Atvykę aplankyti pasibaisėjo tuo, ką pamatė
„Iš vaizdo nuotraukose galite palyginti, kaip mama atrodė prieš savaitę ir kaip atrodo dabar. Darbuotojai teigia, kad ji penktadienį du kartus iškrito iš lovos. Sulaužyta nosis, veidas – ištisinė kraujosrūva... Matant tokius sužeidimus kyla visokių įtarimų. Lova nėra tokia aukšta, kad šitaip susižeistum. Turime įtarimų, kad ji pasiekė laiptus ir ritosi nuo jų, tačiau įrodyti, aišku, negalime. Tačiau svarbiausia, kad per keturias dienas jai niekas neatliko jokių tyrimų. Aš pati tik vakar galėjau nuvažiuoti, nes buvau išvykusi. Pamačiusi mamą tuoj pat pareikalavau nuvežti pas gydytoją, padaryti nuotrauką, o vežti reikia tik per kiemą – 50 metrų. Iki tol esą buvo pasikonsultuota telefonu ir gydytoja pasakė, kad nieko daryti nereikia, tegu guli. Nuotrauka parodė, kad sulaužyta nosis. Suprantu, kad čia nieko nepadarysi ir nėra jokio gydymo, bet argi nereikėjo įsitikinti, kad nelūžo kiti kaulai, dar kas nors nepažeista? Juk jeigu būtų nukritęs vaikas, ar kas paliktų jį taip gulėti? Kodėl galima šitaip elgtis su senu žmogumi? Juk tai vis tiek žmogus, koks jis bebūtų. Pagaliau už visą šią slaugą pinigus mokame. Anksčiau mokėdavo po 1500 litų, dabar jie pasiima jos pensiją ir neįgalumo pašalpą“, - pasakojo senolės dukra Liucija Kojelienė.
Pašnekovės teigimu, senatvine demencija serganti 93 metų senolė Širvintų parapijos globos namuose guli nuo rudens. Panašių incidentų iki šiol nebuvo, tik buvo prasidėjusi stipri alergija vaistams.
„Prašydavau, kad neduotų per daug vaistų, bet darbuotojams parankiau, kad senukai būtų ramesni ir nevaikščiotų, o ji dėl dimensijos už penkių minučių jau nieko neprisimena, kas buvo prieš tai. Nežinau, kokiais vaistais ją maitino, bet man sakė nesikišti, esą patys žino. Kai prasidėjo alergija, paprašiau gydytojos nuimti visus vaistus, išskyrus raminamuosius. Ji pareiškė, kad čia galbūt niežai – esą mes ją tokią atvežėme, nors iš tiesų ji jau čia keletą mėnesių gulėjo. Vėliau po ilgo gydymo paaiškėjo, kad vis dėlto tai ne niežai, o alergija“, - prisiminė L. Kojelienė.
Buvo rami, inteligentiška moteris, dabar priversta klausytis riksmų
Pašnekovė sutiko, kad jos mama verčiasi iš lovos, bet tik todėl, kad ji nori patekti į tualetą. Bėda ta, kad neprisimena, kur tas tualetas yra. Tuo tarpu personalas jai tiesiog užmovė pampersus, į kuriuos ji atlikti gamtinių reikalų nesugeba.
„Sanitarės prašiau – du žingsniai iki tualeto, nuveskite ją tris-keturis kartus per dieną. Ši sako, kad mama nemoka apsitvarkyti. Viską ji moka, tik kantrybės reikia. Mes su ja vis dar susišnekame, nors jai pažeisti dantys ir kalba ji sunkiai. Tačiau personalas net nesivargina jos suprasti. Liepia gulėti ir tiek. Iki šiol palatoje gyveno su gana agresyviomis moteriškėmis, kurios rėkė ant jos labai baisiais žodžiais. Vakar lipdama laiptais pati girdėjau, kad žadėjo vos ne dantis išmalti, jei negulės. Nebeišlaikiau ir pasiskundžiau: „Darbuotojai prižiūri žmones ar cerberius pasamdėte?“ Tik tuomet buvo perkelta į kitą palatą. Dėl kiekvieno dalyko tenka kovoti...
Apsispręsti atiduoti mamą į globos namus nebuvo lengva. Dešimt metų ją prižiūrėjau pati ir toliau prižiūrėčiau, jei man nebūtų problemų su sveikata ir vyras nebūtų patyręs infarkto. Taip, jai dimensija, bet tai nereškia, kad turi būti abejingumas žmogui. Neprašiau apie ją šokinėti, prašiau tik nerėkti. Nesakau, kad rėkė ant jos darbuotojai, bet jie leido tam vykti. Neįsivaizduoju, kaip ji turėjo jaustis. Mama visą gyvenimą buvo rami, mandagi, inteligentiška moteris, nei ji pati moka ant ko nors rėkti, nei iš kitų blogų žodžių girdėjusi. Viena slaugė neseniai kaip tik sakė: „Kokia gera ta jūsų bobulytė, tiesiog auksinė, ką pasakysi, visko klauso“. Na, mes nepratę prie „bobulyčių“, iki šiol į ją kreipiamės „Jūs“, bet ką darysi – bobulytė, tai bobulytė“, - pasakojo pašnekovė.
L. Kojelienė atviravo, kad iš pradžių norėjusi nutylėti incidentą, tačiau nusprendusi, kad jeigu tylės, tokiose įstaigose ir ateityje niekas nesikeis.
„Kitaip visuomenėje visai apkerpėsime, visose srityse. O juk visi sulauksime senatvės ir visiems mums reikės kažkur pakliūti. Jeigu šios įstaigos tokios ir liks, kaip dabar, kokia perspektyva mūsų laukia? Kiekviename žingsnyje turėsi už save kovoti, bet kas bus, kai kovoti nebesugebėsi, kaip dabar mano mama?“ - svarstė pašnekovė.
Globos namų darbuotojai prašo daugiau geranoriškumo
Širvintų parapijos globos namų direktorius
Sigitas Kirtiklis teigė, kad minėta senolė – iš tiesų sunkus atvejis.
„Viskas įvyko naktį. Pirmą valandą nakties darbuotoja išgirdo bildesį, užlipo pažiūrėti ir rado senolę nugriuvusią prie lovos, visą kruviną. Galbūt trenkėsi nosimi į spintelės kampą. Ji nevalingai kėlėsi iš lovos, o pusiausvyros neišlaiko. Iš ryto mūsų slaugytoja ją apžiūrėjo ir informavo gydytoją. Gydytoja nurodė stebėti situaciją, o jei bus blogiau, kreiptis. Vakar dukters reikalavimu padarėme rentgeną, bet iš tiesų senam žmogui toks tampymas nereikalingas. Juk jeigu lūžusi nosies pertvara ar šonkauliai, jokio gydymo nėra. Reikia tiesiog gulėti. Šiandien išvežėme jai padaryti echoskopiją. Suprantu, kad artimam žmogui pamačius mėlyną veidą, nors natūralu, kad susimušus būna mėlynės, kyla pyktis. Tačiau norėtųsi šiek tiek geranoriškumo. Kiek galime, tiek darome“, - tikino pašnekovas.
Globos namuose yra 30, šiuo metu užimtos 27. Naktį su įstaigos gyventojais lieka pastatas viena budinti darbuotoja, dieną senolius prižiūri keturios darbuotojos. Tačiau tokių sudėtingų, pasak jo, senolių nėra daug.
„Tikrai nemaloni situacija, aš nesiteisinu. Dabar galvojame, gal reikėjo pririšti močiutę, bet duktės pozicija tada būtų – pririšo žmogų. Buvome vieną kartą ją pririšę, moteris pasimuistė, ant riešų atsirado mėlynės, likome kalti, kad kankiname žmogų. O kai nerišame, ji keliasi ir krenta. Todėl prašome tik geranoriškumo ir atlaidumo. Jei viskas blogai – imk ir slaugyk pats namuose. Bet jeigu jau atsidūrei globos namuose, reikia priimti situaciją, kad įstaiga visgi ne namai. Mes tikrai neskriaudžiame savo gyventojų, esame parapijiniai namai, šiek tiek kitokie nei valdiški, užsiimame sielovada, darbuotojai yra nuoširdesni, nes parapijiniai žmonės ir bažnyčią lanko“, - teigė
S. Kirtiklis.
