Lesindami paukščius pasmerkiame juos pražūčiai

 (4)
Klimatas keičiasi, žiemos ateina vėliau, sniegas nenukloja žolės, tad kartai paukščiams žiemojimas mūsų kraštuose atrodo priimtinesnė išeitis nei skrydis į už tūkstančius kilometrų esančius į pietus. Gamtai neabejingų žmonių pagalba gyvūnams, o ypač paukščiams, dažnai dėl neišmanymo gali ne tik jiems pakenkti, bet ir būti pražūtinga.
© DELFI / Tomas Vinickas

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai sudrausmino prie Neries gulbių šeimyną lesinančią jauną moterį su vaiku. Inspektorius Darius Liepis nepraleido progos moteriai paaiškinti, kad elgiasi ne visai gerai.

„Jums ir vaikeliui džiaugsmas palesinti paukščius, bet elgiatės neatsakingai. Taip paukščiai pripranta, neišskrenda į žiemavietes, o galiausiai sušąla ir miršta“, – aiškino aplinkosaugininkas.

Moteris neatrodė įtikinta, teisinosi, kad ji su vaiku tik pirmą kartą čia, bet kad iš D. Liepis yra teisus, patvirtina ir ornitologas Vytautas Jusys.

Ornitologijos mokslui daug žinių teikiančioje Ventės Rago ornitologinėje stotyje dirbantis vyras papasakojo, kad paukščiai taip lengvai prijaukinami.

„Gulbės labai lengvai išlempa, o po to ir nebeišskrenda. Šiuo metu jokiu būdu negalima maitinti paukščių. Tai galima daryti tik tada, kai jiems garantuotai grėstų pražūtis“, – pasakojo mokslininkas.

Pasak ornitologo, nereikia manyti, kad dabar neišskridę paukščiai yra pavojuje.

Šiuo metu paukščiai dar gali patys susirasti maisto – nei žemė įšalusi, nei ją nuklojęs sniegas. Dar yra gausybė vartojimui tinkamos žolės, vabzdžių ir moliuskų. Anot V. Jusio, lesinant paukščius iškreipiama natūrali jų sąveika su gamta ir sparnuočiai nebesupranta kada jiems reikia išskristi.

„Paukščiai dar gali puikiai išskristi ir išskris net gruodžio mėnesį. Jiems ne vėlu tai padaryti iki visiškai užšals upės. O tada jau vėlu. Tada, kai lieka tik mažos properšos, kuriose buriuojasi paukščiai, jau galima pradėti juos lesinti“, – pasakojo ornitologas.

Taip pat reikia žinoti, kaip teisingai lesinti paukščius. Ne tik užsilikusius netyčia, bet ir čia žiemojančius. Didžiosios zylės, žvirbliai, bukučiai, geniai, lipučiai nebijo žiemos šalčių, tačiau žiemą dažniausiai žūva iš bado.

Geriau jiems nekaupti sudžiuvusios duonos. Patys žmonės nenoriai valgo sužiedėjusią duoną, tas kam ją duoti paukščiams. Ypatingai jiems kenksminga yra juoda duona. Pagaminta iš raugo ji rūgsta ir paukščių virškinimo sistemoje. Geriausia paukščius lesinti grūdais ar įvairiomis sėklomis: saulėgrąžomis, moliūgų, arbūzų sėklas.

Daugelis paukščių lesa ir piktžolių sėklas. Jas patariama paruošti rudenį, išrautas piktžoles surišti į šluoteles. Jas žiemą galima įbesti į sniego pusnį šalia lesyklėlių. Paukščius galima lesinti ir nesūdytais lašiniais, kuriuos ypač mėgsta zylės, bukučiai ir geniai.

„Mes paukščius žiemą lesiname tik saulėgrąžomis“, – aiškino ornitologas.

Taip pat svarbu įrengti lesyklėles ir pakabinti jas aukštai, kad paukščiai netaptų kačių laimikiu.

Projektas „Aplinkosauga“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Į pagalbą gamtosaugininkams – fotografai (8)

Nemylėdamas gamtos gražių gamtos fotografijų nepadarysi. Lietuvoje tūkstančiai fotografų, bet tik nedidelė dalis iš jų savo nukreipia objektyvus į miškus, paukščius ir gyvūnus. Tokia fotografija nėra vien tik gražūs paveiksliukai. Gamtos fotografai labiausiai ir gali atkreipti visuomenės dėmesį į didžiausias problemas gamtoje. Šiemet jie pasiryžo veikti tvirtai.

Ar išliks Baltijos jūros delfinai? (3)

Tarpukariu Lietuvoje nuo Palangos tilto buvo galima stebėti nardančius delfinus – jūrų kiaules. Šiandien jie taip pat pasirodo Lietuvos pajūryje, tik gaila, kad dažniausiai jau žuvę žvejų tinkluose. Pavojus išnykti vieninteliams Baltijos jūros delfinams yra didžiulis.

Artėja uogavimo sezonas: ko tikėtis? (9)

Kai kurie laimingieji jau galėjo paskanauti pirmųjų žemuogių, o visai netrukus uogų rinkimo sezonas prasidės visu smarkumu. Kelių metų praktika rodo, kad ir koks būtų uogų derlius prastas, bet uogautojų vėl bus pilni miškai. Ką reikėtų atsiminti einant uogauti?

Ką daryti radus gyvūną ar paukštį? (5)

Šiuo metu paukščiai jau išperėjo jauniklius, žvėrių atžalos prakuto ir savarankiškai šmirinėja po pamiškes. Šalia medžio rastas paukštelis ar sutiktas stirniukas nebūtinai yra benamis, našlaitis ar atstumtasis. Jokiu būdu negalima liesti ar imti globoti pakelėse, miškuose ar bet kur aptiktų gyvūnų.

Gyvosios gamtos inspektoriai brakonierius medžioja su modernia įranga (9)

Brakonieriai prieš gyvosios aplinkos apsaugos inspektorius turi daug pranašumų. Jie savo darbams renkasi vietą, laiką, jų yra daugiau, o vietiniai brakonieriai mintinai pažįsta upių ar ežerų pakrantes ir miškus. Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriams reikia ieškoti kitų būdų, kaip įgauti pranašumą prieš brakonierius.