Piligrimų kelias, apie kurį niekas nežino

 (15)
Ispanijos piligriminiam keliui Camino de Santiago tapus savo paties populiarumo auka, Matthew Hirtesas nusprendė išbandyti ne tokį žinomą piligriminį kelią, esantį už 1750 km į pietus.
El Fraile uola
© Shutterstock

Visi yra girdėję apie Ispanijos Camino de Santiago, daugiau nei 1000 km ilgio Švento Jokūbo kelią, kuriuo piligrimai keliauja į Galisijoje esančią Santjago de Kompostelos katedrą, kur, tikima, yra palaidoti šventojo palaikai. Tačiau mažai kas žino, kad yra dar vienas Camino – už 1750 km į pietus, Atlanto vandenyne esančioje Gran Kanarijos saloje.

Apie šį piligriminį kelią nežino net vietos gyventojai, bent jau jie nesugebėjo man suteikti apie jį informacijos. Oficialiame salos turizmo informacijos centre pateikta informacija nebuvo išsami, pora prašalaičių prancūzų nieko nebuvo šį kelią nebuvo girdėję, o bedantis vietos gyventojas pasiūlė man eiti pagrindiniu keliu. Tačiau tai nesumažino mano ryžto rasti tą kelią ir užbaigti tai, ką pradėjau.

Visame pasaulyje garsus Camino de Santiago daug metų figūravo mano norų sąraše. Girdėjau, kad norint nueiti šį netrumpą kelią reikia ištvermės, ir aš nekantravau įrodyti savo jėgą ir įgūdžius, įgytus daug metų reguliariai keliaujant pėsčiomis. O tada sužinojau, kad tik 1 procentas šio kelio eina gruntkeliu, o visa kita – asfaltuoti keliai ir greitkeliai. Taip pat man nesinorėjo tapti vienu iš apytikriai 300 tūkstančių piligrimų, kurie kasmet ryžtasi šiai epinei kelionei.

Ieškojau piligriminio kelio, kuriuo neitų minios, kuris būtų dvasingesnis – būtent taip ir sužinojau apie antrąjį Camino de Santiago, kurio 99 procentų sudaro gruntkelis, ir kuriuo kasmet nueina vos keli žmonės.

Galdaras
Galdaras
© Shutterstock

Gran Kanarijos Camino de Santiago istoriškai jungė dvi didžiausias salos bažnyčias, pastatytas Šv. Jokūbo garbei – stovinčias pietinėje salos dalyje esančiame Tuntės kaime ir Galdaro mieste šiaurės vakaruose. 2011 metais šis kelias buvo išplėstas į pietus ir dabar veda nuo vienos pakrantės iki kitos per vešlią Gran Kanarijos augmeniją.

Ispanai salą kolonizavo XV amžiuje, katalikų monarchams Ferdinandui iš Aragono ir Izabelai iš Kastilijos siekiant išplėsti naujai suvienytą valstybę.

Užkariautojai Galdare pastatė bažnyčią, skirtą Šventam Jokūbui (jų šalį globojančiam šventajam). Tai buvo pirmoji bažnyčia, pastatyta ne žemyninėje Ispanijos dalyje.

Legenda byloja, kad XVI amžiuje pietrytinėje salos dalyje, Arguineguino pakrantėje išsilaipino Galisijos jūreiviai. Jie ant pečių atgabeno Švento Jokūbo atvaizdą, kaip padėką už tai, kad saugiai pasiekė žemę.

Daugiaspalvę skulptūrą jie pastatė celėje, kurią įrengė Valle de La Plata, o 1850 metais skulptūra buvo perkelta į Tuntės kaimo bažnyčią. Greitai atsirado piligrimystė iš vienos bažnyčios į kitą – iš šiaurės į pietus ir atgal keliu, kuriuo piemenys gindavo ožkų bandas. Pradžioje į piligrimystę išsiruošdavo salos gyventojai, kurie tikėjosi stebuklo, arba tie, kurie pasižadėdavo juo nukeliauti, jei bus atsakyta į jų maldas.

Šiandien išplėstasis Camino de Santiago (76,9 km, trijų dienų ir trijų atkarpų kelionė) prasideda Maspalmaso turizmo informacijos biure, kuris kažkodėl įkurtas ne Maspalmaso, o kaimyniniame Playa del Inglés kurorte. Čia tarp akį rėžiančių tatuiruočių ir auskarų vėrimo salonų iškabų pirmą kartą pamačiau piligriminio kelio ženklą. (Ieškokite „Ruta Jacobea“ ženklų, nes Camino de Santiago žinomas ir šiuo pavadinimu).

Arteara
Arteara
© Shutterstock

Turint omenyje, kad ženklų, nukreipiančių į piligrimų kelią, yra labai mažai, antrąjį jo variantą radau labiau atsitiktinai. Pakliuvau į pirmąją atkarpą, kuri veda į Degollada de Garito – teko leistis stačiu nuolydžiu į tarpeklį. Praėjau baisųjų Arteara nekropolį – čiabuvių Gran Kanrijos gyventojų, kurie saloje gyveno iki ją užkariavo ispanai, laidojimo vietą. Daugiausiai ėjau vienumoje, kartą pravažiavo džipas, sukėlęs dulkių debesį. Iš kairės ir dešinės stūksojo didžiulės vulkaninės kilmės uolos, jaučiausi mažas ir nuolankus tokioje gamtos didybėje.

Gran Kanarija liaupsinama dėl labai dažnai čia šviečiančios saulės, tačiau ji čia leidžiasi gana anksti. Tad apie 19 valandą pasistačiau palapinę sode, esančiame netoli Fatagos kaimo. Pro palapinę supančių vaismedžių šakas vaiduokliškai švilpė vėjas, bet mane guodė pavienio automobilio, važiuojančio netoliese esančiu pagrindiniu keliu, vaizdas.

Fatagos kaimas
Fatagos kaimas
© Shutterstock

Kitą dieną gerai pailsėjęs vėl išsiruošiau į kelią, ir rytui įpusėjus pasiekiau Tuntės kaimą, kuriame savo žygį pradėdavo senųjų dienų piligrimai. Apsilankiau bažnyčioje, kuri buvo pastatyta XVII amžiaus pabaigoje toje vietoje, kurioje prieš tai buvo Švento Bartolomėjaus buveinė. Centrinę altoriaus dalį vis dar puošia šio šventojo misionieriaus, atnešusio krikščionybę į Armėniją, atvaizdas. Bet mane labiau sujaudino originali Švento Jokūbo skulptūra. Nepaisant to, kad nesu labai religingas, ji man sukėlė pagarbią baimę.

Kitą kelio atkarpą sudarė 18,8 km kelias įkalnėn į salos centrą. Kuprinę man sukrovė žmona, ir užsidėjęs ją savo namų svetainėje, suklupau nuo jos svorio. Tad keliui statėjant, kuprinė vis labiau slėgė mano pečius, o pro šalį kaip kulka praskriejęs dviratininkas kažkodėl neįkvėpė man pasitikėjimo savimi. Tačiau pagaliau priėjęs proskyną pušyno gale, pajutau dvasinį pakilimą, ir mano našta nebeatrodė tokia sunki.

Tolumoje pamačiau išsiskiriantį Roque Bentayga uolienų darinio pavidalą, virš jo matėsi Teidės ugnikalnis, esantis kaimyninėje Tenerifės saloje. Kairėje galėjau įžvelgti El Fraile – uolą, kurios pavidalas primena vienuolį, ir La Rana, kuri panaši į varlę. Šis didingas vaizdas per dieną pavargusiam piligrimui atrodė tikra Dievo dovana. Jaučiausi taip, tarsi vienuolis būtų man parodęs stebuklą.

El Fraile uola
El Fraile uola
© Shutterstock

Kalnų oras buvo saldus, bet daug vėsesnis nei žemiau esančiame Fatagos slėnyje. Turint omenyje salos klimato ir kraštovaizdžių įvairovę, nenuostabu, kad ji vadinama miniatiūriniu žemynu. Tad teko praleisti vėsią naktį šalia Cruz de Tejeda kaimelio, taip pavadinto dėl kryžiaus iš toteminių akmenų, žyminčio tikslų salos centrą.

Trečioji kelio atkarpa iš Cruz de Tejeda į Galdarą yra lengviausia – tereikia 1548 metrus nusileisti mišku ir dirbamais laukais. Tačiau čia iškilo sunkumų – nebuvo ženklų, nurodančių, kurioje pusėję yra Galdaras. Kad pamatyčiau kelią, man teko iš Artenaros – aukščiausiai virš jūros lygio įsikūrusio salos kaimo, kuriame dauguma vietinių vis dar gyvena olose įrengtuose namuose – grįžti į Pinos de Gáldar, šlovinamą dėl savo debesų krioklio. Dėl vėjo atrodo, kad vandens garai nuo pušų leidžiasi į idilišką žemiau esantį kraštovaizdį. Be vieno kito automobilio, sustojančio pasigrožėti nuostabiu vaizdu, nebuvo nieko, aš leidausi vienumoje, kol grįžau į žemyn vingiuojantį taką ir savo vienuolišką vienatvę.

Piligrimų kelias, apie kurį niekas nežino
© Shutterstock

Artėjant prie Galadaro, pušynus pakeitė dirbamos žemės laukai. Praėjau bananų plantacijas ir galiausiai pasiekiau savo kelionės tikslą – Iglesia de Santiago de los Caballeros, stūksančią vienoje iš gražiausių Gran Kanarijos aikščių.

Įžengęs į tylią ir ramią bažnyčią, pamačiau krikštyklą, kurioje ispanai krikštijo pirmuosius Kanarų gyventojus, atsivertusius į krikščionybę, taip pat dar vieną statulą, vaizduojančią Šventą Jokūbą ant žirgo.
Mano kelionė pagaliau baigėsi, ir aš prisėdau pailsėti ir apmąstyti savo piligriminį žygį.

Jei būčiau ėjęs Camino de Santiago Ispanijoje, būčiau pasiekęs savo tikslą. Juk galiausiai yra tik vieno kūno palaikai. Bet man jau niežėjo padai, nes norėjau ištyrinėti daugiau salos gamtos grožybių. Mano naujas noras svajonių sąraše: dar kartą eiti Gran Kanarijos piligrimų keliu, tik šįkart iš šiaurės į pietus.

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujienos

Keliavimas su kūdikiu: ką reikia žinoti, kad kelionė neapkarstų? (10)

Lietuviams vis dažniau keliaujant bei atrandant tolimus ir egzotinius kraštus, keliavimą su kūdikiu išbandžiusi tinklaraštininkė, ekonomistė Jurga Keršulienė sako pasigedusi patarimų, kaip patogiau keliauti su mažamečiu.

Planuojatiems vasaros atostogas: kaip išsirinkti kryptį, viešbutį ir sutaupyti? (2)

Tam, kad puikios vasaros atostogos netaptų galvos skausmu, tiesiog būtina jas gerai suplanuoti. Tinkama šalis, kurortas, viešbutis ir net maitinimo tipas gali padėti ne tik gerai praleisti laiką, bet ir sutaupyti nemažai pinigų.

Ką veikti kelionės metu, kad ji neprailgtų? (2)

Keliauti mėgsta visi, tačiau rytiniai reisai ar maršrutai, priverčiantys anksti pakilti iš lovos, lūkuriavimas autobusų stotyje ar oro uoste bei ilgos valandos praleistos kelyje – patinka ne kiekvienam. Kelionių bendrovės deda daug pastangų, kaip sukurtų kuo geresnę klientų patirtį keliaujant: patogios kėdės, filmai ir muzikiniai koncertai, bevielis internetas. O ką galite padaryti pats, jog nė nepajustumėte, kaip įveikėte kelionės atstumą?

Advokato pastebėjimai, kas slepiasi po išankstiniais vasaros atostogų pasiūlymais (2)

Dažniausiai dar net nesulaukus pavasario, kelionių agentūros pradeda raginti pasirūpinti artėjančios vasaros atostogomis. Išankstiniai kelionių pasiūlymai į įvairiausias pasaulio šalis bei patrauklios kelionių įsigijimo sąlygos domina ne vieną.

Alpinistas S. Damulevičius šturmuos Everesto kaimyną Makalu (3)

Vienas geriausių Lietuvos alpinistų Saulius Damulevičius išsiruošė į dar vieną kvapą gniaužiančią ekspediciją. Šį kartą jo tikslas – įkopti į Makalu viršūnę (8485 m) Himalajų kalnuose.

Idėjos velykinio savaitgalio kelionėms

Kur migruoja šikšnosparniai? Koks ežeras yra Lietuvos gulbių lopšys? Kaip atpažinti pelėdų balsus? Kaip paukščiai prisidės prie Lietuvos šimtmečio minėjimo?...

Fuerteventūra: ir atostogauti, ir gyventi (10)

Ispanijai priklausanti šio sezono naujiena – Fuerteventūra pastaraisiais metais tapo ne tik užkietėjusių vandens aistruolių traukos vieta, bet ir šeimų, atostogauti vykstančių su vaikais, pamėgta kelionių kryptis. Vandens pramogomis garsėjančią salą šeimos su vaikais vis dažniau „atranda“ dėl saulėto klimato, 150-ies paplūdimių ir unikalaus Marso paviršių primenančio kraštovaizdžio.

Į kelionę – be kačių maišuose: apie tolimus kraštus kelionių konsultantai pasakos iš patirties

Nors dar visai neseniai, sulig daugelyje gyvenimo sričių vis labiau įsismarkaujančiu internetu, buvo pasklidę kalbos apie neva greitu metu ant kelionių agentūrų durų kabėsiančias spynas, vis dėlto tikrovė – radikaliai kitokia. Naujausios turizmo sektoriaus tendencijos rodo, kad vis dažniau poilsiautojai kelionių organizavimą patiki profesionalams – užuot rizikavę savarankiškai planuoti maršrutus ir rezervuoti viešbučius, jie apsisprendžia „nebepirkti katės maiše“ ir noriai perleidžia savo atostogų rūpesčius kelionių konsultantams, sakoma pranešime spaudai.

Bavarija – žydrojo dangaus kraštas (3)

„Bavarija – viena gražiausių planetos vietų“, – sako knygos „Bavarija“ bendraautorė Arūna Kaminskienė. Pasak pašnekovės, knygoje nugulė dešimties metų kelionių įspūdžiai, o Vokietijoje gyvenanti knygos bendraautorė Dana Loher pateikia įdomių, kelionių organizatoriams mažai žinomų patarimų.

Lietuvės aistra – dirbti Šiaurės pašvaisčių gide (2)

Šiaurės pašvaisčių gidė – taip save gali vadinti lietuvė Rinolda Juodviršytė. Prieš keletą savaičių mergina grįžo iš Švedijos, kur sniegomobiliu vedė turistus stebėti įspūdingų Šiaurės pašvaistės vaizdų.

Vasara ne už kalnų – metas nuspręsti, kur skrisite (7)

Kasdien šylantys orai primena – iki vasaros liko vos keli mėnesiai, todėl regzti atostogų planus verta pradėti jau šiandien. Šią vasarą iš Lietuvos galima pasiekti daugybę nuostabių vietų visoje Europoje.

15 gražiausių pasaulio miestų (57)

Visi mėgstame mažus, jaukius miestelius, bet dėmesio verti ir dideli, šurmuliuojantys miestai. Perskaitykite šį 15-os gražiausių pasaulio miestų sąrašą, kurį pateikia purewow.com.

Savaitgalio keliones į Europos miestus apkartinantys negalavimai: kiek kainuoja gydymas? (1)

Laukdami atostogų ir norėdami bent trumpam pabėgti nuo rutinos, keliautojai renkasi savaitgalio išvykas į gražiausius Europos miestus, tarp kurių – Barselona, Paryžius, Roma. Tačiau dėl galimybės laisvai keliauti Šengeno erdvėje svarbu nepamiršti, jog vykstama į svetimą šalį ir iš anksto pagalvoti apie galimas sveikatos problemas, kurios kitu atveju gali patuštinti piniginę mažiausiai keletu šimtų eurų, sakoma pranešime spaudai.

Beieškant lietuviškų žymių Kaliningrade (13)

Donatas Januta – JAV lietuvis, advokatas, istorijos tyrinėtojas, knygos „Lietuviški takai“ autorius. Savo straipsniuose D. Januta žvelgia į pasaulio lietuvių gyvenimus, pateikia savo nuomonę apie praeities ir šiandienos įvykius, primena apie žymių lietuvių likimus. Autorius keliaudamas ieško lietuviško paveldo visame pasaulyje, paseka lietuvių pėdsakus ir gyvenimą Baltarusijoje, Lenkijoje, Kaliningrade, Latvijoje, Ukrainoje ir tai aprašo.

Patagonija: Čilei padovanotas išskirtinės gamtos kraštas

Pietų Amerikos regionas žemyno pietuose, įsispraudęs tarp dviejų vandenynų, žavi nepaprasta gamta. Ją apsaugoti prieš tris dešimtmečius ėmėsi amerikiečių milijardierių pora, supirkinėjusi žemes ir norėjusi kurti parkus. O dabar nusprendė milžiniškus plotus padovanoti valstybei.