa rodo, kad respondentai stresą įveikia pramogomis: apie 20 proc. apklaustųjų žiūri televizorių, skaito, žaidžia kompiuteriu, klauso muzikos, naršo internete ar eina į vakarėlius, 22 proc. vaikinų renkasi sportą, 18 proc. – hobį. Tačiau kartu atskleista, kad net 15 proc. merginų su stresu kovoja rūkymu. Šis skaičius yra žymiai didesnis nei tarp vaikinų.
Stresas ne tik kenkia jaunimui, tačiau ir atsiliepia mokytojams ir dėstytojams. Akivaizdu, kad streso išraiškos yra skirtingos. Vieni jaunuoliai užsidaro savyje, tačiau kiti – priešingai, imasi smurto, patyčių, destruktyvaus elgesio. O tai veikia švietimo įstaigose tvyrančią atmosferą, pagaliau stresą kelia patiems švietimo darbuotojams.
Nepaisant iškalbingos statistikos ir grėsmių – streso valdymo būdai ir sistemos vis dar lieka švietimo programų paraštėse. Akivaizdu, kad būtina mokyti jaunimą kaip atpažinti stresą ir jo sukeliamus simptomus ir kaip su juo kovoti. Norint to pasiekti – būtina keisti galvoseną, kad turiningas laiko praleidimas yra susijęs tik su rezultatų siekimu. Nes būtent tai ir kelia stresą. Norint rezultatų – būtina išmokti pailsėti, nusiraminti. O tai būtų galima daryti praplečiant mokymosi programas ir kuriant pasitikėjimu bei aiškiu planavimu grįstą mokymosi procesą.
Daugiau informacijos galite rasti čia.
Politinė reklama bus apmokėta iš rinkiminės LŽVS sąskaitos Užs. Nr. 2016-029-DJ/1