Kuršių nerija pasikeis neatpažįstamai

 (26)
Per ateinantį dešimtmetį Kuršių nerijos nacionaliniame parke neliks beveik 500 hektarų antrą šimtmetį skaičiuojančių kalnapušių. Kertami medžiai yra paskutinė du šimtus metų trukusio gigantiško žemės formavimo projekto dalis. Projektas pradėtas dar Prūsijos karalystės, kad apsaugotų nerijos žvejų kaimus nuo slenkančio smėlio, šiandien įgavo ir gamtosauginę prasmę.
© K. Cemnolonskio nuotr.

Pasak nacionalinio parko direktorės Aušros Feser darbų miške nereikia gąsdintis. Iškirsti medžiai bus atsodinti ir tai padės sumažinti gaisrų tikimybę, kraštovaizdį padarys natūralesniu.

„XIX amžiuje Prūsijos karalystė investavo didžiulius pinigus, kad būtų sustabdytos slenkančios kopos. Būdavo pilami apsauginiai kopagūbriai, iš šakų pinami tinklai, sodinama žolė. Pati žolė, savaime aišku, smėlio nebūtų sustabdžiusi, tad iš Vidurio Europos buvo atvežtos kalninės pušelės, tinkančios šiam darbui“, – kalbėjo A. Feser.

Parko direktorė teigė, kad kalnapušės savo darbą jau padarė ir leisti joms toliau augti nacionaliniame parke prilyginio sėdėjimui ant parako statinės.

„Noriu pažymėti, kad mes miško nekertame, o vykdome miško rekonstrukciją. Didesnio nei 8 hektarų ploto vienoje vietoje nekertame, po metų, pailsėjus dirvai atsodiname. 120-150 metų amžiaus kalnapušės jau pasiekė savo biologinę brandą, yra sausos ir dega kaip degtukai“, – pasakojo direktorė.

2006 metais Kuršių nerijoje kilo didžiulis gaisras. Išdegė daugiau nei 200 hektarų kalnapušių, didžiulės ugniagesių ir kariuomenės pajėgos beveik savaitę tramdė stichine nelaime virtusį gaisrą. Gamtai padaryta neįkainojama žala. Pakeitus susenusias pušeles naujais medžiais sumažės tikimybė gaisrams, o ir atsitikus nelaimei jų mastai būtų mažesni.

Visgi, iškirstų medžių vietoje atsodinta bus ne vien paprastosiomis pušimis. Gamtininkai nusiteikę priešiškai kalnapušių, kaip invazinio augalo, atžvilgiu, tačiau parko direkcija rado kompromisą ir išsiderėjo dalyje kirtaviečių atsodinti kalnines pušeles.

Mastai per dideli

Viso projekte numatyta iškirsti 273 hektarus kalnapušių ir jų vietoje atsodinti paprastąsias pušis bei 800 hektarų kalnapušių pakeisti naujomis kalnapušėmis. Visgi, apimtis per didelės ir per dešimtetį tikimasi pasodinti tik 173 hektarus naujų kalnapušių, daugiausia dėl kraštovaizdžio sumetimų bei tuos numatytus 273 hektarus paprastųjų pušų.

„Per du šimtus metų kalninė pušis užsitarnavo vietą nerijoje. Jas paliksime dėl kraštovaizdžio sumetimų. Šios pušelės yra žemesnės, jas sodinsime pagrinde Kuršių marių raguose ir prie įlankų, kad atsiskleistų įlankos ir ragai“, – kalbėjo direktorė.

Rekonstrukcijos metu bus priskaldyta daugybė malkų, bet Kuršių nerijos nacionalinis parkas iš to finansinės naudos ne ką teišspaus.

„Tokie kirtimai mums visada nuostolingi. Kalninė pušis reikalauja daug darbo. Dalį medienos pardavėme kaip popiermalkes, superka biokuro gamintojai. Ačiū Dievui atsirado paklausa jam, o tai neturėtume iš viso kur dėti medienos“, – kalbėjo direktorė.

Istorijos mylėtoją A. Feser žavi didžiuliai ankščiau pradėto projekto mastai.

„Sunku sugalvoti kitą tokią valstybę nei Prūsiją, kuri tuo metu būtų ėmusis panašaus brangumo projekto. Neįsivaizduoju kaip dabar būtų atrodęs gyvenimas nerijoje, jei vokiečiai nebūtų pradėję projekto“, – sakė A. Feser.

Projektas „Aplinkosauga“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Į pagalbą gamtosaugininkams – fotografai (8)

Nemylėdamas gamtos gražių gamtos fotografijų nepadarysi. Lietuvoje tūkstančiai fotografų, bet tik nedidelė dalis iš jų savo nukreipia objektyvus į miškus, paukščius ir gyvūnus. Tokia fotografija nėra vien tik gražūs paveiksliukai. Gamtos fotografai labiausiai ir gali atkreipti visuomenės dėmesį į didžiausias problemas gamtoje. Šiemet jie pasiryžo veikti tvirtai.

Ar išliks Baltijos jūros delfinai? (3)

Tarpukariu Lietuvoje nuo Palangos tilto buvo galima stebėti nardančius delfinus – jūrų kiaules. Šiandien jie taip pat pasirodo Lietuvos pajūryje, tik gaila, kad dažniausiai jau žuvę žvejų tinkluose. Pavojus išnykti vieninteliams Baltijos jūros delfinams yra didžiulis.

Artėja uogavimo sezonas: ko tikėtis? (9)

Kai kurie laimingieji jau galėjo paskanauti pirmųjų žemuogių, o visai netrukus uogų rinkimo sezonas prasidės visu smarkumu. Kelių metų praktika rodo, kad ir koks būtų uogų derlius prastas, bet uogautojų vėl bus pilni miškai. Ką reikėtų atsiminti einant uogauti?

Ką daryti radus gyvūną ar paukštį? (5)

Šiuo metu paukščiai jau išperėjo jauniklius, žvėrių atžalos prakuto ir savarankiškai šmirinėja po pamiškes. Šalia medžio rastas paukštelis ar sutiktas stirniukas nebūtinai yra benamis, našlaitis ar atstumtasis. Jokiu būdu negalima liesti ar imti globoti pakelėse, miškuose ar bet kur aptiktų gyvūnų.

Gyvosios gamtos inspektoriai brakonierius medžioja su modernia įranga (9)

Brakonieriai prieš gyvosios aplinkos apsaugos inspektorius turi daug pranašumų. Jie savo darbams renkasi vietą, laiką, jų yra daugiau, o vietiniai brakonieriai mintinai pažįsta upių ar ežerų pakrantes ir miškus. Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriams reikia ieškoti kitų būdų, kaip įgauti pranašumą prieš brakonierius.