Taigi, pirmiausia noriu pasidalinti išsamia informacija savarankiškam turistui: nuo valiutos keitimo atvykus iki apgyvendinimo vietos pasirinkimo, kainų, ko reikėtų pasisaugoti bei kaip elgtis šalyje. Keliavau viena, tai galbūt bus pavyzdys ir kitoms moterims, nedrįstančioms keliauti vienoms, su patarimais, į ką atkreipti dėmesį ir ar saugu keliauti vienai Maroke.

Kaip nuvykti į Maroką

Keliauti į Maroką galima su persėdimais perkant skrydžius atskirai, pavyzdžiui, iš „Ryanair“ bendrovės arba jungiamuoju „airBaltic“ skrydžiu su trumpu persėdimu Rygoje. Ilgai dėliojau sau tinkamiausią variantą pasitelkusi į pagalbą „Kiwi“ ir „Skyscanner“ skrydžių paieškos platformas. Rinkausi, kad nebūtų naktinių skrydžių bei pervažiavimo į kitą oro uostą.

Skrydį į Maroką pasirinkau su persėdimu Alikantėje. Kadangi Alikantės centras nuo oro uosto yra vos už 12 kilometrų, o tarpas tarp skrydžių buvo 10 valandų, nusprendžiau, jog puiki proga tuo pačiu susipažinti ir su Ispanijos pajūrio miestu – Alikante.

Laura Bernotienė keliavo Maroke

Na, o grįžimui iš Maroko turėjau 5 valandų persėdimą Londono Stanstedo oro uoste. Bilietai pirmyn ir atgal iš viso kainavo 160 eurų. Tikrai galima rasti ir pigesnių variantų, tereikia dažniau patikrinti bei paieškoti. Dar kitas variantas – tiesiog kreiptis į kelionių agentūrą, kad padėtų įsigyti skrydžių bilietus arba visą kelionės paketą.

Keliaujant į Maroką viza nereikalinga, reikia Lietuvos Respublikos paso. Informaciją visada pasitikrinkite Lietuvos URM puslapyje.

Maroko oro uostas

Maroko oro uostas tvarkingas ir modernus. Patikra išskrendant iš šalies šiek tiek skiriasi, nes prisideda keli papildomi žingsniai, be kurių apsieinama Europoje. Tad būkite oro uoste bent porą valandų prieš skrydį ir būtinai su savimi turėkite atspausdintą skrydžio bilietą.

Atvykus į Marakešo oro uostą, net jei atskrendate vėlai vakare ar naktį, valiutos keityklos bei ryšio kortelių pardavimo vietos dirbs. Nors Maroko dirhamus išsikeisti geresnis kursas ne oro uoste, o miesto bankomatuose, vis tiek tik atvykus gali prireikti išsikeisti bent šiek tiek dirhamų, jei bus reikalingas taksi iki viešbučio. 10 dirhamų – maždaug 1 euras.

Ryšio kortelių pasirinkimas: „Orange“, „Maroc Telecom“, „Inwi“. Oro uoste įsigijus kortelę, ją darbuotojas iš karto įdėjo, aktyvavo ir galėjau naudotis. Pirkau „Orange“, 10 GB – 20 eurų. Bet, kaip ir teigia kiti keliavę, „Orange“ tikrai dažnai negaudydavo ryšio išvažiavus iš miestų.

Turėkite parsisiuntę „WhatsApp“ programėlę. Kadangi būsite pasikeitę kortelę į vietinę, savo asmeniniu numeriu galėsite toliau bendrauti su apgyvendinimo įstaiga, ekskursijų organizatoriais per programėlę, kurią naudoja dauguma marokiečių.

Taksi Maroke

taksi naktį su pasitikimu bent jau mano apgyvendinimo įstaiga prašė 20 eurų. Tačiau šiaip įprasta kaina iš oro uosto iki Medinos buvo 100 dirhamų – 10 eurų. Daugiau nusiderėti niekaip nepavykdavo. Nors pradžiai jie kainą sako 150 dirhamų ir pan. Tokia pati kaina buvo ir iš Medinos iki geležinkelio stoties. Atstumas tik 4 km, bet čia jie griežti, ima 100 dirhamų, ir viskas, labai sunku nusiderėti daugiau. O ir man buvo svarbiau negaišti laiko, o čia ir dabar važiuoti iki reikiamos vietos.

Jokiu kitu transportu be geltonų taksi bei „Supratours“ tarpmiestinio autobuso neteko naudotis. „Supratours“ labai tvarkingi, modernūs, kondicionierius turintys autobusai. Bilietus reikia nusipirkti iš anksto internetu. Pirkau bilietus iš vakaro sekančios dienos kelionei į Essaouirą, tai gavau beveik paskutinius bilietus. Tad pasirūpinkite šiek tiek iš anksčiau.

Kainos Maroke

Vienintelis dalykas, kas nepatinka tokiose šalyse – daug kur nėra aiškių kainų. Turguje, su vairuotojais visada reikia derėtis. Kaina vietiniams bei turistams gali skirtis tikriausiai ir 10 kartų. Būtina turėti daug grynųjų, nes mažai kur bus galima atsiskaityti kortele.

Vienintelis dalykas, kas nepatinka tokiose šalyse – daug kur nėra aiškių kainų.

Jei norite sudalyvauti kokioje nors pramogoje, paslaugoje, nusifotografuoti – susitarkite kainą iš anksto. Kai kur užteks smulkių, kai kur bus tikimasi bent 10 dirhamų, kitur 20, 100, kitur dar daugiau.

Maroke neįsivaizdavau kitos vietos apsistoti, kaip tik Medinos riaduose. Riadas – tai autentiškas, tradicinis Maroko namas Medinoje, kurio centre yra kiemelis arba sodas. Dažniausiai jo langai išeina į vidinį kiemą, būna 2–4 aukštų. Taip pat riadai turi stogo terasas, nuo kurių galima apžvelgti Mediną, o Essaouiroje matėsi ir vandenynas.

Užsirezervavau iš anksto nakvynę savaitei Marakeše (netoli nuo Bahia Palace) ir porą nakvynių skirtinguose riaduose Essaouira pajūrio miestelyje.

Dauguma riadų savininkų atsiunčia aiškias instrukcijas, kaip juos rasti. Norėdami nuvykti iki riado, pirmam kartui geriau susitarti su personalu, kad kas nors jus pasitiktų, nes taksi nuveža iki Medinos, bet nevažiuoja giliau į gatveles. Pradžioje, tik atvykus, gali būti šioks toks šokas išvydus Medinos beprotišką veiksmą ir žmonių kiekį, o jei dar pasiklysite, nerasite riado, susidursite su apgavikais kelio rodytojais, tai gali likti nemaloni kelionės patirtis.

Tad rekomenduočiau iš pradžių apsiprasti ir pasiimti pervežimo/pasitikimo paslaugą. Kadangi keliavau viena ir atskridau naktį, kito varianto net nesvarsčiau.

Žmonės Maroke

Apie marokiečius turėjau gal kiek išankstinių nusistatymų. Prisiklausiau pasakojimų ir prikaupiau per daug negatyvių istorijų iš buvusių šalyje. Gal tai ir buvo naudinga, nes pasiruošiau, kas gali nutikti nemaloniausio, bet ir per daug įsibauginau. Realybėje marokiečiai pasirodė daug kartų malonesni, paslaugesni bei besišypsantys nei mes – lietuviai.

Per dieną pasisveikindavau tikriausiai daugiau nei 20 kartų. Matydavau daug nuoširdžių šypsenų ir jokio agresyvaus ar netinkamo elgesio, komentarų. Kadangi keliavau viena, nepatyriau ir kažkokio priekabaus ar nederamo marokiečių dėmesio. Bendraudavau su pardavėjais, pas kuriuos parduotuvėlėse lankiausi, riadų savininkais, gidais, vairuotojais.

Taip pat laikiausi subtilesnio aprangos kodo. Nors sako, kad Marakeše, ar Essaouiroje galima gana laisvai rengtis, nes marokiečiai pripratę prie turistų ir labiau dengiančios aprangos reikia tik važiuojant į Maroko kaimelius, pastebėdavau, kad esant netinkamai aprangai, kai kurie vietiniai labiau nužiūri, galbūt tuomet galima susilaukti ir kitokio dėmesio. Tačiau tai dažniau būtų išimtis. Visi sutikti žmonės buvo tikrai nuostabūs.

Stebėtina, kad esant tokiam chaotiškam eismui, ypač aplink Mediną, vairuotojai išlieka ramūs ir su šypsena. Atrodo, eismas yra be taisyklių, tačiau visi vadovaujasi viena taisykle – nieko nepartrenkti ir išvengti eismo įvykio. Važiuoja prieš eismą, užlenda, pėstieji lenda po ratais, vaikais su dviračiais važinėja bet kaip, bet niekas ant nieko nepyksta, o ramių ramiausiai aplenkia bei išvengia kliūties.

Pabuvusi tokioje šalyje, grįžusi nebegalėjau suprasti lietuvių kelyje, kurie bet kokiai smulkmenai nutikus šaukia ir nervinasi. Turėjau ne vieną mąstymą keičiančią patirtį šioje kelionėje.

Apgavikai Maroke

Dabar apie tuos baisiuosius apgavikus, apie kuriuos yra gausybė straipsnių „Google“, vaizdo įrašų „Youtube“ ir t. t. Manau, gerai yra žinoti, ko galima tikėtis ir kaip nepakliūti į nemalonią situaciją, bet negalvoti, kad pavojai tyko visur, kur eisite. Kelis kartus sutikau netoli taksi aikštelės esančius apgavikus – kelio rodytojus, pinigų prašytojus. Kad pasiekčiau savo riadą, taksi mane atveždavo iki Bahia Palace ir tuomet gatvelių labirintu eidavau iki riado.

Kelią jau buvau išmokusi, be to, „Google“ navigacija į visas vietas gerai nuveda, tik Medinos gatvelėse dažnai dingsta GPS, todėl kelią reikėtų įsiminti iš anksto ar sekti posūkius be GPS pagalbos. Tai į tokius kelio rodytojus nereaguodavau arba atsakydavau neigiamai. Tačiau nebijokite klausti kelio restoranų, parduotuvių darbuotojų, jie ir pasakys, ir parodys nereikalaudami jokio užmokesčio.

Laura Bernotienė keliavo Maroke

Jemaa el-Fnaa aikštėje visi artistai, paslaugų teikėjai tikisi uždirbti, tad būtent čia, jei norite ką nors nufotografuoti, pasiruoškite smulkių pinigų susimokėti. Jei jums ant peties uždės beždžionę, jeigu moteris paims ranką ir pradės piešti henna tatuiruotę, jei muzikantas jums gros, reikės susimokėti. Tad būkite atidesni ir šioje aikštėje nedalyvaukite veikloje, už kurią nenorėsite vėliau mokėti.

Ekskursijos – kai kurie gidai ima papildomus pinigus už įėjimą į tam tikras vietas, į kurias įėjimai yra nemokami arba jau įtraukti į ekskursijos programą ir t. t. Žodžiu, jei ekskursiją užsisakote per patikimus partnerius, jokių apgaulių nebus. Kas parašyta, tą ir gausite, be jokių papildomų neaiškių mokesčių. Visur užsukama į argano gamyklėles, parduotuves, supažindinama su produkcija, tačiau niekur nebuvo verčiama pirkti.

Apie įvairias apgaules galite paskaityti daugiau internete, kad turėtumėte omenyje, ko tikėtis, jei planuojate savarankiškai važinėti po šalį. Visgi tai yra išimtys,o ne taisyklė, kad su tuo susidursite.

Norinčius paskaityti daugiau kelionių pasakojimų kviečiu apsilankyti tinklaraštyje „Aplink pasaulį“ arba instagramo paskyroje, kurioje rasite dar daugiau kelionių įspūdžių ir vaizdų.