Pasakė, ko labiausiai bijo girti statybininkai

Kodėl negalima senų daugiabučių nugriauti ir vietoje jų statyti naujų? Tokį klausimą uždavė skaitytojas trečiadienį DELFI tiesioginėje konferencijoje viešėjusiai aplinkos viceministrei Daivai Matonienei. Anot jos, toks sprendimas yra įmanomas, tačiau jam turi pritarti visi namo gyventojai. O Lietuvoje, žinant gyventojų bendruomeniškumą, tai beveik neįmanoma.

Klausė, ką daryti su girtais statybininkais

Kaip tik todėl D. Matonienė patarė geriau galvoti apie daugiabučių renovaciją, kuri mūsų šalyje įgauna vis didesnį pagreitį.

DELFI konferencijos viešnia kone daugiausiai klausimų sulaukė dėl renovacijos kokybės. Vienas skaitytojas sakė, kad jo namo gyventojai rimtai galvoja apie renovaciją, tačiau jiems kyla daug klausimų dėl to, kas atsakys už tai, jei atnaujinus namą pasimatys brokas.

D. Matonienė tikino, kad apie tai reikia pagalvoti dar prasidedant darbams. Tik tokiu atveju pavyks išvengti problemų: „Atsakomybė pasidalinama visais renovacijos įgyvendinimo etapais. Pirminis kokybinis reikalavimas iškeliamas investiciniame projekte, kuris yra peržiūrimas ir tvirtinamas Būsto energijos taupymo agentūros (BETA). Kitame etape formuojamos techninės specifikacijos ir iškeliami reikalavimai tiems, kurie vykdys darbus. Pasirašant rangos sutartį numatomas kokybės ir kainos santykis. Rangovas prisiima atsakomybę už kokybišką darbų atlikimą.“

Be to, anot jos, Aplinkos ministerija labai sustiprino kontrolę darbų atlikimo metu. Dabar kontrolės funkcija deleguota techniniam prižiūrėtojui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai ir BETA.

O štai Rytis domėjosi, ką daryti, kad ant pastolių neliptų įkaušę statybininkai. Viceministrė paaiškino, kad statybininkai labiausiai turėtų bijoti gyventojų, kurie pastoviai seka jų darbą: „Geriausia pagalba – gyventojų pastabumas. Viename mieste namo pirmininkė septynis kartus uždraudė įtartiniems statybininkams lipti ant pastolių. Tad jei prie savo namo pastebėtumėte įtartinų statybininkų, skambinkite karštąja linija 880020012.“

Pasakė, ką daryti, kad nebūtų pelėsio

Kitas skaitytojas pagyrė D. Matonienę, kad ji visuomet labai gerai atrodo ir tuo pačiu paklausė, ar ji nesulaukia savo kolegių pavydo. „Ačiū už komplimentą. Ir siūlau apsilankyti Aplinkos ministerijoje – ten dirba dar gražesnių moterų“, - juokėsi viceministrė.

O štai kitas klausimas buvo labiau dalykiškas: „Nemažai daugiabučių gyventojų laukia naujų šaukimų renovuotis. Ar galime jų tikėtis?“ D. Matonienė aiškino, kad jei tik yra noras atnaujinti savo namą, nereikia laukti. Jos teigimu, šį procesą gali inicijuoti ir patys gyventojai: „Pagal dabartinę tvarką renovuoti namus galima pagal savivaldybių programą arba pačių gyventojų iniciatyva. Tad viskas jūsų rankose.“

Ką daryti, jei po renovacijos pelys vidinės namo sienos, teiravosi skaitytojas. DELFI konferencijos dalyvė tikino, kad to nebus, jei bus užtikrintas geras vėdinimas. Kaip tik todėl ji patarė įsirengti kokybišką vėdinimo sistemą, „kuri yra finansuotina pagal daugiabučių modernizavimo programą“.

Karolis teigė gyvenantis 1992 m. pastatytame name ir klausė, ar šio namo gyventojai gali gauti valstybės paramą renovuojant daugiabutį. „Daugiabučių namų modernizacijos programoje gali dalyvauti visų namų, pastatytų iki 1993 metų, gyventojai. Taigi jūsų namas atitinka šį reikalavimą“, - paaiškino aplinkos viceministrė.

Rūpinosi, ar nesumažės valstybės parama

„Kodėl daugiabučio renovacijos metu darbų įkainiai padidinami 40 proc. ir daugiau? Pavyzdžiui, keičiant langus ne renovacijos metu jie kainuoja apie 2069 Lt, o renovuojant daugiabutį – 3493 Lt? Langus keitė ta pati įmonė“, - klausė skaitytojas.

D. Matonienė savo ruožtu pateikė atsakymą, kodėl taip galėjo atsitikti: „Kaip ekonomistė galiu pasakyti, kad kainas diktuoja rinka. Renovacijos priemonių kainų skaičiavimas turi būti pagrįstas „Sistelos" įkainiais arba rinkos kaina. Gali būti tokių atvejų, kad dalyvaujant programoje kaina didesnė nei teiktų tokią paslaugą asmuo, dirbantis pagal patentą. Taip gali būti todėl, kad mes keliame aukštus kokybinius reikalavimus. Įmonės turi būti atestuotos, produktai turi būti sertifikuoti. Renovacijos prioritetas - kokybė. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad statybinės kompanijos konkuruoja pateikdamos pačią mažiausią galimą kainą.“

Kita skaitytoja džiaugėsi, kad 51 proc. namo gyventojų pritarė renovacijai, tačiau ji domėjosi, ar neatsitiks taip, kad bankas atsisakys teikti finansavimą. „Bankas vertina butų savininkų įsiskolinimo dydį. Tad jei yra skolininkų daugiau nei 10 proc., turi būti aišku, kas už juos sumokės. Jūsų atveju reikia paanalizuoti, ar įsiskolinusių namo gyventojų procentas nėra per didelis“, - sakė viceministrė.

„Mūsų namas pasiruošęs renovacijai. Liko paskelbti konkursą ir pasirašyti rangos darbų sutartį. Bet jau dabar aišku, kad iki 2015 10 01 d. projekto įgyvendinti nesuspėsime. Ar tokiu atveju gautume 40 proc. valstybės paramą?“ – klausė renovacija suinteresuotas skaitytojas.

D. Matonienė informavo, kad yra iškelta sąlyga, jog statybos rangos darbų sutartis turi būti pasirašyta iki šių metų gruodžio 31 dienos. „Tuomet garantuojama 40 proc. valstybės parama. Dėl įgyvendinimo iki 2015 10 01, analizuosime konkrečius projektus ir žiūrėsime, dėl kokių priežasčių buvo vėluojama, bet, manau, kad yra galimybė šituos projektus užbaigti iki nustatyto termino. Jeigu bus objektyvios priežastys, tada į jas atsižvelgsime ir paramos nemažinsime“, - sakė viceministrė.