Šiais metais pasirinkome Palangą. Prieš išvažiuodami jau žinojome, kad būtinai keliausime prie jūros (Vilniui juk tik per televiziją gali stebėti bangų mūšą) bei stengsimės aplankyti visas įdomesnes vietas Palangoje. Tikriausiai kaip ir visi turistai bei poilsiautojai, atklystantys į Palangą, apsilankėme Gintarų muziejuje, pasivaikščiojome po Birutės parką, nuvažiavome į šunų muziejų, kelis kartus kartus perėjome Basanavičiaus gatvę. Bet norėjosi kažko naujo ir nematyto, nes Palangoje kasmet – vis tos pačios vietos. Pasitelkėme į pagalbą išmaniąsias technologijas ir atradom tokį dalyką, kurio tikrai nesitikėjom.
Pasirodo, Palangoje yra zoologijos sodas. Ir net ne bet koks, o specializuotas (kaip supratome iš internete esančių straipsnių, ten tigriukų nepaniūrkysim). Užsirašėme adresą (Malūno g. 4) ir iškeliavome. Pasiekę Malūno gatvę ir ją perėję kelis kartus, nieko nesuradome. Iš karto kilo mintis, gal ne toks adresas arba tokio zoologijos sodo net ir nėra Palangoje? Pabandėme paklausinėti gatve einančių žmonių (gal vietiniai bent jau patars?), tačiau niekas apie tokį Palangos zoologijos sodą nieko net girdėję nebuvo. Na, teko apsisukti ir keliauti atgal į išnuomotą namelį.
Kitą rytą vyras su intriguojančia veido išraiška pažadino ir pasakė suradęs zoologijos sodo kontaktus internete, susiskambinęs, viską išsiaiškinęs ir, pasirodo, kad vakar du kartus praėjome pro zoologijos sodą ir jo nepamatėme, nes tai yra ne toks zoologijos sodas kaip Kaune (didelė teritorija), o pastatas, į kurį patekti galima ne iš gatvės pusės, o iš vidinio kiemelio (matyt, todėl ir neradome).
Pagaliau atvėrus zoologijos sodo duris iš karto ant sienos pamatėme milžinišką vorą (pasirodo, tai buvo tik projekcija, bet jau pirmą akimirką įėjus iškart sudomina ir šiek tiek baugina tuo pačiu). Priėjus prie kasos, nusipirkus bilietus pradėjome galvoti, nuo kur pradėti viską apžiūrinėti, nes patalpa nėra didelė, bet eksponatų tikrai daug. Mintis iš karto pertraukė kasininko, kuris pasiūlė gido paslaugą, žodžiai. Pasidomėjome, kiek tai kainuos, ir gavome tokį atsakymą – „Kas kiek kainuos?“ (pasirodo, gidas nemokamas).
Pradėjome ekskursiją. Iš pradžių teko įveikti savo baimę ir palaikyti gana didelius tarakonus (žinoma, buvo baisu, bet vis tiek jei jau atėjom, tai reikia išbandyti viską ir pasiimti kiek įmanoma daugiau). Na, o vėliau įtempėm ausis ir išklausėme apie visus zoologijos sodo gyvūnus (ar gyvius?), klausimų nekilo nei vieno, tiesiog stebėjome ir klausėme, užgniaužę kvapą. Užtrukome apie valandą. Galbūt iš istorijos atrodo, kad nieko ypatingo, bet tokių gyvūnų, kokius pamatėme Palangos zoologijos sode, nepamiršim niekada, o didžiausią įspūdį paliko gidas, kuris apie viską pasakojo su tokiu entuziazmu... Na, lyg pasakotų apie tai, kaip jo vaikas ištarė pirmuosius žodžius, iš tiesų sunku su kažkuo palyginti tai, ką matėm jo veide pasakojant (ugnelę).
Po ekskursijos dar pasišnekėjome su gidu (kuris, kaip vėliau paaiškėjo, yra zoologijos sodo savininkas ir visų vorų, skorpionų ir šimtakojų prižiūrėtojas ir augintojas) apie patį zoologijos sodą, kaip jis atsirado, kada ir t.t. Taigi, ieškantiems kažko naujo Palangoje, tikrai rekomenduotume paieškoti tokių vietelių, kur dar nesate buvę, nes galima atrasti to, ko tikrai nesitikėjai. Tai buvo kol kas įspūdingiausia kelionė į pajūrį ir vien dėl tokios netikėtos vietos, kurią netyčiom atradome.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Pasidalinkite savo patirtimi iš Lietuvos pajūrio! Kas jums ten patinka, o kas – ne? Kur atostogaujate dažniau – užsienyje ar Lietuvoje? Kiek šis malonumas kainuoja tėvynėje ir svetur? Patarkite šiuo metu dar tik planuojantiems atostogas el.paštu pilieciai@delfi.lt, spausdami pilką mygtuką čia arba žemiau: