Vieta, kurioje moterys atskleidžia meilę savo kūnui, ilgiausiai jį glostinėdamos

 (12)
Vilma Žmakova – natūralios kosmetikos kūrėja, keliavusi po Maroką. Moters atradimai ir įdomybės apie SPA procedūras svetur – keliautojos pasakojime.
© Shutterstock

Patyriau tik mažą šios spalvingos šalies dalį: Essaoiura (tariasi Esuyra) ir Marakešo trupinėlį. Essaoiura, anksčiau vadinta Magador, yra žvejų miestas prie Atlanto vandenyno. Jis pasitiko besibaigiančiu lietumi, geltona vakarine šviesa, žuvėdrų maisto ieškojimais turgaus gatvėse ir džilabuose “gyvenančiais” praeiviais. Tą vakarą, išlipus iš automobilio ir įžengus į sutemusį senamiestį pasijutau lyg viduramžiuose. O grįžus galvoje sukosi 3 žodžiai: medina (senamiestis), riadas (namas-viešbutis), džilabas (“nykštukinis” apsiaustas).

Kvietimas arbatai
Kvietimas arbatai
© Asmeninio albumo nuotr.

Diena išauso tokia, kaip dauguma: saulėta, pakankamai šilta, su vėjeliu, su apelsinų sultimis pusryčiams, su ištisiniu turgumi medinos gatvėse ir žuvėdromis uoste, kur kvepėjo pradžioje žalia, su vandenyno druskele ir jūržolių įspaudais, o vėliau dūmine žuvimi.

Gumaž – masaž

Dėkui Loretai palydėjusiai mus į moterų hamamą (pirtį) šalia namų, uždegusiai žvakes pirties “celėje” ir paaiškinusiai vietiniai pirtininkei, ką su mumis daryti: “gummidge – massage“ (tariasi gumaž – masaž). Pradžia atrodė gan juokinga: išrengtos sėdėjome parietę kojas ant grindų, laukėme eilės ir pilstėmės šiltu vandeniu iš gauto kibiro kiekvienai. O štai pabaigoje norėjosi save glostyti, liesti, nes odos švelnumas buvo aksominis, o skruostai įraudę.

Vieta, kurioje moterys atskleidžia meilę savo kūnui, ilgiausiai jį glostinėdamos
© Asmeninio albumo nuotr.

Maroko brangenybė – muilas “beldi” (natūralus, organiškas, kaimiškas). Jis gaminamas iš arganų arba alyvuogių aliejų, gali būti bekvapis, gali būti su jazminų ar gardenijų aromatu.Yra minkštas, beformis, dedamas į dėžutes arba maišelius. Tad pirtyje šiltas kūnas pradžiai sutepamas trupučiu šio muilo ir paliekamas būti, šilti, brinkti. Galima save ar viena kitą švelniai glostyti, masažuoti, oda slidi ir prašosi prisilietimo. Tad kol “brinkome”, dairėmės į vietines. Jos hamamo procedūrai skiria geras kelias valandas. Ateina su dukromis, jas šukuoja, muiluoja, prausia. Gera matyti tokį artumą ir ilgą, be skubos prisilietimą prie viena kitos, prie savęs. Tame atsiveria ne tik moteriškas - motiniškas ryšys, jo gelmės, bet ir savo moteriškumo priėmimas, meilė savo kūnui, kurį glostinėji visą valandą; moteriška giluminė ramybė, pasitikėjimas.

Akimirkos Maroke
Akimirkos Maroke
© Asmeninio albumo nuotr.

Gerai “išbrinkus” sena oda noriai palieka kūną, todėl pirtininkė guldosi po vieną ant margo marokietiškomis plytelėmis iškloto gulto, ant rankos dedasi šiurkščią raudoną (tokią kokią atsinešei) pirštinę ir brauko, šukuoja su smarkumu. Ir skaudu, ir saldu, ir visgi labiau skaudu. Tada užpila kelis indus vandens ir paleidžia. Taigi, po “gumaž”, belaukiant “masaž” dar ilgokai prisisėdime ant plytelių ir stebime. „Masaž” procedūra paprasta, limfos aktyvinimo kryptimis (bent jau taip atrodė), o egzotika tame, kad gulėti reikia ant grindų, ant jau pamėgtų plytelių. Vėl lengvai sutepa “beldi” muilu ir išjudina susikaupusią ramybę.

Akimirkos Maroke
Akimirkos Maroke
© Asmeninio albumo nuotr.

Mira tarp stručio kiaušinių

Marakešo turguje nesunku rasti visko, ko mums vakariečiams tuo metu nereikia, bet reikia vietiniams: pintų krepšių, šiltų kepurių, galybės prieskonių, žolių, skorpionų, vėžlių (ir gyvų, ir tik jų kiautų), chamelionų, krokodilo iškamšų, zebrų, geopardų ir kitų žvėrių kailių, koralų ir kitų akmenų papuošalams, pemzos, molinių lūpdažių (dangtelio formos daiktas, kurį perbraukus šlapiu pirštu pirštas nusidažo ryškia raudona spalva – natūralu, sveika, paprasta), stručio kiaušinių ir net grynų dervų smilkymui: miros, frankincenso ir kitų nepažintų. Vietoje rusena žarija ant jos užberiama truputį pirštais sutraiškytos dervos. Archaiškas ir manau pats sakraliausias smilkymo būdas, nes turi būti šalia, užberti vėl, pakeisti žariją.

Dervos smilkymui
Dervos smilkymui
© Asmeninio albumo nuotr.

Mira, frankincensas, benzoinas, tai vienos archajiškiausių ir brangiausių dervų – smilkalų, gabentos tarp Afrikos, Arabijos ir Azijos ilgus šimtmečius. Tais laikais, kai prieskoniai, smilkalai, šilkas, brangakmeniai turėjo didžiausią (aukso) vertę ir jais mėgautis galėjo toli gražu ne visi. Šiuolaikiniam žmogui tai žinoma nieko nereiškia, visgi natūralių kvapų gurmanui – tai yra prisilietimas prie transcendentinio kvapų ritualo, prie išsiilgto tikrumo, grynumo, giluminio subtilumo. Priminsiu, kad krikščionybėje trys išminčiai kūdikėliui Jėzui atnešė: miros, smilkalų (frankincenso) ir aukso. Viena iš interpretacijų: „Eikime kartu su Trimis karaliais prie Gelbėtojo lopšio, padovanokime Jam meilės auksą, maldos smilkalus ir pasiaukojimo mirą!“ Tai atskleidžia dovanų vertę ir gylį.

Arganų istorija

Visai neplanuotai pavyko išvysti argano aliejaus manufaktūrą. Čia dirba moterys. Kainos vakarietiškos, net pernelyg, bet dabar ne apie jas. Atradimas buvo sužinoti, kad vietiniai nevertina arganų aliejaus su kvapeliu – to, kurį mes giriame, nes jau apvirškintas ožkų, jie sako, kad pastarasis prastai kvepia ir yra nelabai kokybiškas.

Akimirkos Maroke
Akimirkos Maroke
© Asmeninio albumo nuotr.

Vietiniai naudoja „nesuvirškintų“ argano branduolių aliejų – tai jų tikrasis auksas tiek maistui, tiek grožiui. Aliejus gaminamas archajišku būdu: moterys perskelia riešutą akmeniu, išima branduolį ir malą branduolius girnomis. Išvarva geltonos spalvos aliejus, o likusios rudos išspaudos panaudojamos kitais tikslais. Būtent toks, mechaniškai išgautas aliejus pats vertingiausias. Kam neteko girdėti apie ožkas, istorija tokia: argano medžiai yra laukinės prigimties ir auga išskirtinai tik pietvakarių Maroke, palei vandenyną. Todėl yra saugomi, o jų aliejus brangus. Arganų lapus ir vaisius labai mėgsta ožkos, jos įsilipa į medį, nuvalgo, vėliau iškakoja apvirškintus vaisius. Vietiniai juos surenka, išlukštena ir iš branduolių spaudžia aliejų. Skamba ne kaip, visgi toks aliejus labai vertingas. Po kelionės susimąsčiau, kurį vertinu labiau: įprastą su ar atrastą be kvapelio. Lai tai būna pamąstymas ir jums.

Akimirkos Maroke
Akimirkos Maroke
© Asmeninio albumo nuotr.

Kad žodžiai virstų kūnu, marokietiškos užtepėlės receptas

Arganų aliejus (kepintas dažniausiai), malti migdolų riešutai, medus. Nuostabus tepinys ant duonos ar agurkų. O lietuviška ir tokia pat puiki alternatyva: linų sėmenų aliejus, malti linų sėmenys, medus. Užburia.

Akimirkos Maroke
Akimirkos Maroke
© Asmeninio albumo nuotr.
www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujienos

8 patarimai, kaip nepamesti bagažo keliaujant

Vienas didžiausių keliautojų košmarų – likti paskutiniam prie bagažo atvykimo skyriaus besisukančios tuščios karuselės. Tai gali būti nekokia atostogų pabaiga, tačiau dar blogiau, kai tai – jų pradžia.

Laosas – laukinė kryptis neįprastų kelionių gurmanams (1)

Laosas – valstybė pietryčių Azijoje, kurią renkasi neįprastų kelionių gurmanai, besistengiantys išvengti didelių turistų srautų. Pasak keliautojos Vilijos Kulienės, nors Tailandas ir Laosas yra kaimyninės šalys, atvykus iš Tailando į Laosą patenkama tarsi į kitą pasaulį.

5 patarimai planuojantiems medaus mėnesį

​Sulaukus svarbiausio gyvenime klausimo dažnos būsimos nuotakos galvoje pradeda suktis ne tik vestuvių ceremonijos planai, bet ir mintys apie romantišką povestuvinę kelionę. Niekas nesiginčys – po ilgo vestuvių planavimo, menkiausių detalių derinimo ir streso antplūdžio tiek nuotaka, tiek jaunikis nusipelno pailsėti nuo rūpesčių ir pažinti vienas kitą iš naujo – tik dviese. Tačiau nuo ko pradėti? Kaip suplanuoti pačią svarbiausią kelionę, kad ji būtų tobula?

Islandijos kalnai prisijaukino lietuvį (4)

Jau keletą metų Linas Kumpaitis savo darboviete laiko Islandijos kalnus, nors ten jis jaučiasi labiau namuose nei darbe. Vilniečio nedrąsiu ar neryžtingu niekaip nepavadinsi: vieną dieną jis tiesiog apsisprendė ir paliko, kaip pats sako, „teisingo žmogaus“ gyvenimą, išvyko laimės ieškoti svetur.

Turizmo tendencijos: asmeninis kelionių konsultantas taps svarbus kaip šeimos gydytojas (1)

Atsispirdami nuo turizmo sektoriui gana sudėtingų 2016-ųjų, kuomet neramumai iš populiariausių Egipto, Turkijos kurortų persikėlė į Europos didmiesčius ir sukėlė ekonominių, psichologinių padarinių, 2017–uosius rinkos ekspertai vertina optimistiškiau ir išskiria naujas kelionių tendencijas bei kryptis.

Baltarusijoje – lietuviškos Gudijos takais (10)

Donatas Januta – JAV lietuvis, advokatas, istorijos tyrinėtojas, knygos „Lietuviški takai“ autorius. Savo straipsniuose D. Januta žvelgia į pasaulio lietuvių gyvenimus, pateikia savo nuomonę apie praeities ir šiandienos įvykius, primena apie žymių lietuvių likimus. Autorius keliaudamas ieško lietuviško paveldo visame pasaulyje, paseka lietuvių pėdsakus ir gyvenimą Baltarusijoje, Lenkijoje, Kaliningrade, Latvijoje, Ukrainoje ir tai aprašo.

Bolonijos ypatumai: nuo seniausio Europos universiteto iki Bolonijos padažo

Italijos miestas Bolonija – prie Reno upės įsikūrusi Emilijos–Romanijos regiono sostinė. Bolonija garsi ne tik Bolonijos padažu, bet ir seniausiu Europoje universitetu.

Alpinistas S. Damulevičius: labai daug išmokau iš kalnų

Kalnai, sniegas ir šaltis – tokia nuolatinė alpinisto Sauliaus Damulevičiaus atostogų kryptis. 2015 m. alpinisto iššūkiu tapo Tian Šanio kalnai, praėjusiais metais – Manaslu viršūnė Himalajuose.

Bėgimo savaitė Kipre: ar įmanoma pažinti šalį bėgte? (1)

Savaitė kovo pradžioje saulėtame Kipre. Iki ir virš 200 kilometrų bėgte kalnais, lygumomis, uolomis, kalvomis tarp vėjo jėgainių, vaizdingomis salos pakrantėmis, išdžiūvusiomis upių vagomis, smėliu ir sniegu, miestų senamiesčiais, gynybinėmis sienomis, viduramžių pilies tuneliais ar antikinio miesto griuvėsiuose.

Trys priežastys, kodėl Europos miestus verta aplankyti ankstyvą pavasarį (2)

Nors vis dar gajus įsitikinimas, kad keliauti geriausia tik tada, kai labai šilta, kelionių ekspertai įsitikinę, kad gražiausių Europos miestų ankstyvąjį pavasarį tikrai nereikėtų nuvertinti tiems, kurie nori tiesiog trumpam pakeisti aplinką ir prasiblaškyti.

Lietuvės praktika Australijoje: ten žmonės atsipalaidavę ir mėgaujasi akimirkomis (7)

Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) absolventė, Gintarė Frišmantaitė, atlikusi praktiką Adelaidės lietuvių mokykloje tolimojoje Australijoje teigia, kad galimybė atlikti tarptautinę praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse yra nuostabi nauja patirtis, o tokios galimybės leidžia visapusiškai augti, įvertinti save, suprasti, kur reikia tobulėti, pažinti tolimiausiuose pasaulio kampeliuose įsikūrusius lietuvius.

Nerimą kelianti tendencija: daugėja apleistų bažnyčių, jos perdaromos į viešbučius (82)

Gal dar prisimenate, kad Šventojo Kazimiero bažnyčioje kadaise buvo ateizmo muziejus, Vilniaus katedroje – paveikslų galerija, o ne viena bažnyčia buvo paversta paprasčiausiu sandėliu? Mums tai atrodė šventvagystė, bet laikai keičiasi.

Kipras – ko poilsiautojai šioje saloje dažniausiai nepamato? (2)

Nors tarp poilsiautojų iš Lietuvos Kipras jau tapo populiaria ankstyvo pavasario ir rudens atostogų kryptimi, retas kuris gali pasigirti matęs šiaurinę salos dalį, kuri ilgą laiką buvo savaip izoliuota. Pavyzdžiui, į Famagustos miestą bent kelis dešimtmečius niekas, išskyrus teritoriją saugojusius karius, apskritai negalėjo patekti. Laimei, pastaruoju metu kirsti Jungtinių Tautų saugomą sieną tarp pietinės ir šiaurinės salos dalies vis paprasčiau – tereikia su savimi turėti pasą.

Švedija pasiūlė turistams neįprastą pramogą (2)

Švedų turizmo startuolis sugalvojo aštrių pojūčių mėgėjams pramogų pačiame šiauriniame Baltijos jūros taške.

Turistus viliojusios įspūdingos arkos neliko nė ženklo: kaip sala atrodo dabar? (5)

Praėjusią savaitę siautėjusi jūra pasiglemžė vieną iš gamtos stebulų – Azure Window (liet. – Žydrasis langas), esantį Maltai priklausančioje saloje Gozo.