Laiptinės remontas daugiabutyje: misija (ne)įmanoma

 (112)
Nutarę imtis laiptinės remonto ar naujų durų įstatymo, daugiabučių gyventojai dažnai susiduria su kaimynų pasipriešinimu. Paprasčiau „susitarti“ būna tik tais atvejais, kai namo administratorius pats „sulopo“ namo sienas, sutvarko stogą ir apie atliktų darbų įkainius informuoja pateiktose sąskaitose. Atrodo, kad daugelio gyventojų nuomone, bendrų patalpų nereikėtų iš viso šildyti ar sienų apšiltinti. Dėl šalčio dažniausiai kaltinami palikti atviri langai, kurių esą tikrai neverta keisti.
Laiptinė daugiabutyje
© DELFI

Mano erdvė – tik ten, kur vaikštau

Vilniaus universiteto sociologijos magistrantė ir sociologų tinklaraščio „Sociali Sociologija“ autorė Milda Pivoriūtė įsitikinusi, kad daugelis daugiabučių gyventojų laiptinę laiko ne savo rūpesčiu, arba rūpinasi tik ta laiptinės dalimi, kuria jiems patiems tenka pereiti.

„Laiptinės tvarka – viešoji gėrybė ir jos palaikymas turėtų būti kolektyvinis interesas. Daugiabučių gyventojai dažnai nesuvokia, kad visi gyventų geriau, jei kiekvienas mūsų imtųsi bendradarbiauti bendro gėrio labui“, - aiškino sociologijos specialistė.

Esą viešosiomis gėrybėmis gali naudotis kiekvienas, nepriklausomai nuo to, ar prisidėjo prie jos kūrimo, ar ne. Pavyzdžiui, 20 namo gyventojų sumokėjo už prie namo esančios automobilių aikštelės sutvarkymą, o 10 neprisidėjo, tačiau pastarieji vis tiek galės naudotis atnaujinta aikštele.

Kitas pavyzdys galėtų būti senų pašto dėžučių pakeitimas naujomis. Juk jei kritinė masė kaimynų apsisprendė keisti pašto dėžutes, o dalis gyventojų prie to neprisidėjo, tai pirmieji vis tiek pakeis visas dėžutes dėl gero bendro vaizdo. Būtent dėl to, „Sociali Sociologija“ autorės teigimu, dažnam kyla klausimas „Kam man prisidėti, jeigu asmeninė nauda vienaip ar antraip bus ta pati?“ Kita vertus, žmonės galvoja, kad nemaža dalis kaimynų mąsto panašiai ir neketina prisidėti, tad kodėl jis turi būti tas, kurio sąskaita pasipelnys kiti? Racionalumo vedini žmonės stengiasi išsisukti nuo įsipareigojimų ir dėl to netenka daug progų gauti abipusę naudą.

Laiptinės tvarka – viešoji gėrybė ir jos palaikymas turėtų būti kolektyvinis interesas. Daugiabučių gyventojai dažnai nesuvokia, kad visi gyventų geriau, jei kiekvienas mūsų imtųsi bendradarbiauti bendro gėrio labui.
M. Pivoriūtė

Siekis sukurti bendrą gėrį gyventojų galvose gali atsirasti ir tuomet, kai jau aišku, kad daugiabutyje jie gyvena paskutiniuosius metus ar mėnesius ir yra nusprendę išsikelti į nuosavus namus.

„Pati ėmiausi laiptinės tvarkymo. Norėjau parduoti butą, o netvarkingi koridoriai juk visados užkliūna ir „muša“ kainą. Pamenu vaikštinėjau po visus aukštus, o pinigų beveik niekas iš gyventojų nedavė, kol galiausiai buvo pradėti darbai. Žmonės pinigus duoda tik tada, kai pamato, jog kažkas vyksta. Tada pakeitėme senas pašto dėžutes, įstatėme naujas duris su telefonspyne“, - pasakojo butą nusprendusi parduoti pašnekovė.

Kiekviename aukšte – atskira respublika

Viename Vilniaus Šeškinės daugiabučių sutikta pagyvenusi moteris nesutiko su pasvarstymu, kad visiems daugiabučių gyventojams vertėtų vieningai prisidėti prie pirmojo aukšto remonto.

„Jame juk beveik nebūnu, tik pasitikrinu pašto dėžutę ir kylu liftu. Tegu jie patys ir tvarkosi, o mes savo aukštu pasirūpinsime“, - įsitikinusi moteris.

Panašią nuomonę išsakė ir kito daugiačio trečiame aukšte gyvenanti ponia. Esą jų kaimynas ir šitą aukštą, ir dar vieną išdažė vos praėjusiais metais tad apie visos laiptinės tvarkymą negali būti nė kalbos.

„Mūsų aukšte ir grindų plytelės sudėtos. Pats pažiūrėkit, kaip čia gražu“, - džiaugėsi moteris.

„Ačiū, jau gavau sąskaitas ir už stogo remontą, ir už lifto keitimą, nors gyvenime juo nesinaudojau“, - apie svarstymus renovuoti laiptinę teigė vyriškis.

„Sociali Sociologija“ autorė sutinka, kad pirmojo aukšto gyventojui iš pirmo žvilgsnio visiškai nenaudinga prisidėti prie lifto mokesčių, tačiau priimant sprendimus, vertėtų įžvelgti perspektyvą. Galbūt po kelių metų minėtas gyventojas norės pakeisti laiptinės duris, nes pastarosios užsidarydamos jam kels didžiulį triukšmą.

„Jei pastarasis gyventojas reikiamu metu prisidėjo prie lifto mokesčių, tuomet penktojo aukšto gyventojai jaus įsipareigojimą prisidėti prie durų keitimo, nors jie triukšmo negirdi ir mieliau neleistų pinigų naujoms durims“, - aiškino M. Pivoriūtė.

Dideliems užmojams gyventojai šykšti

Dažnai prisimename posakį, kad ir geriausius draugus supriešina piniginiai reikalai. Panašiai ir su kaimynais, kurie už duotus pinigus tikisi, kad darbai bus atlikti nepriekaištingai ir daugiau finansinių išteklių nepareikalaus dar bent artimiausius 20-30 metų.

„Jokių tvarkymų ar renovacijų man nereikia. Gyvenu viena 4 kambarių bute. Kodėl turiu mokėti daugiau už tuos, kurie gyvena mažesniame keturiese ar penkiese. Įsivaizduojate bent, kokios sąskaitos sulaukčiau? Tegu jaunimas ir tvarkosi, o aš jau pensininkė“, - teigė moteris.

Kam koridoriuje plastikiniai langai? Moters teigimu, geriau būtų dabar esančius medinius užkalti. Esą kaimynai rūko ir palieka juos atvirus, tad net ir įstačius plastikinius laiptinėje vis tiek šilčiau nebūtų. Šalia gyvenantis senjoras laiptinės sienų šiltinimo klausimu taip pat buvo nusiteikęs skeptiškai: „Geriau visai tuos radiatorius nupjautų, o tai dabar visa šiluma išeina į orą.“

„Gyvenu čia ne vienerius metus. Namo administratorius siūlė apšiltinti laiptinės sienas, pakeisti langus, bet bendra sąmata buvo didžiulė, nors ir tikino, kad kauptume ją visus metus. Įmokos už šį bendrą gėrį būtų skaičiuojamos pagal kiekvieno buto plotą, o tai gyventojų netenkino. Mūsų daugiabutyje yra senyvo amžiaus žmonių, kurie ir taip turi išlaikyti 4 kambarių butus. Buvo siūloma kiek paprastesnė išeitis – darbus atlikti ne su administratoriaus samdoma firma, bet patiems suradus darbininkus. Tačiau taip dar sudėtingiau... Negi pats eisi ir iš gyventojų išreikalausi mokesčio už būsimus darbus ištisus metus. Namo administratorius tai sugebėtų, tačiau vieni gyventojai mano, kad visiems koridorius priklauso vienodai, o kiti teigia, kad pagal buto plotą. Susitari labai sunku. Todėl niekaip mums nepavyksta ir bendrijos įkurti“, - situaciją skeptiškai vertino kito daugiabučio gyventojas.

Pirmojo aukšto gyventojui iš pirmo žvilgsnio visiškai nenaudinga prisidėti prie lifto mokesčių, tačiau priimant sprendimus, vertėtų įžvelgti perspektyvą. Galbūt po kelių metų minėtas gyventojas norės pakeisti laiptinės duris, nes pastarosios užsidarydamos jam kels didžiulį triukšmą.
M. Pivoriūtė

Gyventojus dažnai priešina ne tik faktas apie būsimą rinkliavą už remontą, bet ir jos apskaičiavimo būdas, nepasitikėjimo jausmas. Supratimas apie didelio būsto piniginę vertę rodos pamirštamas, o noras jį išlaikyti labiau nepravėrus piniginės lieka. Situaciją kiek pakeisti gali bendrų normų įvedimas ir siektino pavyzdžio formavimas.

Laiptinės puoselėjimas turi tapti pageidaujama norma

M. Pivoriūtė pažymi, kad savitarpiškumo norma yra labai svarbi kaimynų bendradarbiavimui ir skatina žmonės imtis ne visada jiems „čia ir dabar“ naudingų veiksmų. Esą socialinės normos apibrėžia, kokius veiksmus tam tikrų žmonių grupės laiko deramus ar teisingus ir atvirkščiai. Jeigu normos laikomasi, grupės nariai jaučiasi laimintys, o jeigu ne – nukenčiantys. Paprastai tokių normų laikytis skatina ne tik vidinis įsipareigojimo jausmas, bet ir baimė sankcijų, kurias gali taikyti nepatenkinti grupės nariai.

„Kuo daugiau namo gyventojų palaikys normą, tuo labiau „išsisukinėtojai“ jaus spaudimą ir baimę ją sulaužyti. Pavyzdžiui, jeigu bendruomenėje vyrauja norma, kad laiptinėje rūkyti negalima, normos palaikytojai jausis turintys teisę ignoruoti laiptinėje rūkantį kaimyną, o išstūmimas iš grupės, izoliacija yra viena iš skausmingiausių sankcijų. Iš kitos pusės, normų laikymasis grupės nariams suteikia atlygį, - teigė M. Pivoriūtė, pridurdama. - Tvarką laiptinėje palaikantis daugiabučio gyventojas gali „užsidirbti“ kitų kaimynų pagarbą, aukštesnį statusą bei nelaimės atveju padėti jam norėsiančių žmonių skaičių.

Zombervilis
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją