Bandys pakeisti liūdną šalies statistiką: išbandyti veiksmingi ginklai

 (3)
Nors visi puikiai žinome, kokias baisias pasekmes gali turėti patyčios, tačiau ši problema šalyje vis dar egzistuoja ir akivaizdu, kad savaime ji neišnyks. Tikimasi, jog naujų programų taikymas ir Švietimo įstatymo pataisos, įsigaliosiančios jau kitais mokslo metais, padės efektyviau kovoti su patyčiomis.
Patyčios
© Shutterstock

Dažniausiai koją pakiša nenuoseklumas

Kampanijos „Be patyčių“ koordinatorė Aurelija Jocaitė tikina, jog per praėjusius metus „Vaikų linija“ atsiliepė į daugiau nei 54 tūkst. vaikų ir paauglių skambučių. Lyginant su ankstesniais metais, 2016 m. sulaukta 24 proc. daugiau skambučių dėl patiriamų patyčių. Skaudžiomis patyčių patirtimis vaikai bei paaugliai su „Vaikų linija“ dalijosi ir 116-oje laiškų.

„Patyčios jau daug metų išlieka vienas dažniausių sunkumų, dėl kurio mums skambina ir rašo vaikai. Vadinasi, patyčių problema ir toliau išlieka itin aktuali“, – teigia A. Jocaitė.

Patyčių patyrimo mastą Lietuvoje patvirtina ir kas ketverius metus atliekamo Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) naujausio tyrimo rezultatai. Lietuvoje patyčių paplitimas tarp vaikų ir paauglių, lyginant su kitomis 43-imis tyrime dalyvavusiomis Europos ir Šiaurės Amerikos šalimis, yra didžiausias.

Kampanijos „Be patyčių“ koordinatorė įsitikinusi, jog net geriausios patyčių prevencijos programos negali sustabdyti patyčių, jei jos nebus nuosekliai ir ilgalaikiai vykdomos. „Lietuvos mokyklose yra nemažai bandymų taikyti įvairias patyčių prevencijos programas, sukurtas Lietuvos ar užsienio šalių autorių. Tačiau labai trūksta sistemingo darbo ir užtikrinto programos vykdymo tęstinumo – dažnai tai būna susiję su finansavimo stoka, darbuotojų motyvacijos trūkumu“, – pastebi pašnekovė.

Klasė
Klasė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Anot jos, patyčių ir kito smurto prevencijos programų tikslas yra mažinti tokio smurtinio elgesio apraiškas, ugdyti gebėjimą stabdyti jas ir tinkamai reaguoti. Efektyvios patyčių prevencijos programos mokykloje apima visą mokyklos bendruomenę. Mokyklos pedagogai ir kiti darbuotojai, mokiniai, jų tėvai ar globėjai – visi tampa besimokančiais prevencijos dalyviais.

Kovoje su patyčiomis svarbus suaugusiųjų vaidmuo

Vykdant efektyvią patyčių prevenciją vertėtų pasinaudoti sėkminga užsienio šalių patirtimi. „Vaikų linija“ pradėjo bendradarbiavimą su didžiausia Švedijoje patyčių prevenciją vykdančia organizacija „Friends“.

„Šios organizacijos specialistai konsultuoja šalies ugdymo įstaigas ir veda mokymus, kuriuose kasmet apsilanko 46 tūkst. mokytojų, tėvų ir mokinių. Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos naujausių tyrimų rezultatais, Švedijoje patyčių paplitimas tarp paauglių yra vienas mažiausių. Tad mūsų siekis – pritaikyti sėkmingus Švedijos patyčių prevencijos metodus, stabdant patyčias ir kuriant saugią aplinką mūsų šalyje. Galbūt kompleksinis, sistemingas ir ilgalaikis patyčių prevencijos veiksmų įgyvendinimas galėtų padėti pasiekti tokių rezultatų, kokių tikimės“, – svarsto A. Jocaitė.

Pašnekovės teigimu, kiekvienas iš mūsų, suaugusiųjų, turime prisiimti atsakomybę už savo elgesį bei jo demonstravimą. „Patys pagarbiai elgdamiesi, kalbėdami su kitais ir apie kitus, mes mokome vaikus, koks elgesys yra tinkamas ir koks – ne. Kai aktyviai reaguojame į patyčias ir aiškiai joms nepritariame, patvirtiname vaikui ar paaugliui, kad toks elgesys nėra ir nebus toleruojamas, taip pat stabdome patyčių iniciatorius ir pačias patyčias“, – tikina ji.

A. Jocaitė neabejoja, jog patyčių prevencija yra visų mūsų – visuomenės, žiniasklaidos, valdžios atstovų, mokytojų, tėvų ir visų visuomenės narių reikalas. „Valdžios atstovai turėtų laikyti patyčių ir kitokio smurto prevenciją svarbiu mūsų šalies prioritetu. Tik investuodami į efektyvias prevencines programas ir veiklas, kurių efektyvumas įrodytas moksliniais tyrimais, galėsime užtikrinti, kad mūsų visuomenėje visokių smurto apraiškų būtų mažiau“, – aiškina kampanijos „Be patyčių“ koordinatorė.

Nuo kitų mokslo metų įsigalios Švietimo įstatymo pataisos

2014 m. duomenimis, mokykloje nė karto patyčių nepatyrusių per 2 mėnesių laikotarpį mokinių dalis nuo visų mokinių buvo 46,2 proc. Siekiama, jog šis skaičius 2020 m. pasiektų 70 proc.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Bendrojo ugdymo departamento direktorė Žydronė Žukauskaitė-Kasparienė teigia, jog ŠMM šiuo metu yra akreditavusi 14 patyčių ir smurto prevencijos programų.

Švietimo ir mokslo ministerija
Švietimo ir mokslo ministerija
© DELFI / Augustas Didžgalvis

„Vienos iš jų yra skirtos patyčių prevencijai, kitos – socialiniam ir emociniam ugdymui, kuris taip pat susijęs su patyčių ir smurto prevencija. Šiomis programomis, remiamomis Europos struktūrinių fondų lėšomis, gali savanoriškai naudotis Lietuvos mokyklos ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos“, – aiškina ji.

Prevencinių programų tiekimui iš šio fondo skiriama 1,9 mln. Eur lėšų. Departamento direktorė primena, jog nuo šių metų rugsėjo 1 d. įsigalios Švietimo įstatymo pataisos, kurias inicijavo Prezidentė.

„Pagal šias pataisas kiekvienas vaikas nuo rugsėjo 1 d. turi teisę privalomai dalyvauti nuoseklioje socialinį ir emocinį ugdymą diegiančioje prevencinėje programoje. Įstatyme taip pat numatyta, jog mokyklos vadovas įpareigotas tiek skriaudėjo, tiek nuskriausto vaiko atžvilgiu per 5 darbo dienas suteikti psichologinę pagalbą savo mokykloje arba kreiptis į savivaldybę“, – pabrėžia pašnekovė.

Profesoriaus Olweus sukurta programa pasirodė veiksminga

Vykdomas tarptautinis HBSC tyrimas, kuriame fiksuojamas patyčių atvejų skaičius, tarp kurių patenka ir Lietuvos vaikų rezultatai. Šio tyrimo duomenimis, kas trečias moksleivis susiduria su patyčiomis.

Tam, kad šie skaičiai keistųsi į gerąją pusę, taikomos patyčių ir smurto prevencijos programos. Lietuvoje diegiama Bergeno universiteto profesoriaus Dan Olweus sukurta programa, skirta 3-10 klasių moksleiviams. Jau 35 metus ši programa yra tobulinama ir kasmet atliekami jos veiksmingumo tyrimai dalyvaujančiose mokyklose.

Pastebima, jog patyčių mastas programoje dalyvaujančiose mokyklose keičiasi. „Programos diegimas užtrunka 18 mėnesių. Esamą situaciją identifikuojantis tyrimas atliekamas programos pradžioje, kuris pakartojamas praėjus 18 mėnesių, o nuo tada jis atliekamas kasmet. Vienoje mokykloje pastebėta, jog prieš programos vykdymą 35 proc. vaikų kas 2-3 savaites patirdavo patyčias pagal tam tikrą jų apibrėžimą ir modelį. Įvykdžius programą paaiškėjo, jog tokių vaikų liko tik 22 proc. Tai labai stiprus pokytis“, – teigia Ž. Žukauskaitė-Kasparienė.

Kol kas tokių žymių pokyčių Lietuvoje nepastebima, tačiau siekiama geresnių rezultatų. ŠMM svetainėje galima rasti informaciją apie vykdomas patyčių prevencijos programas ir jose dalyvaujančias mokyklas, mokinių skaičių.

Vaikai
Vaikai
© Corbis

„Tie procentai nėra labai džiuginantys ir mes suprantam, kodėl šios programos nepadaro tokio didelio poveikio – nes jos daromos laisvanoriškai. Jas renkasi tik tos mokyklos, kurios mato tam prasmę ir supranta, kodėl tai reikia daryti. Jei mokyklos vadovas sako, kad jų mokykloje patyčių nėra, turime suprasti, kad ten, kur yra žmonių, visada yra ir patyčių“, – sako Bendrojo ugdymo departamento direktorė.

Nors patyčių problemos sprendime didžiausią vaidmenį atlieka paties vaiko prigimtis ir jo šeimoje diegtos vertybės, svarbu nepamiršti, kad mokytojo vaidmuo taip pat yra labai svarbus. „Mokytojo vaidmuo veikia vaiko pasiekimus plačiąja prasme. Tyrimais įrodyta, kad smurtas ir patyčios trukdo mokytis. Gali būti patys geriausi vadovėliai, pačios geriausios priemonės mokykloje, bet jei vaikas klasėje nesijaučia saugus, mokytis negali“, – teigia Ž. Žukauskaitė-Kasparienė.

Programos taikymo pavyzdys Lietuvoje – „Ąžuolyno“ progimnazija

Minėtoji Olweus programa Vilniaus „Ąžuolyno“ progimnazijoje vykdoma nuo 2008 m. Progimnazijos direktorius Audrius Tavoras džiaugiasi, kad patyčių mastą per šį laikotarpį pavyko sumažinti.

„Žingsnis po žingsnio einame link to, kad būtų sukurta saugesnė ir ramesnė atmosfera mokiniams. 2016 m. gegužės mėnesį progimnazijoje atliktas Olweus programos kokybės užtikrinimo auditas. Jo išvados buvo palankios mūsų progimnazijai siekiant Olweus mokyklos vardo. Mums jau trečią kartą suteiktas Olweus mokyklos vardas, įteiktas ženkliukas ir pažymėjimas“, – sako jis.

A. Tavoro teigimu, progimnazijos bendruomenė suvokia, kad ši patyčių prevencinė programa – viena iš daugelio priemonių, padedančių stiprinti ryšius su mokinių tėvais, parodyti jiems, kad įstaiga nėra abejinga vaikų tarpusavio santykiams, tam skiria dėmesį ir stengiasi sistemingai ir pagal vieningus susitarimus spręsti patyčių problemą.

„Pats didžiausias vaidmuo diegiant programą atitenka klasės vadovui. Jei kažkas įvyksta, pirmiausia mokiniai kreipiasi į klasės vadovą. Tai iš tiesų didelis privalumas, nes jie geriausiai pažįsta savo mokinius ir tai labai jaučiama sprendžiant problemas“, – aiškina progimnazijos direktorius.

Palaikymas
Palaikymas
© Shutterstock

Anot pašnekovo, vykdant Olweus programą atsirado daug susitarimų tarp progimnazijos darbuotojų, aktyvesnio reagavimo, įsikišimo ir netinkamo elgesio stabdymo klausimais. Tad pats svarbiausias dalykas vykdant Olweus patyčių prevencijos programą – sutartinė suaugusiųjų reakcija į patyčias kaip į reiškinį.

„Vykdydami Olweus patyčių prevencijos programą skatiname ir tėvų įsitraukimą. Tam pasitelkiame įvairias priemones: organizuojame konferencijas, bendrus projektus, renginius, elektroninio dienyno pagalba skatiname dalyvauti įvairiuose kitų įstaigų organizuojamuose renginiuose, paskaitose, šiais mokslo metais siūlome naujovę – mūsų progimnazijos organizuojamus užsiėmimus – dirbtuves mokinių tėvams grupėse iki 20 žmonių, kuriose kalbame apie pozityvų bendravimą su vaikais, patyčių prevenciją, ribas ir laisves vaikų gyvenime ir kita“, – vardina direktorius.

Kasmet į progimnaziją ateina daug naujų mokinių, todėl programos tęstinumas ir žinių perdavimas visiems naujiems bendruomenės nariams yra labai svarbus.

„Atlikti tyrimai, mokinių apklausos rezultatai, rodo, kad iškilus problemoms mūsų progimnazijoje besimokantys mokiniai dažniau kreipiasi į suaugusiuosius, pasitiki jais, drąsiau praveria progimnazijoje dirbančių psichologių kabineto duris. Patyčių prevencijos veikla turi būti nuolatinė. Šis darbas nepaliaujamas, nes patyčių bus visada, tik svarbiausia jas „amortizuoti“, veikti pagal susitarimus ir spręsti visas problemas iškart, nedelsti“, – mano A. Tavoras.

Progimnazijos direktorius įsitikinęs, jog Olweus programa yra ilgalaikė užduotis, kuri įtraukia visus iki vieno bendruomenės narius, įskaitant sargus ir valytojus. „Tai yra sunki programa, kuriai reikia daug pastangų, bet kai pasieki rezultatą, kai matai, kad mokiniai jaučiasi saugiau, kai mokytojai dažniau labiau bendrauja tiek tarpusavyje, tiek su mokinių tėvais, supranti, kad einame tinkama linkme“, – teigia jis.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

DELFI naujienos

Ketina sutaupyti šimtus milijonų eurų: nauja tvarka valstybės valdomose įmonėse (9)

Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) valdybų narių atrankos laukia esminiai pokyčiai. Pagal naująją tvarką šiose įmonėse valdybas sudarys ne mažiau kaip pusė nepriklausomų narių, kurie bus skaidriai atrenkami atsižvelgiant į jų profesionalumą.

Įstatymas skatins kilnius poelgius: palankios sąlygos paveldo atkūrimui (2)

Kultūros ministerija rengia Mecenatystės įstatymą, kurio likimas paaiškės jau šį pavasarį. Įstatymu siekiama sudaryti verslui palankias sąlygas mecenuoti valstybei reikšmingo paveldo atkūrimą.

Baudžiamasis persekiojimas – ne vienintelė antikorupcijos priemonė (1)

Dažniausiai už korupcinę veiklą skiriama bausmė yra piniginė bauda, tačiau naivu tikėtis, jog vien to pakaks užkirsti kelią tokiam įsišaknijusiam ir, rodos, neišvengiamam blogiui. Vis dėlto negalima nuvertinti ir kitų įrankių – o kokie jie yra?

Alkoholio kontrolės planai: kokios permainos laukia? (28)

Vienas iš daugiausiai kartų pakeistų įstatymų mūsų šalyje – Alkoholio kontrolės įstatymas. Turint galvoje, jog tuo pačiu esame viena iš daugiausiai alkoholio suvartojančių šalių, nieko keisto, kad į šią sritį visuomet atkreipiamas didelis dėmesys. Šiemet taip pat žadama mažinti alkoholio suvartojimą didinant šių gėrimų akcizą, įsigijimo amžių ir taikant kitas priemones.

Rado būdą vaistų kainoms mažinti: prekiaus ne tik vaistinėse ir seks vaistininkus (54)

Farmacijos srityje atėjo metas pokyčiams – Vyriausybė susirūpino vaistų kainų mažinimu ir tikima, jog pradėjus vaistais prekiauti ne tik vaistinėse, problema bus išspręsta. Apie tai, kokių rezultatų galime tikėtis iš šio ir kitų numatomų pokyčių, transliacijos metu diskutavo DELFI TV Gyvai konferencijos svečiai.
Atvira Vyriausybė