Artėja šimtmečiai: kaip švęs lietuviai, latviai, estai ir suomiai

 (30)
Lietuva, Latvija ir Estija valstybės šimtmečius minės 2018 metais, Suomija – amžiaus jubiliejų švęs jau kitąmet. Visų šalių programos beveik sukonstruotos ir pamažu įsibėgėja.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Nagrinėjant Baltijos šalių pristatytas šimtmečio minėjimo programos idėjas galima matyti, jog didžiausias dėmesys – visuomenės telkimui ir savanoriavimui. Žmonės kviečiami teikti dovanas – pagalbą, renginius ir iniciatyvas.

Šimtmetis įsibėgėja

Lietuva – vyriausia iš Baltijos sesių, jos istorija kuriama daugiau nei 1000 metų. Žvelgiant į Lietuvos istoriją galima pastebėti, kad nuo pat pradžių Lietuvos valstybė savo gėrybėmis dalijosi su visu pasauliu. 1323 m. LDK kunigaikštis Gediminas kvietė amatininkus, prekeivius ir gydytojus atvykti į Vilnių ir naudotis privilegijomis kartu kuriant bendrą Lietuvos ir Europos ateitį.

1918 m. Lietuvos valstybės atkūrimas buvo milžiniškas žmonių, nepabūgusių prisiimti atsakomybę už ateitį, laimėjimas. Todėl Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventės koncepcijos idėja įkūnija tris svarbias Lietuvos žmonių vertybes: kūrybingumą, dalijimąsi ir atsakomybę.

Dubysa is oro / A.Norkaus nuotr.
Dubysa is oro / A.Norkaus nuotr.
© VSTT nuotr.

Kodėl savanorystė

Minint Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį buvo nuspręsta, jog vienu iš šventės pagrindiniu akcentu taps „Šimtmečio savanorių“ iniciatyva – gyventojai bus skatinami dovanoti gimtadienio dovanas – gerus darbus visuomenei bei puoselėti gyventojų socialinę ir pilietinę atsakomybę.

Remiantis Pilietinės visuomenės instituto duomenimis, Lietuvoje savanoriškose veiklose dalyvauja vis mažiau žmonių. 2015 metais, nepaisant sėkmingų pavienių akcijų, net trečdalis Lietuvos gyventojų (34 proc.) nedalyvavo jokioje aplinkos tvarkymo, bendruomeninės veiklos, labdaros akcijos ar kitoje pilietinėje veikloje.

2015 m. pilietinės galios indekso tyrimas atskleidė, jog itin svarbiu veiksniu auginant visuomenės pilietinę galią yra kvietimas prisidėti prie pilietinių veiklų. Duomenys rodo, jog tie, kurie patys kviečia ir yra kitų kviečiami dalyvauti pilietinėse veiklose, kelis, keliolika ar net keliasdešimt kartų labiau linkę įsitraukti į pilietines veiklas, lyginant su tais, kurie nei patys kviečia, nei kitų yra kviečiami.

Artėja šimtmečiai: kaip švęs lietuviai, latviai, estai ir suomiai
© DELFI / Karolina Pansevič

Lietuvos gyventojai, priklausantys pilietiškai aktyvioms bendruomenės, dalyvauja daug įvairesnėse pilietinėse veiklose, o jų pilietinės galios indeksas yra 19,1 balo didesnis nei gyventojų, kurie savo socialinėje aplinkoje nesulaukia kvietimų ar raginimų prisidėti. Per pastaruosius metus net 7 iš 10 Lietuvos gyventojų nebuvo pakviesti ar kitaip paskatinti savo pažįstamų ar artimųjų sudalyvauti kokioje nors pilietinėje veikloje“, – sako Valstybės atkūrimo šimtmečio sekretoriato vyriausioji specialistė Karolina Vaitonytė.

Bus kviečiami į gimtadienį

Lietuvos gimtadienį švęsti ir įteikti dovaną Lietuvai kartu bus pakviestas kiekvienas pilietis. Indėlis į šventę galės būti įvairus: pagalba žmonėms, prisidėjimas prie įvairių projektų, renginių inicijavimas ir jų organizavimas.

Organizatoriai siekia kiekvienam šalies piliečiui sudaryti galimybes savanoriškai prisidėti prie šimtmečio programos įgyvendinimo. Skirtingai, nei Latvija, Estija ir Suomija, kurios kviečia pasitikti šimtmetį prisidedant prie šventinių renginių organizavimo, Lietuvos šimtojo gimtadienio šventės dalyviai bus kviečiami prisidėti visų pirma prie Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninių veiklų, o šventinių renginių organizavimas bus tik viena iš siūlomų veiklos krypčių.

2017–2020 m. vykdant šį projektą, visuomenės ir bendruomenių lyderiai, šalies talentai bus kviečiami tapti Šimtmečio ambasadoriais, telkti visuomenę ir garsinti Lietuvos vardą pasaulyje, o išeivijos lietuvių bendruomenės ir kiti svetur esantys tautiečiai bus kviečiami kurti įvairius projektus ir dovanoti gerą darbą savo gyvenamoje aplinkoje. Tai bus ir socialinės verslo atsakomybės projektas, kviečiantis ir įmones prisidėti prie iniciatyvų, skirtų šimtmečio jubiliejui, įgyvendinimo.

Planuojama, kad prie valstybės atkūrimo šimtmečio suvienijimo prisidės 1 milijonas žmonių, o iki 2020 m. pilietinės galios indeksas padidės bent 5 procentais.

Šimtmečius pasitiks kartu

Lietuvos šimtmečio programoje numatyti ir tarptautiniai projektai. Jie bus įgyvendinti su kitais valstybės šimtmečius mininčiomis valstybėmis – Latvija ir Estija.

Kultūros ministerijos Strateginio planavimo ir kontrolės departamento Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyriaus vedėjos Daivos Parulskienės teigimu, jau suplanuotas dešimties bendrų Baltijos šalių renginių sąrašas. Jis esą negalutinis – gali būti koreguojamas.

Planuojama, kad vyks Lietuvos, Latvijos, Estijos operos teatrų gastrolių mainai, taip pat organizuojamas ir Baltijos simfoninės muzikos festivalis – tai devyni orkestrų koncertai, kurių po tris vyks kiekvienoje iš trijų valstybių.

Be to, Baltijos šalys kartu dalyvaus ir kitų šalių projektuose. Trijų šalių dailės muziejai Prancūzijos sostinėje Paryžiuje pristatys bendrą parodą „Simbolizmo amžius Baltijos šalyse“. Valstybės kartu dalyvaus ir Londono knygų mugėje.

„Negaliu išskirti svarbių ir svarbesnių renginių, nes tinkamai įgyvendinti visi būtų įdomūs tiek Lietuvos, tiek užsienio publikai. Na, o bendri projektai parodys, kad kartu Baltijos šalys galime būti stipresnės, labiau matomos ir, tam tikrais atvejais, įdomesnės užsienio publikai“, – sako D. Parulskienė.

Kaip šimtmetį minės Latvija?

Latvijos, taip pat 2018 m. švęsiančios valstybės sukūrimo šimtmetį, programoje numatyta daugiau nei 800 renginių. Jie 2017–2021 m. vyks 20 šalių. Ketinama pagerbti kultūrines vertybes, išleisti filmų ir knygų, atnaujinti miestų ir miestelių infrastruktūrą, sukurti naujų turizmo maršrutų.

Pasak Latvijos valstybės šimtmečio programos atstovės Lindos Pavlutos, pagrindinė jubiliejaus programos žinutė – „Aš esu Latvija“. Ji esą pabrėžia, kad pagrindinė valstybės vertybė yra žmonės – jų darbai formuoja dabartį ir tiesia pagrindą Latvijos ateičiai.

Ryga
Ryga
© Shutterstock

„Programa paremta idėja į valstybės šventės kūrimą įtraukti visuomenę – žmones, organizacijas ir institucijas. Siekiame suvienyti Latvijos gyventojus ir užsienyje esančius latvius – kad jie pajaustų esantys viena bendruomenė, kurią vienija bendras identitetas ir istorija. Norime, kad visi jie įsitrauktų į šventę ir ją kurtų kartu“, – teigia L. Pavluta.

Ji priduria, kad prie renginių planavimo ir organizavimo jau prisijungė daugiau nei 5 tūkstančiai žmonių – pavienių gyventojų, įvairių įstaigų ir organizacijų narių.

L. Pavluta sako, kad programoje netrūksta renginių, pabrėžiančių istorijos, meno, kultūros svarbą. Vienos pagrindinių šimtmečio iniciatyvų: „Nacionalinis kostiumas kiekvienam“, „Latvijos šimtmečiui skirti latviški filmai“, „Latvijos nacionalinė enciklopedija“, 26-asis visų latviškų dainų festivalis, 16-asis šokių festivalis.

Estijoje – dėmesys vaikams ir jaunimui

Estijoje taip pat verda valstybės sukūrimo šimtmečio renginiai. Ši šalis jubiliejų minės irgi 2018 metais. O visa programa tęsis iki 2020 m.

Šimtmečio šūkis – „Teikime dovanas Estijai!“. Jis pabrėžia visos programos idėją – skatinimą gyventojus teikti dovanas – pagalbą, renginius, iniciatyvas.

Dovanų ir pasiūlymų, kaip prisidėti prie šventės gerovės, galima rasti oficialioje Estijos šimtmečio svetainėje. Čia jų jau – daugiau nei šimtas. Siūloma padėti pasirūpinti gamta, prisidėti prie žygių ir kitų sporto renginių bei juose dalyvauti. Taip pat – dovanoti pinigų, už kuriuos vaikams bus perkami muzikos instrumentai, kviečiama sodinti po ąžuolą, surengti nuosavo miesto ar kaimo šventę, skirtą Estijos šimtmečiui pamainėti.

Artėja šimtmečiai: kaip švęs lietuviai, latviai, estai ir suomiai
© Shutterstock nuotr.

„Siekiame įgyvendinti idėją, numatančią, kad kiekvienas privalo turėti galimybę švęsti Estijos šimtmetį taip, kaip jiems labiausiai patinka – nepaisant jų amžiaus, lyties, socialinio statuso ar gyvenamosios vietos“, – pasakoja Estijos šimtmečio programos atstovė Anneli Ohvril.

Ji taip pat pabrėžia, kad šimtmečio šventės programa susieta su Estijos ateitimi. Didžiausias dėmesys sutelktas į ateities kūrėjus – vaikus ir jaunimą. Jų švietimui ir ugdymui skirta nemažai renginių. Pavyzdžiui, iniciatyvos „Vaikų respublika“ metu po Estijos miestus keliaus trupė su pasirodymais, žaidimais, seminarais ir kitais užsiėmimais vaikams. Projektas „Vaikai žaidžia ir mokosi mokyklos kiemuose“ skirtas švietimo įstaigų aikštelių atnaujinimui. Taip pat bus įgyvendinta programa „Gera visuomeninė vieta“, kurios metu 16 šalies miestų svarbiausios viešosios vietos bus atnaujintos, rekonstruotos – tam teikiamas specialus finansavimas. Orgnizuojamas filmų konkursas, o teatrai paruošė specialią, Estijos šimtmečiui skirtų spektaklių programą.

Suomiai švęs pirmieji

Suomija nepriklausoma tapo 1917 m. gruodžio 6 d., tad šimtą metų trunkančią nepriklausomybę minės anksčiau nei Baltijos šalys – 2017 m.

Šimtmečio pradžią suomiai ketina pažymėti jau šių Naujųjų metų naktį. Nuo pat vidurnakčio Helsinkyje vyks programos atidarymo ceremonija, lydima įvairiose vietose vyksiančių renginių ir įspūdingo fejerverkų pasirodymo, skelbiama oficialiame organizatorių pranešime spaudai.

„Iš viso suomiai su Suomijos draugais sukūrė milžinišką šimtmečio programą, kurioje numatyti daugiau nei 2000 projektų. Jie vyks net ir už Suomijos ribų – didieji metai bus švenčiami 70 skirtingų šalių“, – pranešime cituojamas šimtmečio programos generalinis sekretorius Pekka Timonen.

View to Market Square on Waterfront and Lutherian Cathedral, Helsinki, Finland, Scandinavia, Europe
View to Market Square on Waterfront and Lutherian Cathedral, Helsinki, Finland, Scandinavia, Europe
© Corbis

Jis taip pat pabrėžė, kad šimtmečio programa siekiama pabrėžti demokratijos vertybes, paskatinti pilietinę visuomenę ir padidinti jos bendrumo jausmą. Tad, kaip ir Baltijos šalių, Suomijos gimtadienio organizatoriai kvietė prie šventės prisidėti visus norinčius – šie galėjo siūlyti renginius, iniciatyvas ir kitus projektus bei juos įgyvendinti su valstybės skirtu finansavimu. Iki šiol gauta daugiau nei 600 pasiūlymų.

Numatyta, kad Suomijoje vyks daugybė koncertų, parodų, seminarų, žaidimų, švenčių. Taip pat bus atlikta daugybė gerų darbų ir įteikta dovanų – jau ne viena įmonė šimtmečio proga paaukojo įvairioms labdaros organizacijoms.

Organizatoriai taip pat nurodo, kad šimtmetis yra taškas, iš kurio galima apžvelgti per 100 metų susiklosčiusią valstybės perspektyvą. Todėl keli šimtai projektų yra skirti surasti sprendimus dėl ateityje valstybės laukiančių iššūkių, plėtoti tokias stiprybes kaip lygybė, švietimas, demokratija bei pasvarstyti apie Suomijos ateitį.

Suomijos ateities kūrimą pabrėžia ir šimtmečio tema – „Kartu“. Šalies statistikos departamento atlikta apklausa parodė, kad 9 iš dešimties respondentų bendrus darbus laiko svarbiu faktoriumi, lemiančiu sėkmingą valstybės ateitį.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

DELFI naujienos

Ketina sutaupyti šimtus milijonų eurų: nauja tvarka valstybės valdomose įmonėse (9)

Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) valdybų narių atrankos laukia esminiai pokyčiai. Pagal naująją tvarką šiose įmonėse valdybas sudarys ne mažiau kaip pusė nepriklausomų narių, kurie bus skaidriai atrenkami atsižvelgiant į jų profesionalumą.

Įstatymas skatins kilnius poelgius: palankios sąlygos paveldo atkūrimui (2)

Kultūros ministerija rengia Mecenatystės įstatymą, kurio likimas paaiškės jau šį pavasarį. Įstatymu siekiama sudaryti verslui palankias sąlygas mecenuoti valstybei reikšmingo paveldo atkūrimą.

Baudžiamasis persekiojimas – ne vienintelė antikorupcijos priemonė (1)

Dažniausiai už korupcinę veiklą skiriama bausmė yra piniginė bauda, tačiau naivu tikėtis, jog vien to pakaks užkirsti kelią tokiam įsišaknijusiam ir, rodos, neišvengiamam blogiui. Vis dėlto negalima nuvertinti ir kitų įrankių – o kokie jie yra?

Alkoholio kontrolės planai: kokios permainos laukia? (28)

Vienas iš daugiausiai kartų pakeistų įstatymų mūsų šalyje – Alkoholio kontrolės įstatymas. Turint galvoje, jog tuo pačiu esame viena iš daugiausiai alkoholio suvartojančių šalių, nieko keisto, kad į šią sritį visuomet atkreipiamas didelis dėmesys. Šiemet taip pat žadama mažinti alkoholio suvartojimą didinant šių gėrimų akcizą, įsigijimo amžių ir taikant kitas priemones.

Rado būdą vaistų kainoms mažinti: prekiaus ne tik vaistinėse ir seks vaistininkus (54)

Farmacijos srityje atėjo metas pokyčiams – Vyriausybė susirūpino vaistų kainų mažinimu ir tikima, jog pradėjus vaistais prekiauti ne tik vaistinėse, problema bus išspręsta. Apie tai, kokių rezultatų galime tikėtis iš šio ir kitų numatomų pokyčių, transliacijos metu diskutavo DELFI TV Gyvai konferencijos svečiai.
Atvira Vyriausybė