Neapdairūs poilsiautojai gali ir susiprogdinti

 (11)
Miškai skirti ne tik medkirčiams ir laukiniams gyvūnams. Kiekvienas žmogus gali poilsiauti gamtoje beveik visuose miškuose, bet negalima pamiršti lankymosi miške taisyklių. Jų nepaisymas trukdo ne tik kitiems poilsiautojams, bet ir gali pakenkti gamtai.
Keturratis miške
© Shutterstock nuotr.

Šalčininkų miškų urėdijos Girios girininkijos girininkas Darius Šapokas savo darbe prisižiūrėjo pakankamai neatsakingo poilsiautojų elgesio. Palaidi šunys, nesąmoningi uogautojai, savižudžiai keturratininkai ir festivalininkai miške – kasdienybė vienuose gražiausių miškų Vilniaus regione.

D. Šapokas išskiria pagrindines nesąmoningų poilsiautojų keliamas problemas.

Šiukšlinimas yra didžiausia problema, taip pat kyla ir gaisrų pavojus. Laimei, šiemet jų išvengėme. Garsios muzikos klausymas miške baido gyvūnus ir trukdo kitiems lankytojams, kaip ir šunų be pavadėlio vedžiojimas“, – pasakojo girininkas.

Šunims didžiulis malonumas išsilakstyti miškuose, bet pagal miško lankymo taisykles, negalima šunų paleisti. Anot girininko, net mažiausias kišeninis šunelis gali užvaikyti ir stirną.

„Šunys vaiko ne tik gyvūnus, bet ir paukščius. Išlieka tikimybė, kad šunys gali sudraskyti paukščių jauniklius lizduose ant žemės, baidyti nuo kiaušinių pateles, dėl ko neišsivysto paukščiukai. Miškuose galima paleisti tik medžioklinius šunis ir tik medžioklės tikslais, o visus kitus reikia laikyti už pavadėlio", – kalbėjo girininkas.

Miškuose jau kepures pradėjo kaišioti pirmieji grybai, o netrukus prisirps ir uogos, tad netoli sostinės esantys miškai užsipildys lankytojais. Jų paliekamos šiukšlės gal ir nėra pati didžiausia problema. Daug didesnė – neatsakingas uogavimas, dėl kurio žalojami krūmeliai.

„Grybai pasirodė jau dabar. Žmonės randa voveraičių, kelmučių. Pats pikas prasidės mėnesio pabaigoje, gal liepą. Liepą, rugpjūtį, jei grybingi metai, lankytojų būna tikrai daug. Kai kurie uogautojai nėra sąmoningi. Draudžiama miške naudoti raškymo įrankius, nes jais sužalojami uogienojai – tai labai didelė bėda“, – pasakojo girininkas.

Nemažai keturračių vairuotojų taip pat sukelia problemų miškininkams. Bekelei skirtos transporto priemonės žaloja miško paklotę. Samanoms ir grybienai atsikurti prireikia ne vienerių metų, tačiau D. Šapokas akcentuoja ne tai, o specifinę jų valdose kylančią problemą: kai kuriose Girios girininkijojos vietose važinėjantys keturratininkai žaidžia su savo likimu.

Iki nepriklausomybės atgavimo Girios girininkija priklausė okupacinei kariuomenei ir joje buvo įkurtas aviacijos poligonas. Kariniai lėktuvai ir sraigtasparniai bombarduodavo taikinius, tačiau ne visos bombos pasiekdavo tikslą ir nugulė miško tankmėje. Praėjus ketvirčiui amžiaus, dar ne visos jos rastos ir gali lengvai detonuotis.

„Uždrausti važiuoti miško keliu transporto priemonėms mes neturime įgaliojimų. Keturračių vairuotojai ne visada laikosi nustatytų taisyklių. Mes darome reidus su policija, kitomis institucijomis ir bandome aiškinti žmonėms, kad nereikėtų to daryti, nes tai yra pavojinga gyvybei“, – kalbėjo girininkas.

Keturračių vairuotojai pyksta ir įstatymą draudžiantį važinėti mišku vadina nelogišku. Anot jų, sunkiasvoriai miškavežiai miškui padaro daug daugiau žalos. D. Šapokas jiems paprieštarautų.

„Dažniausiai miško traukimo technika važinėja sukrautomis šakomis – valksmomis, o nuo jų nuvažiuoti leidžiama tik ekstremaliais atvejais. Keturračiai nepritaikyti važinėti miškais, tai nepalyginami dalykai, be to, kad ir koks kvailas įstatymas atrodytų, jo privalu laikytis“, – sakė D. Šapokas.

Primename, kad pagal lankymosi miške taisykles, turite teisę lankytis visuose miškuose, išskyrus privačius miškus, esančius iki 100 metrų atstumu nuo miško savininko sodybos, bei miškus, kuriuose tai apribota kitais teisės aktais. Valstybės saugomose teritorijose (rezervatuose, draustiniuose, valstybiniuose parkuose) lankytis leidžiama, jei tai neprieštarauja šių teritorijų apsaugos ir naudojimo režimui.

Draudžiama lankytis miško sklypuose, kuriuose vyksta medienos ruošos darbai arba panaudotos cheminės ar biologinės miško apsaugos priemonės.

Laužą kurti galima tik tam skirtose poilsiavietėse, o malkų reikėtų atsivežti pačiam arba galima pasirinkti sausų šakų. Jokiu būdu negalima kirsti sausuolių, kurie palikti retiems paukščiams ir vabzdžiams. Taip pat draudžiama kirsti krūmus bei žaloti miško paklotę.

Laužų bet kur kurti negalima, kaip ir mėtyti nuorūkų ar degtukų. Automobilių plauti miške taip pat negalima dėl į dirvožemį patenkančių teršalų. Vaikyti miško gyvūnus, išsinešti jauniklius ar paukščių kiaušinius irgi draudžiama.

Projektas „Aplinkosauga“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Į pagalbą gamtosaugininkams – fotografai (8)

Nemylėdamas gamtos gražių gamtos fotografijų nepadarysi. Lietuvoje tūkstančiai fotografų, bet tik nedidelė dalis iš jų savo nukreipia objektyvus į miškus, paukščius ir gyvūnus. Tokia fotografija nėra vien tik gražūs paveiksliukai. Gamtos fotografai labiausiai ir gali atkreipti visuomenės dėmesį į didžiausias problemas gamtoje. Šiemet jie pasiryžo veikti tvirtai.

Ar išliks Baltijos jūros delfinai? (3)

Tarpukariu Lietuvoje nuo Palangos tilto buvo galima stebėti nardančius delfinus – jūrų kiaules. Šiandien jie taip pat pasirodo Lietuvos pajūryje, tik gaila, kad dažniausiai jau žuvę žvejų tinkluose. Pavojus išnykti vieninteliams Baltijos jūros delfinams yra didžiulis.

Artėja uogavimo sezonas: ko tikėtis? (9)

Kai kurie laimingieji jau galėjo paskanauti pirmųjų žemuogių, o visai netrukus uogų rinkimo sezonas prasidės visu smarkumu. Kelių metų praktika rodo, kad ir koks būtų uogų derlius prastas, bet uogautojų vėl bus pilni miškai. Ką reikėtų atsiminti einant uogauti?

Ką daryti radus gyvūną ar paukštį? (5)

Šiuo metu paukščiai jau išperėjo jauniklius, žvėrių atžalos prakuto ir savarankiškai šmirinėja po pamiškes. Šalia medžio rastas paukštelis ar sutiktas stirniukas nebūtinai yra benamis, našlaitis ar atstumtasis. Jokiu būdu negalima liesti ar imti globoti pakelėse, miškuose ar bet kur aptiktų gyvūnų.

Gyvosios gamtos inspektoriai brakonierius medžioja su modernia įranga (9)

Brakonieriai prieš gyvosios aplinkos apsaugos inspektorius turi daug pranašumų. Jie savo darbams renkasi vietą, laiką, jų yra daugiau, o vietiniai brakonieriai mintinai pažįsta upių ar ežerų pakrantes ir miškus. Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriams reikia ieškoti kitų būdų, kaip įgauti pranašumą prieš brakonierius.