„Šikučiu“ pavadintas saldainis sukėlė pasipiktinimą

 (277)
Artėjant šventėms ne vienas prie dovanėlės artimam žmogui prideda ir saldėsį. Tai gali būti saldainių dėžutė, šokoladukas ar... „Šikutis“. Taip pavadintais saldainiais, kuriais prekiaujama vienoje saldumynų parduotuvėje, pasipiktino DELFI skaitytojas, nustebęs, kaip toks pavadinimas gali būti leidžiamas naudoti.
© Skaitytojo nuotr.

Skaitytojas plakatą su „Šikučiu“ pavadintu saldainiu – elniu, iš kurio byra šokoladinė dražė – pamatė Šiauliuose, parduotuvėje „Saldūs Majai“. „Tikrai nemanau, jog šis pavadinimas yra etiškas ir iš viso ar galima ji naudoti prekės pavadinimui. Tikiuosi, kad bus imtasi tinkamų veiksmų...“, - piktinosi skaitytojas.

Susisiekus su tinklo „Saldūs majai“ vadove Rasa Zeniauskiene, ji sakė nusiskundimų dėl saldainio pavadinimo išgirdusi pirmą kartą. „Tai jumoristinis saldainis“, - teigė R. Zeniauskienė, juokaudama, kad iš elnio byrantys saldainiai taip pat kelia tam tikras asociacijas.

Pasak jos, prieš penkerius metus taip pat prekiauta šiuo saldainiu, tačiau tuomet jokių nusiskundimų gauta nebuvo. Vis tik, DELFI pranešus apie skaitytojo pasipiktinimą, pasak R. Zeniauskienės, bus svarstoma apie pavadinimo pakeitimą ir konsultuojamasi su Valstybine lietuvių kalbos komisija.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Aistė Pangonytė sakė, kad pasipiktinimui ir pasibjaurėjimui yra pagrindo, bet žodžio grubumą švelnina mažybinė, maloninė priesagos reikšmė.

„Žodžiai, turintys šaknį šik-, dažniausiai turi žymą „vulgarybė“. Vietoj šios šaknies veiksmažodžio „šikti“ paprastai vartojamas neutralesni „tuštintis“, „kakoti“. Pastarasis gretintinas su lenkų k. kakać, vokiečių k. kacken. Žodis „šikutis“ – lietuviškas, suaugusiajam gali atrodyti neetiškas ar nemandagus, nors vaikų kalboje gali būti ir kitaip. Pavyzdžiui, jaustuku „kaka“ tėveliai reiškia ne tik paskatinimą bjaurėtis, bet ir paskatinimą tuštintis. Didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“: „šikutis“ – kas silpnas (pvz.: Tu prieš mane tik šikùtis), dar plg. daugiskaitinį daiktavardį „šikučiai“ („šiktutės“). Pastarasis vartojamas nenorint pasakyti, kur einama, norint atsikratyti pašnekovu, pvz.: Eik į šikučius grybų rauti! Kur eisi? – Į šikùčių daubą morkų rauti. Eisi į šikùčių talką pažibučių rinkt (niekur neisi)! Frazeologizmas „šikučių kaimas“ (ar „šikučių miestas“) vartojamas reikšme „išvietė“ (pvz.: Tai kur dabar eini? – Į šikùčių káimą. Užeik į šikučių miestą, ir tau, mačiau, yra pakvietimas)“, - pakomentavo A. Pangonytė.

Vis tik, mažybinė priesaga, pasal specialistės, sušvelnina žodį. „Palyginti su šiomis dienomis vartojamais posakiais liaudiški posakiai su mažybinėmis maloninėmis priesagomis -utis, -ulis, sutikite, neatrodo grubūs. Didžiajame žodyne fiksuota ir daugiau žodžių, pavyzdžiui, „šikulis“ (kas šikuliuoja, nuolat skuba, be reikalo karščiuojasi), „šikūnas“ (kas dažnai tuštinasi; kas visur laksto, trankosi), kt.“, - paaiškino ji.

DELFI primena, kad skaitytojai prekių pavadinimais piktinasi nebe pirmą kartą. Anksčiau portalas buvo gavęs skundą dėl keksiuko „Negriuko“ pavadinimo.


Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

DELFI skaitytojai užfiksavo: į Kauną sugrįžo sniegas (12)

Nors po savaitės jau sulauksime pirmosios pavasario dienos, žiema lengvai pasitraukti nenori – kaip pranešė DELFI skaitytojai Kaune, trečiadienio popietę laikinojoje sostinėje pasnigo.

Švęsdami 160-asias Įkūrėjo metines, skautai pasitiko saulę (5)

Jei šiandien gatvėje, darbovietėje ar mokykloje išvysite žmones, pasipuošusius skautiškais kaklaraiščiais, nenustebkite – taip vasario 22 d., skautų Įkūrėjo dieną mini viso pasaulio skautai. Tradiciškai šią dieną skautai visame pasaulyje pradeda kartu pasitikdami pirmuosius saulės spindulius. Ne išimtis – ir Lietuva, rašoma pranešime spaudai.

Vilniaus Karveliškių kapinėse – šiurpus vaizdas: apsemta dalis kapų papildyta „Grindos“ ir Vilniaus savivaldybės komentarais (102)

Antradienį priešpiet DELFI sulaukė skaitytojo nuotraukų, kuriose matyti šiurpokas vaizdas – Vilniuje esančiose Karveliškių kapinėse dalis antkapių iš dalies panirę po vandeniu. Kaip DELFI nurodė kapinių atstovai, apie šią bėdą žinoma – taip nutiko dėl lietaus ir tirpstančio sniego.

J. Melniko romano „Dangaus valdovai“ recenzija: knyga moterims apie vyriškos sielos gelmes (1)

Ne itin garsus filosofas su šeima apsigyvena kalnuose, name ant bedugnės krašto. Jis bėga nuo kasdienybes ir gyvenimo menkystės (dėl to aukoja svaiginančią karjerą sostinėje). Bet čia, nedideliame miestelyje ir net savo šeimoje, jis susiduria su ta pačia jausmų menkyste, tomis pačiomis apkalbomis, tuo pačiu žmogišku pavydu ir pykčiu. „Gyvenimas virš kasdienybės“ nenusiseka. Ir tada jo gyvenime savaime atsiranda keistos, paukštes primenančios moterys, ir, svarbiausia, ji, erelė. Erelė atskrenda iš kalnų ir ilgai ant šakos, per atstumą, tupi ištisas valandas.

Kumščiais bėdas sprendusio Šiaulių „kelių gaidelio“ laukia baudžiamoji atsakomybė (59)

Vasario 20 d. Šiaulių apskrities policijos Šiaulių miesto ir rajono komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal pilietiško vairuotojo užfiksuotus ir policijai perduotus vaizdus. Jie publikuojami ir naujienų portale DELFI. Vaizdo medžiagoje užfiksuotas neįtikėtinai įžūlaus vairuotojo elgesys Šiauliuose, rašoma policijos pranešime spaudai.