„Vitaminų, mineralinių medžiagų, angliavandenių, kalorijų kiekiu, sultys pakeliuose iš prekybos centrų yra panašios į šviežiai spaustas sultis, kartais maistinė vertė gali būti ir identiška“, - pasakoja gydytoja dietologė doc. dr. Edita Gavelienė.
Tačiau E. Gavelienė priduria, kad šviežiai spaustos sultys turi daugybę biologiškai aktyvių medžiagų, kurios gaminant sultis pramoniniu būdu yra prarandamos, todėl jų lyginti su prekybos centruose siūloma produkcija negalima. O naudingiausia, anot jos, valgyti vaisius, o ne iš jų spaustas sultis.
„Visi puikiai supranta, kad visgi tiek vaisiai, tiek daržovės - tinkamesnis ir naudingesnis pasirinkimas negu sultys. Sultys gali būti pasirenkamos dėl skoninių savybių, arba raciono paįvairinimui, galima jų kažkiek įtraukti į kasdienybę“, - sako E. Gavelienė.
Ne visos sultys - natūralios
Jei parduotuvių lentynose ieškote natūralių sulčių, galite net nesidairyti į nektarus ir sulčių gėrimus. KTU maisto mokslo ir technologijos katedros profesorius Rimantas Venckutonis aiškina, kad į šiuos gaminius dedama cukraus arba saldiklių bei kitų priedų.
„Tai nėra natūralios sultys, dažnai jos skiedžiamos vandeniu ir pridedama cukraus. Dažnai nektarai gaminami naudojant rūgščius vaisius, tad šių sulčių skonio savybės būtų nelabai priimtinos vartotojui, todėl jos pasaldinamos ir praskiedžiamos“, - sakė R. Venckutonis.
Dažniausiai nektaruose sulčių būna nuo 25 iki 50 proc., sulčių gėrimuose iki 12 proc., o likusią dalį sudaro vanduo.
Tačiau svarbu pažymėti, kad tokie gėrimai jokiu būdu nėra kenksmingi sveikatai, tai tiesiog skanus gėrimas, kuris neturi labai daug maistinės vertės.
„Apie tai yra daug kalbama, rašoma, ginčijamasi, kad ilgai naudojami chemikalai gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, bet dabartiniame maisto priedų higienos normų reglamente yra nustatyta, kad tos dozės, kurios yra leidžiamos, pagal dabar turimus mokslinius duomenis, jos neturėtų daryti neigiamos įtakos sveikatai“, - sako R. Venckutonis.
Kodėl nereikėtų bijoti koncentruotų sulčių
Didžioji dalis, 4 iš 5 Lietuvos gyventojų, galvoja, kad iš koncentratų pagamintos sultys nėra natūralios, parodė Nacionalinės sulčių gamintojų sąjungos inicijuota apklausa. R. Venckutonis griauna šį mitą.
„Dabar sulčių koncentravimo būdai tobulėja. Paprastai jos gaminamos vakuume ir nelabai aukštoje temperatūroje. Sunku tvirtinti, kad 100 proc. vertingiausių medžiagų gaminant sultis tokiu būdu išlieka, bet didžioji dalis išlieka. Jei, žinoma, koncentravimui naudojamos šiuolaikiškos technologijos, kas dažniausiai ir daroma“, - sako profesorius.
Priežastis, kodėl sultys gaminamos iš koncentratų – labai paprasta. Pasak R. Venckutonio, šviežiai spaustose sultyse yra nuo 80 iki 95 proc. vandens. Dėl tokio kiekio vandens, labai sudėtinga ir brangu sultis transportuoti ir sandėliuoti, ypač jei tai yra egzotiškos sultys, gaminamos iš vaisių augančių tik tolimuose kraštuose. Todėl vanduo yra išgarinamas – taip gaunamas koncentratas. Vėliau išgarintas vandens kiekis yra grąžinamas į koncentratą.
Vanduo išgarinimas sumažinus slėgį, tai yra vakuume, kai vandens virimo temperatūra yra daug žemesnė nei 100 laipsnių, todėl mažiau pakenkiama jautriausioms medžiagoms, kurios yra sultyse. Žinoma, pašalinant vandenį, išgaruoja ir kvapiosios medžiagos, kurios suteikia aromatą. Bet, pavyzdžiui, Alytaus ir Anykščių gamyklose naudojamos gaudyklės, kvapiosios medžiagos nepašalinamos, jos sugaudomos, ir kai koncentratas skiedžiamas, galima pridėti natūralias kvapias medžiagas. 100 proc. neįmanoma visko padaryti, bet tokios sultys būna labai panašios į šviežias“, - sako R. Venckutonis.
Dažniausiai prekybos centruose esančios sultys būna pasterizuotos. Pasterizacija – konservavimo būdas, kai trumpą laiką pakaitinus sultis sunaikinami mikroorganizmai ir vegetatyvinės ląstelės, taip gerokai prailginant sulčių galiojimo laiką.
R. Venckutonio teigimu, pasterizacija yra natūralus procesas. Naudojant modernias technologijas, sultys pakaitinamos labai trumpai – maždaug 30 sekundžių, todėl nesunaikina vitaminų ir maistinių medžiagų.
Sveikuoliai žiūri atsargiai
Vis dėl to „FitFood“ sveikuoliško maisto ir sulčių barų vadovas Vaidotas Deksnys pasterizuotas sultis vertina skeptiškai: „Įsivaizduokite, jei obuolys nukrenta nuo obels, jis po savaitės supūna. O tie obuoliai, kurie prekybos centruose laikomi metus, kurie yra prikimšti chemijos. Tai įsivaizduokit taip pat, sultys yra pasterizuojamos, jos laikomos metus, tai kas ten lieka. Ne daug kas lieka. Lieka tos pačios sultys, tik ten nelieka maistinių medžiagų.“
Anot V. Deksnio, norint išsirinkti tikrai kokybiškas sultis, daugiausiai dėmesio reikia kreipti į jų galiojimo datą. Kuo trumpiau jos tinkamos vartoti, tuo potencialiai jos bus natūralesnės ir sveikesnės. Tačiau už tai teks ir atitinkamai sumokėti.
„Kaina gimsta ne šiaip, kad gamintojai ir prekybos centrai nori užsidirbti daug. Pats šviežumo išlaikymo procesas sudėtingas, sultys dažnai būna nurašomos, nes jų galiojimo laikas trumpas ir ne visas pavyksta parduoti.“
„Bet kokiu atveju, dešimt kartų geriau yra pirkti bet kokias sultis nei gazuotus gėrimus, spraitą, koka kolą ir visą kitą, nekalbant apie alkoholį. Pirkti sultis, aišku, kad verta. Jei yra finansinės galimybės, geriau jas pirkti šviežias, bet kitu atveju, net pasterizuotos sultys tikrai geriau nei gazuoti gėrimai“, - pridūrė V. Deksnys.
