Nori mokytis? Mesk darbą

 (13)
Šiuolaikinėje visuomenėje nuolat akcentuojama mokymosi visą gyvenimą nauda. Lietuvos Respublikoje 2008 m. buvo patvirtinta mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija, kurioje teigiama, kad mokytis niekada nevėlu, kad svarbu šalinti dalyvavimo suaugusiųjų švietime kliūtis, didinti jo kokybę ir veiksmingumą, paspartinti neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų pripažinimą, užtikrinti pakankamas investicijas ir vykdyti stebėseną.
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Europos Sąjungos teisės aktai taip pat nustato mokymosi visą gyvenimą tikslus. Pagrindinis jų – aprūpinti piliečius asmeninio vystymosi, socialinės integracijos ir dalyvavimo žinių ekonomikoje priemonėmis. Viskas labai gražu, bet realybė kitokia.

Kuomet nusprendžiau pagilinti savo žinias, kurias taip pat galėčiau įtvirtinti ir panaudoti darbe, dar nežinojau, kad labai pasigailėsiu. Įstojau į papildomas teisės studijas viename universitetų. Prieš stojant, universitete buvo akcentuojama, kad bus sudarytos visos sąlygos mokytis, kad tvarkaraščiai bus derinami prie dirbančių studentų. Džiaugiausi, kad turėsiu galimybę ir dirbti ir tuo pačiu įgyti naują išsilavinimą. Nepagailėjau ir susimokėti solidžią sumą už studijas.

Atėjus mokslo metams ir pamačius paskaitų grafiką, negalėjau patikėti. Visos paskaitos vyko darbo dienomis ir darbo valandomis. Tik nedidelė dalis paskaitų - po 16 val. Nepatenkinti buvo visi studentai, tačiau teko taikytis - prašytis anksčiau iš darbo, o neatsiradus tokiai galimybei, jas praleisti. Kartu su savo grupės studentais rinkome parašus ir kreipėmės į savo studijų vadovę tam, kad būtų sudaryta galimybė pavėlinti paskaitų laiką.

Ir štai ateina nauja sesija. Tvarkaraštis - niekaip nesuderinamas dirbančiam žmogui. Seminarai į kuriuos studentas privalo eiti, vyksta darbo dienomis, nuo 8 val. ryto. Sakykite mielieji, kuris darbdavys geranoriškai sutiks, kad jo darbuotojas eitų į paskaitas darbo valandomis? Tokio darbuotojo aš taip pat nenorėčiau. Egzaminų sesija vyksta nuo gruodžio 9 d. iki sausio 19 d. Tad iškyla „hamletiškas“ klausimas: būti ar nebūti? Mesti darbą ar mesti mokslus?

Štai tau ir mokymosi visą gyvenimą strategija, kuri virsta verslu. Imami pinigai, priimama kuo daugiau studentų, tačiau į studentų norus neatsižvelgiama. Ačiū universitetui, kuris sudarė sąlygas mesti mokslus, net neįpusėjus.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Skaitytojo nuomonė. Laisvės premija turėjo būti įteikta kitiems (46)

Štai ir sulaukėme 26-ujų Sausio 13-osios metinių, o su metinėmis iš paskos – ir klausimas, kam duoti arba kam neduoti Laisvės premiją. Na, pagaliau seimūnai nusprendė, kam šiais metais paskirti premiją – nepriklausomybės akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui.

Šiuolaikinės kartos problema: ilgalaikiai santykiai lyg antras darbas (169)

DELFI Gyvenimo paviešintas straipsnis apie kartą, kuri atsisako dėti daug pastangų kuriant ilgalaikius santykius ir mieliau renkasi tik seksą, sulaukė DELFI skaitytojų dėmesio ir paskatino pasidalinti asmeniniais išgyvenimais. Jei jūs irgi svarstote, kad šiais laikais sunku užmegzti įpareigojantį ryšį ir norėtumėte paviešinti savo patirtį, rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santykiai“.

Emigranto prisipažinimas: atsipeikėkit! (409)

DELFI pasirodęs straipsnis apie lietuvį, kuris po penkerių metų nusprendė su šeima iš Norvegijos grįžti gyventi į Lietuvą, diskusijų skiltyje sukėlė gyvenančių gimtinėje ir užsienyje skaitytojų diskusiją, ar teisingai pasielgė istorijos herojus. Nors dauguma ir nepalaikė tokio tautiečio žingsnio, tačiau sutiko, kad ne visada materialinė nauda atstoja Tėvynės ilgesį. Kiti pasidalino ir asmenine patirtimi, tad pateikiame įdomiausias nuomones. Taip pat galite pasidalinti savo patirtimi rašydami adresu el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mano sprendimas“.

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (244)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (34)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.