Gausiai susirinkę žvejai ne tik turėjo progą išsakyti juos kamuojančias problemas, bet nustebino ir pareigūnus, suteikdami jiems naudingos informacijos.
Žvejai papasakojo apie problemiškas vietas, kurios patogiausios brakonieriams, atskleidė pareigūnams nežinomų lašišų lizdų nerštavietes ir papasakojo, kaip iš pirmo žvilgsnio atpažinti brakonierių kabliautoją, išsakė savo nuogastavimus ir pastebėjimus.
Į susitikimą atvyko bene labiausiai gamtos apsauga susirūpinę žvejai mėgėjai. Savo laisvalaikį jie neretai pašvenčia savarankiškam patruliavimui ir budėjimui šalia lašišų nerštaviečių.
Žvejai kalbėjo, kad patiems ne visada pavyksta sudrausminti pažeidėjus ar patikrinti įtartinus asmenis. Dažniausiai pilietiški meškeriotojai pasiunčiami nepadoria kryptimi, tačiau vienas žvejys prisiminė kiek kitokį atvejį.
„Greitai kalba pasikeitė, o ir bilietėlis atsirado, kai mano bičiulis ištraukė savo neetatinio inspektoriaus pažymėjimą“, – pasakojo vienas žvejų.
Ta proga jis, kaip ir kiti susitikime buvę žvejai, Kauno gyvosios gamtos apsaugos departamento viršininko Tomo Barkausko buvo paraginti stoti į neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių gretas.
Šiemet Kauno regiono inspektoriai akcijos „Lašiša 2014“ metu bendradarbiavo ir į reidus kartu vežėsi net 124 neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius.
Žvejai iškėlė vieną, jų manymu, aktualiausią problemą lašišų neršto metu – nepakankamą inspektorių lankymasį prie upių.
„Praeitą mėnesį aš kasdien būdavau prie upės, saugodavau lašišas nuo brakonierių, bet ne vieną kartą taip manęs ir nepatikrino“, – skundėsi kitas meškeriotojas.
Vis dėlto, pareigūnai greitai išaiškino, kad budint svarbiausias dalykas ir yra likti nepastebėtam ir tai, kad inspektorių nematyti, nereiškia, kad jų ten nėra. Brakonieriai pirmiausia siunčia žvalgus – asmenis be brakonieriavimo įrankių, kartais su šunimis. Pastebėjus inspektorius visi brakonieriai greitai išsilaksto.
Be kitą ko, Kauno regiono inspektoriai budėjimą perkėlė į naują lygį. Statomos nuotolinės kameros, kurios ne tik fotografuoja praėjusius asmenis, bet apie judėjimą zonoje praneša inspektoriams trumpąja žinute.
Po susitikimo Kauno gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas T. Barkauskas džiaugėsi, kad jis pasitarnavo prevencijai ir gamtai atsidavę žvejai „vieni dykumoje“ nesijaus.
„Neturėjome tikslo palenkti žvejus į savo pusę. Laikausi tos nuomonės, kad diskusijoje gimsta tiesa. Savo rezultatus galėjome pateikti ir spaudoje, bet norisi abipusio bendravimo, kad galėtume vienas iš kito išgirsti tai, kas svarbu, kad būtų dialogas“, – kalbėjo viršininkas.
Viršininkas teigė, kad į naudą susitikimas išėjo ne tik žvejams, kurie gal patys susigundys tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais, bet ir patiems inspektoriams.
„Mums žvejai davė naudingos informacijos. Iš jų išgirdome vietų, kur reikėtų mums lankytis daugiau, daugiau sužinojome apie kabliautojus ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį tikrinant žvejus, ką pastebi tikrai geras žvejys“, – sakė T. Barkauskas.