Pačioje pradžioje norėčiau padaryti mintinį kūlverstį ir pradėti šį straipsnį visai kitaip nei straipsniai paprastai pradedami. Paliksiu pusiau oficialų toną ir protingus argumentus nuošaly... minutėlei. Ir Jūsų paprašysiu padaryti tą patį – kaip prieš įeinant į mečetę, prašau nusiauti savo batus.

Nešiodami Georgijos juosteles rusai rodo pagarbą savo senelių ir prosenelių drąsai ir aukoms, kurias jie padarė. Tame nėra nei agresijos, nei pykčio, vien pagarba ir pasididžiavimas savo protėviais. Taip, yra momentų istorijoje už kuriuos man gėda, tiesiog paprasčiausiai gėda, bet tai nėra tas momentas.

Aš asmeniškai gerbiu Lietuvos šventes ir gerbiu lietuvių kultūrą. Man išvis labai smalsu bendrauti su žmonėmis ir pažinti jų požiūrį į pasaulį. Man atrodo būtent tai daro pasaulį tokį nuostabų – minčių ir nuomonių įvairovė. Bet ši įvairovė taip pat yra našta, nes kartu su ja turėtų būti ir tos įvairovės supratimas bei priėmimas. Tiek kituose žmonėse, tiek savy.

Aš didžiuojuosi, kad esu rusas. Didžiuojuosi, kad moku kalbėti rusiškai nuo gimimo. Kad pirmos mano knygos buvo Puškino pasakos, kad turime tiek daug visokių posakių ir frazeologizmų, kurių niekas daugiau nesupras. Didžiuojuosi, kad mano kalba rašė Lermontovas ir Dostojevskis; kad Šiškino ir Aivazovskio paveikslų apačioje pavadinimas parašytas man pažįstama raidžių seka; kad Čaikovskis kalbėjo ta pačia kalba kaip ir aš (kai nekalbėjo muzika).

Ir taip pat, aš nuoširdžiai didžiuojuosi, kad gimiau Lietuvoje. Kad po Lietuvos pievas ir miškus vaikystėje laksčiau ir kad tarp mano mėgstamiausių eilėraščių sąrašo apie pusę – lietuviški. Kad Čiurlionis – tai tobula. Kad dauguma mano draugų – lietuviai. Kad Lietuva pilna mažyčių stebuklų, nuostabių vietų ir be galo gerų, talentingų žmonių.
Manau daugume Lietuvos rusų yra tie du pradai ir nežinau kaip kiti, o aš dantimis ir nagais ginsiu abu tuos pradus manyje.

Kodėl rašau?

„Pagauk koloradą – demaskuok žalią žmogeliuką“ – tokia akcija startavo šios savaitės pradžioje. Akcijos organizatoriai ragina piliečius fotografuoti ir platinti Georgijaus juostomis pasipuošusių žmonių ar papuoštų automobilių nuotraukas. Tą pačią dieną apie šią akciją buvo paskelbta daugelyje Lietuvos naujienų portalų.

Tiek straipsniuose, tiek komentaruose jau aidi nacionalistiniai lozungai – „kam nepatinka – galite važiuoti atgal į Rusiją“, nors iki šiol niekas taip ir nesugebėjo aiškiai paaiškinti kodėl „atgal“, kai dauguma jaunų rusų bendruomenės narių gimė Lietuvoje ir galbūt niekada net nebuvo Rusijoje. Tuo tarpu rusų bendruomenės atstovų bandymai paaiškinti tiek šios šventės istoriją ir prasmę, tiek pačių juostelių simboliką skęsta negatyviuose komentaruose.

Dėl šitų priežasčių norėčiau papasakoti apie Georgijaus juostelių simboliką ir prasmę bei tiesiog pabandyti paaiškinti, KODĖL Lietuvos rusams nešioti šias juostelės (ypač per gegužės 9 d.) yra svarbu.
„Ponios ir ponai, prašau tik keletą minučių Jūsų laiko! Kviečiu Jus susipažinti su Gegužės 9 d. šventės simbolika ir istorija!“

Prieš pradedant keletą komentarų apie pirminę akciją, pakelbtą Tautininkų sąjungos.

Visų pirma, ten - nė vieno žodžio apie pačias juosteles išskyrus pavadinimo ir panaudojimo Ukrainoje. Prie sąsajų su Ukraina mes dar grįšime, bet nejaugi autorius net patingėjo „Wikipediją“ atidaryti ir pasiskaityti apie Georgijaus juosteles?

Tai aš nepatingėjau - pasirodo Georgijaus juosta turi ilgą istoriją dar nuo XVIII amžiaus, o savo asociacijas su Antruoju Pasauliniu karu gavo žymiai vėliau - karo metu šios juostelės buvo naudojamos kaip kaspinai medaliuose ir kryžiuose, įteikiamuose už pergalę prieš fašistinę Vokietiją.

Kitas įdomus dalykas, kad paštas, į kurį prašoma siųsti nuotraukas yra „apvalyk.lietuva@....com“. Padarykime mintinį eksperimentą - sekundėlei įsivaizduokime, kad vietoj Georgijaus juostelių fotografuoti būtų prašoma ką nors visiškai neutralaus, pavyzdžiui, žalių automobilių vairuotojus, kaimynų juodus šuniukus, vyrus su šviesiais plaukais arba 6 metų mergaites ir siųsti šiuo adresu. Įsivaizdavote? Kiek norinčiųjų būtų patekti į tokį „sąrašą“?

Toliau, nieko nepasakyta, kas bus padaryta su šiomis nuotraukomis ateityje. Iš tikrųjų, šis punktas gali sukurti tam tikros grėsmės pojūtį, turint omeny ypač negatyvų požiūrį po šių juostelių panaudojimo Ukrainoje. Ir galiausiai, ar „koloradų“ (taip jos pavadintos akcijoje) fotografai neturėtų gauti leidimo, kad galėtų kur nors viešinti kitų asmenų nuotraukas?

Juostelių istorija

Grįžkime prie temos. Juostelių nešiojimas per gegužės 9 d. prasidėjo ne taip ir seniai – tik prieš 9 metus ir iš tikrųjų tai prasidėjo kaip vieno žmogaus dovana savo giminaičiams. Mažai kas žino, bet ši juostelių akcija net turi savo kodeksą – 10 punktų, tarp kurių „tai nėra politinė arba komercinė simbolika“; „pagrindinis šios akcijos tikslas – sukurti Pergalės Dienos simbolį“ ir „šis simbolis – mūsų bandymas pagerbti veteranus, kurie žuvo Antro Pasaulinio karo fronte ir tiems, kurie paaukojo viską, kad mes laimėtumėme 1945-ais metais“.

Kaip matome, šiomis juostelėmis nesiekiama jokių politinių tikslų (beje, vienas iš punktų kaip tik kalba apie tai, kad negalima naudotis šiomis juostelėmis kaip politinių partijų ar judėjimų reklama).

Šventės istorija  ir prasmė

Kalbant apie pačią šventę, svarbu suprasti, kad ją švenčia visa Europa, net Vokietija (ir daug kur ši juostelė pripažįstama kaip simbolis). Skiriasi tik diena – Europoje švenčiama gegužės 8d., Rusijoje ir rytų šalyse – 9 d.

Jokios magijos čia irgi nėra – kapituliacijos aktas buvo pasirašytas gegužės 8 d. 22:43 pagal centrinį Europos laiką, kai tuo metu rytuose jau buvo be septyniolikos minučių pirma nakties, gegužės 9-oji. Todėl faktiškai tai ta pati šventė, tiesiog išsitęsusi dėl laiko juostų.

Įvykiai Ukrainoje ir jų poveikis simboliui

Vienas dažnai girdimas argumentų šia tema yra Ukrainos situacija ir kaip protestai ir protestantų simbolika pakeitė Georgijaus juostelės simbolį. Dažnai šioje vietoje dar pateikiamas svastikos pavyzdys – juk kadangi dar prieš Kristų tai buvo saulės simbolis, o XX-ame amžiuje tapo fašizmo simboliu. Patys veteranai tikriausiai būtų pasibaisėję sužinoję, kad kažkas palygino šiuos du simbolis, bet aš pabandysiu rasti logiškų kontrargumentų šitam požiūriui.

Iš tikrųjų tenka pripažinti, kad Georgijos juostelės naudojamos Ukrainoje ir naudojamos kaip tam tikros politinės (šiuo atveju prorusiškos) pozicijos simbolis. Taip yra, deja. Ir tai yra vieno iš pirminių šios juostos kodekso taisyklių pažeidimas – nenaudoti juosteles kaip politinio judėjimo reklamą. Bet tai nereiškia, kad dabar šis simbolis turėtų būti uždraustas arba niekinamas.

Reikia nepamiršti, kad dauguma naudojamų simbolių, taip pat ir Lietuvos, vienu ar kitu momentu, vienų ar kitų žmonių buvo išnaudojama vagiant, žudant ir plėšiant kitus. Kaip pasakė Terencijus – „Neegzistuoja tokių dalykų, kurių negalima būtų iškreipti blogai juos pasakius“. Vis dar daugeliui žmonių Georgijos juostelės išlieka svarbiu gegužės 9 d. simboliu.

Be to, šių metų protestai rytų Ukrainoje yra labai sudėtingas ir kontraversiškas įvykis, kuriam negalima lengvai priskirti „juodą-baltą“ etiketę. Todėl ir naudoti šiuos įvykius kaip naująją simbolio prasmę yra tiesiog norimos įvykių interpretacijos pritempimas „už ausų“.

Visų antra, ne visiems išvis susidarė asociacijos tarp Georgijos juostelių ir įvykių Ukrainoje. Tam egzistuoja vienas paprastas paaiškinimas – taip yra dėl to, kad vieniems žmonėms Georgijos juostelės jau turėjo nusistovėjusią prasmę, o kiti tą simbolį pirmą kartą pamatė per protestus Ukrainoje.

Jeigu vis dėlto yra taip, kad per pastaruosius įvykius Georgijos juostelės įgavo dvigubą prasmę ir egzistuoja pakankamai daug žmonių Lietuvoje, kurių jausmus šis simbolis įžeidžia... Šiuo atveju vis tiek negalima staiga imti ir „uždrausti“ arba nuniekinti jo reikšmę visiems kitiems žmonėms. Galbūt būtų galima pakeisti Pergalės Dienos simboliką, juolab, kad tikiu tikrai būtų galima rasti alternatyvas, bet ar tai patenkintų nepatenkintus?

Drįstu daryti prielaidą (gan akiplėšišką) , kad problema yra ne konkrečiai simbolyje, o pačiame fakte, kad Lietuvos rusai turi skirtingą simboliką. Jeigu vietoj juodai-oranžinių juostelių, gegužės 9 d. žmonės išeis, sakykime, su raudonai-žaliomis juostelėmis ar tai kažką pakeis? Užduokite sau šį klausimą.

Kiti argumentai

Girdėjau nuomonę, jog 1945-aisiais karas nesibaigė, o tęsėsi iki pat 90-ųjų pradžios, dėl to nėra prasmės švęsti šią datą. Tenka (jau tikriausiai, šimtąjį kartą) kartoti ir pabrėžti, kad Pergalės Dienos metu švenčiama ne sovietų pergalė prieš ką nors, ar Lietuvos okupacijos metinės, ne Gulag‘o ar Sibiro ištrėmimai... Švenčiama pergalę prieš fašizmą.

Turiu vilčių, jog vis dar yra pripažįstama , kad fašizmas buvo didžiulis blogis, prieš kurį pergalė kainavo milijonų skirtingų tautų žmonių gyvybių ir tai verta atminimo šventės. Vien žydų, vien Vilniuje per karo metus buvo išnaikinta 50 tūkstančių, o Varšuvoje jų populiacija buvo sumažinta nuo 450 iki 37 tūkstančių (faktiškai trečdalis tuometinės Varšuvos populiacijos).

Visiems, kas ties šia vieta norėtų įsiterpti dėl trėmimų – aš jų neneigiu, nė vienas sveiko proto žmogus jų neneigia. Tai buvo baisu, šimtai tūkstančių buvo išvežti. Bet manau, kad tai visai kita tema.

Aš niekaip negaliu atsikratyti asociacijos su geto žydais - juk karo metu juos vertė nešioti „geltonas žvaigždes“. Švenčiant gegužės 9-ąją niekas neverčia nešioti juosteles, bet tas faktas, kad už tai gresiama fotografavimu, nuotraukos siuntimu į „apvalyk Lietuvą“ ir kažkokios neaiškios bausmės grėsme, daro šią juostelę lyg diskriminacijos ženklu prieš rusų mažumą Lietuvoje. Tai pažemina simbolį, o su juo ir šventę. O su tuo ir tautą.

O, kaip sakiau, rusams ši šventė yra beveik sakralinė. Nes beveik kiekvienas turi senelių ar prosenelių,  ar kitų giminaičių, kurie dalyvavo šiame kare ir dalis jų, deja, žuvo kovodami. Noriu taip pat priminti, kad tai faktiškai vienintelis tautinis simbolis, kurį Lietuvos valdžia dar neuždraudė rodyti. Apibendrinant, su visa pagarba, bet mes turime visą teisę nešioti tas juosteles ir mus neturėtų už tai persekioti.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!