Bedarbės pastebėjimai: vyrauja požiūris, kad darbdaviai – karaliai

 (146)
Šiandieninė Lietuvos visuomenė - tai dvi stovyklos: darbdaviai ir darbuotojai. Abi stovyklos iš esmės puoselėja tuos pačius tikslus - uždirbti, augti ir būti gerbiamais. Tikslai vienodi, tačiau jų išpildymas dažniausiai skiriasi kaip diena ir naktis.
© Shutterstock nuotr.

Šiuo metu esu bedarbių gretose. Ieškodama darbo susidūriau su vienu didžiausių šių dviejų stovyklų bendru bruožu - nepagarba. Kaip bebūtų keista, darbdaviai šią „vertybę“ puoselėja kur kas dažniau nei mažus atlyginimus gaunantys darbuotojai. Perskaičius šimtus darbo skelbimų, surinkus ne vieną potencialaus darbdavio telefono numerį ar pravėrus ne vienas duris galiu drąsiai teigti - užsilikome feodalų ir baudžiauninkų laikų Lietuvoje. Tas kelis amžius trukęs laikotarpis taip įsišaknijo mūsų mentalitete, kad taip ir nesugebam tinkamai atkurti vertybių, kurių taip gviešiamės.

Koks idealus darbuotojo paveikslas? Sąžiningas, darbštus, sumanus, atviras, prisitaikantis, bendraujantis, kultūringas, neturintis žalingų įpročių, pagarbus ir atsidavęs.

Taigi, kai siunčiate savo gyvenimo aprašymus, reikalaujama jame nurodyti jūsų vardą pavardę, metus, gyvenamosios vietos adresą, darbo patirčių aprašymą ir, be abejonės, kad visa tai būtų tyra tiesa, nes melagio ar slapuko taip pat niekas nenori. Kai nueinate į pokalbį reikalaujama to paties ir neretai dar daugiau. T.y. jūs turite būti mandagus ir pristatyti save kaip dovanėlę, jums užduodami provokuojantys ir nekorektiški klausimai, į kuriuos, be abejonės, turite tinkamai atsakyti. Visa tai būtų normalu ir suprantama (nebent išskyrus tuos klausimus), jei ne vienas didelis „bet“.

Didžioji dalis darbavių, kurie laiko save iš esmės už jus didesnės svarbos personomis leidžia sau darbo skelbime nenurodyti įmonės pavadinimo, kontaktinio telefono ir įstaigos adreso. Pasvarstykime, kas būtų jei potencialus darbuotojas gyvenimo aprašyme nenurodytų savo vardo ir pavardės.

Išvada: šio žmogaus CV būtų tiesiog atmestas. Ta pati dalis  darbdavių, prižadėjus jums bet kokiu atveju pranešti apie savo sprendimą, jums dažniausiai nepaskambins. Bet štai jei jūs buvote jam tinkamas, bet dar vis svarstėte galimybę ten dirbti, o nusprendęs pasinaudoti kita galimybe jam nepranešėte, tai jūs tarp darbdavio kabineto sienų esate visiškai nekultūringas, netaktiškas mužikas, mat įmonė švaistė savo laiką jūsų laukdama.

Po ilgų darbo paieškų supratau, kad vis dar vyrauja požiūris darbdavys - karalius, darbuotojai - tarnai. Ir šiandien visi „karaliai“ sutartinai aikčioja, kaip sunku surasti padorų darbuotoją. Iš asmeninės ir artimųjų patirties supratau, kad dabartiniai darbdaviai - didesni mužikai
nei jų darbuotojai.

Gyvename XXI amžiuje ir derėtų suprasti, kad darbuotoją ir darbdavį jungia sutartis. Prekeivis, šiuo atveju darbuotojas, parduos jam tiek kokybiško savo darbo, kiek darbdavys sutiks už tai mokėti. Ir kalbu aš ne vien apie piniginę išraišką, o apie pagarbą savo darbuotojui, lojalumą, lankstumą ir supratimą. Tai, kad darbdavys sumokės algą, nereiškia, kad darbuotojas žiūrės į jį su pagarba ir su džiaugsmu, sutiks pasilikti padirbti valandą ilgiau ir pats stengsis tobulėti, kad darbo našumas taptų didesnis ir nešantis didesnį pelną.

Laikas pripažinti, kad vienas dalykas iš baudžiavos laikų tikrai baigėsi.  Renkasi ne tik darbdavys, bet ir darbuotojas. Nereikia gąsdinti atleidimais iš darbo, nes jau seniai nebestovi eilės  prie durų žmonių, kurie rankas jums išbučiuotų už galimybę ten dirbti. O net jei ir esate tas didelio prekybos centro parduotuvės vadovas, kuriam nekvalifikuotų mergaičiukių tuntai neša savo CV, klausimas, kiek toje kiekybėje atrasite kokybės. Kas dirbs, gal ir bus, bet surūgusiu veidu ir atsainumu ne tik nepritrauks naujų klientų, bet ir išbaidys senus.

Tiesa labai paprasta ir žemiška: geram darbdaviui – geras darbuotojas ir atvirkščiai. Pats laikas tai prisiminti ir puoselėti.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Dėkoja už pagalbą katytei Armitai, bet dabar jai reikia namų

Šiandieną norime padėkoti už tai, kad mes buvome išgirsti, už tai, kad Jūs nelikote abejingi, už tai, kad pagelbėjote rainytei Armitai. Džiugu, kad galėsime ją gydyti negalvodami apie skolas. Visada žinojome, kad surėmus pečius darbus nudirbti gerokai lengviau ir paprasčiau.

Lietuvos kariai saugo mus, bet ar suteikiame jiems galimybes gyventi orų gyvenimą? (127)

Kiekvienas turime savo gyvenimą ir norime jį nugyventi oriai ir nemirti per anksti. Tam, kad būtume saugūs, apsaugoti nuo karo ir kitų grėsmių valstybėje, rūpinasi kariuomenė. Kariai saugo mus.

Asmeninis išbandymas – įveikti sunkūs kilometrai vaizdingoje Norvegijoje (5)

Ecotrail? Kodėl? Tiksliai net nežinau. Pirmas mano rimtesnis ultra bėgimas būtent ir buvo šios serijos pionierius – Ecotrail de Paris 80 km, o šią žiemą, kai jau netikėtai sužibo viltis išbristi iš traumų, atėjo nereali mintis įveikti visus Ecotrail serijos ultra bėgimus.

Naujasis Darbo kodeksas: vieniems atiteko žirgas, kitiems – sudėtingesnės darbo sąlygos (63)

Gyvenimas intensyvus, kiekviena diena sklidina naujienų, jų daug, ne visada įmanoma jas visas suvokti ir įvertinti. Svarbiausia naujiena laikyčiau Darbo kodekso pataisų priėmimą ir tikėtiną kodekso įsigalėjimą nuo liepos 1-osios dienos. Bandžiau suvokti kodekso naujumą ir galimą demokratijos plėtrą dirbantiesiems.

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (109)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu auksinį patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...