Piligrimų kelias, apie kurį niekas nežino

 (15)
Ispanijos piligriminiam keliui Camino de Santiago tapus savo paties populiarumo auka, Matthew Hirtesas nusprendė išbandyti ne tokį žinomą piligriminį kelią, esantį už 1750 km į pietus.
El Fraile uola
El Fraile uola
© shutterstock

Visi yra girdėję apie Ispanijos Camino de Santiago, daugiau nei 1000 km ilgio Švento Jokūbo kelią, kuriuo piligrimai keliauja į Galisijoje esančią Santjago de Kompostelos katedrą, kur, tikima, yra palaidoti šventojo palaikai. Tačiau mažai kas žino, kad yra dar vienas Camino – už 1750 km į pietus, Atlanto vandenyne esančioje Gran Kanarijos saloje.

Apie šį piligriminį kelią nežino net vietos gyventojai, bent jau jie nesugebėjo man suteikti apie jį informacijos. Oficialiame salos turizmo informacijos centre pateikta informacija nebuvo išsami, pora prašalaičių prancūzų nieko nebuvo šį kelią nebuvo girdėję, o bedantis vietos gyventojas pasiūlė man eiti pagrindiniu keliu. Tačiau tai nesumažino mano ryžto rasti tą kelią ir užbaigti tai, ką pradėjau.

Visame pasaulyje garsus Camino de Santiago daug metų figūravo mano norų sąraše. Girdėjau, kad norint nueiti šį netrumpą kelią reikia ištvermės, ir aš nekantravau įrodyti savo jėgą ir įgūdžius, įgytus daug metų reguliariai keliaujant pėsčiomis. O tada sužinojau, kad tik 1 procentas šio kelio eina gruntkeliu, o visa kita – asfaltuoti keliai ir greitkeliai. Taip pat man nesinorėjo tapti vienu iš apytikriai 300 tūkstančių piligrimų, kurie kasmet ryžtasi šiai epinei kelionei.

Ieškojau piligriminio kelio, kuriuo neitų minios, kuris būtų dvasingesnis – būtent taip ir sužinojau apie antrąjį Camino de Santiago, kurio 99 procentų sudaro gruntkelis, ir kuriuo kasmet nueina vos keli žmonės.

Galdaras
Galdaras
© shutterstock

Gran Kanarijos Camino de Santiago istoriškai jungė dvi didžiausias salos bažnyčias, pastatytas Šv. Jokūbo garbei – stovinčias pietinėje salos dalyje esančiame Tuntės kaime ir Galdaro mieste šiaurės vakaruose. 2011 metais šis kelias buvo išplėstas į pietus ir dabar veda nuo vienos pakrantės iki kitos per vešlią Gran Kanarijos augmeniją.

Ispanai salą kolonizavo XV amžiuje, katalikų monarchams Ferdinandui iš Aragono ir Izabelai iš Kastilijos siekiant išplėsti naujai suvienytą valstybę.

Užkariautojai Galdare pastatė bažnyčią, skirtą Šventam Jokūbui (jų šalį globojančiam šventajam). Tai buvo pirmoji bažnyčia, pastatyta ne žemyninėje Ispanijos dalyje.

Legenda byloja, kad XVI amžiuje pietrytinėje salos dalyje, Arguineguino pakrantėje išsilaipino Galisijos jūreiviai. Jie ant pečių atgabeno Švento Jokūbo atvaizdą, kaip padėką už tai, kad saugiai pasiekė žemę.

Daugiaspalvę skulptūrą jie pastatė celėje, kurią įrengė Valle de La Plata, o 1850 metais skulptūra buvo perkelta į Tuntės kaimo bažnyčią. Greitai atsirado piligrimystė iš vienos bažnyčios į kitą – iš šiaurės į pietus ir atgal keliu, kuriuo piemenys gindavo ožkų bandas. Pradžioje į piligrimystę išsiruošdavo salos gyventojai, kurie tikėjosi stebuklo, arba tie, kurie pasižadėdavo juo nukeliauti, jei bus atsakyta į jų maldas.

Šiandien išplėstasis Camino de Santiago (76,9 km, trijų dienų ir trijų atkarpų kelionė) prasideda Maspalmaso turizmo informacijos biure, kuris kažkodėl įkurtas ne Maspalmaso, o kaimyniniame Playa del Inglés kurorte. Čia tarp akį rėžiančių tatuiruočių ir auskarų vėrimo salonų iškabų pirmą kartą pamačiau piligriminio kelio ženklą. (Ieškokite „Ruta Jacobea“ ženklų, nes Camino de Santiago žinomas ir šiuo pavadinimu).

 Arteara
Arteara
© shutterstock

Turint omenyje, kad ženklų, nukreipiančių į piligrimų kelią, yra labai mažai, antrąjį jo variantą radau labiau atsitiktinai. Pakliuvau į pirmąją atkarpą, kuri veda į Degollada de Garito – teko leistis stačiu nuolydžiu į tarpeklį. Praėjau baisųjų Arteara nekropolį – čiabuvių Gran Kanrijos gyventojų, kurie saloje gyveno iki ją užkariavo ispanai, laidojimo vietą. Daugiausiai ėjau vienumoje, kartą pravažiavo džipas, sukėlęs dulkių debesį. Iš kairės ir dešinės stūksojo didžiulės vulkaninės kilmės uolos, jaučiausi mažas ir nuolankus tokioje gamtos didybėje.

Gran Kanarija liaupsinama dėl labai dažnai čia šviečiančios saulės, tačiau ji čia leidžiasi gana anksti. Tad apie 19 valandą pasistačiau palapinę sode, esančiame netoli Fatagos kaimo. Pro palapinę supančių vaismedžių šakas vaiduokliškai švilpė vėjas, bet mane guodė pavienio automobilio, važiuojančio netoliese esančiu pagrindiniu keliu, vaizdas.

Fatagos kaimas
Fatagos kaimas
© shutterstock

Kitą dieną gerai pailsėjęs vėl išsiruošiau į kelią, ir rytui įpusėjus pasiekiau Tuntės kaimą, kuriame savo žygį pradėdavo senųjų dienų piligrimai. Apsilankiau bažnyčioje, kuri buvo pastatyta XVII amžiaus pabaigoje toje vietoje, kurioje prieš tai buvo Švento Bartolomėjaus buveinė. Centrinę altoriaus dalį vis dar puošia šio šventojo misionieriaus, atnešusio krikščionybę į Armėniją, atvaizdas. Bet mane labiau sujaudino originali Švento Jokūbo skulptūra. Nepaisant to, kad nesu labai religingas, ji man sukėlė pagarbią baimę.

Kitą kelio atkarpą sudarė 18,8 km kelias įkalnėn į salos centrą. Kuprinę man sukrovė žmona, ir užsidėjęs ją savo namų svetainėje, suklupau nuo jos svorio. Tad keliui statėjant, kuprinė vis labiau slėgė mano pečius, o pro šalį kaip kulka praskriejęs dviratininkas kažkodėl neįkvėpė man pasitikėjimo savimi. Tačiau pagaliau priėjęs proskyną pušyno gale, pajutau dvasinį pakilimą, ir mano našta nebeatrodė tokia sunki.

Tolumoje pamačiau išsiskiriantį Roque Bentayga uolienų darinio pavidalą, virš jo matėsi Teidės ugnikalnis, esantis kaimyninėje Tenerifės saloje. Kairėje galėjau įžvelgti El Fraile – uolą, kurios pavidalas primena vienuolį, ir La Rana, kuri panaši į varlę. Šis didingas vaizdas per dieną pavargusiam piligrimui atrodė tikra Dievo dovana. Jaučiausi taip, tarsi vienuolis būtų man parodęs stebuklą.

El Fraile uola
El Fraile uola
© shutterstock

Kalnų oras buvo saldus, bet daug vėsesnis nei žemiau esančiame Fatagos slėnyje. Turint omenyje salos klimato ir kraštovaizdžių įvairovę, nenuostabu, kad ji vadinama miniatiūriniu žemynu. Tad teko praleisti vėsią naktį šalia Cruz de Tejeda kaimelio, taip pavadinto dėl kryžiaus iš toteminių akmenų, žyminčio tikslų salos centrą.

Trečioji kelio atkarpa iš Cruz de Tejeda į Galdarą yra lengviausia – tereikia 1548 metrus nusileisti mišku ir dirbamais laukais. Tačiau čia iškilo sunkumų – nebuvo ženklų, nurodančių, kurioje pusėję yra Galdaras. Kad pamatyčiau kelią, man teko iš Artenaros – aukščiausiai virš jūros lygio įsikūrusio salos kaimo, kuriame dauguma vietinių vis dar gyvena olose įrengtuose namuose – grįžti į Pinos de Gáldar, šlovinamą dėl savo debesų krioklio. Dėl vėjo atrodo, kad vandens garai nuo pušų leidžiasi į idilišką žemiau esantį kraštovaizdį. Be vieno kito automobilio, sustojančio pasigrožėti nuostabiu vaizdu, nebuvo nieko, aš leidausi vienumoje, kol grįžau į žemyn vingiuojantį taką ir savo vienuolišką vienatvę.

Piligrimų kelias, apie kurį niekas nežino
© shutterstock

Artėjant prie Galadaro, pušynus pakeitė dirbamos žemės laukai. Praėjau bananų plantacijas ir galiausiai pasiekiau savo kelionės tikslą – Iglesia de Santiago de los Caballeros, stūksančią vienoje iš gražiausių Gran Kanarijos aikščių.

Įžengęs į tylią ir ramią bažnyčią, pamačiau krikštyklą, kurioje ispanai krikštijo pirmuosius Kanarų gyventojus, atsivertusius į krikščionybę, taip pat dar vieną statulą, vaizduojančią Šventą Jokūbą ant žirgo.
Mano kelionė pagaliau baigėsi, ir aš prisėdau pailsėti ir apmąstyti savo piligriminį žygį.

Jei būčiau ėjęs Camino de Santiago Ispanijoje, būčiau pasiekęs savo tikslą. Juk galiausiai yra tik vieno kūno palaikai. Bet man jau niežėjo padai, nes norėjau ištyrinėti daugiau salos gamtos grožybių. Mano naujas noras svajonių sąraše: dar kartą eiti Gran Kanarijos piligrimų keliu, tik šįkart iš šiaurės į pietus.

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujienos

Top 5: prabangiausi Las Vegaso restoranai

Turbūt pirmas žodis, šaunantis į galvą pagalvojus apie Las Vegasą, yra prabanga. Čia jos iš tiesų daug – tiek tikros, tiek visiškai kičinės. Žinoma, neapsieinama ir be elitinių kazino (kai tuo tarpu Lietuvoje žmonės dažniausiai renkasi lošimą internetu) ar beprotiškai daug kainuojančių automobilių. Tačiau net ir lošimų rojuje žmonės vakarieniauja, ir ne bet kur, o žadą atimančiuose restoranuose, kuriuose dažnai galima sutikti ir pasaulinio lygio garsenybių.

7 keisti škotų įpročiai

Šiame straipsnyje pateikiame 7 škotų įpročius, kurie svetimšaliams gali pasirodyti keistoki.

Kur nuvykti ir ką nuveikti savaitgalį: 4 dėmesio vertos kryptys šį rudenį (1)

Dar nesuplanuoti savaitgaliai ir daugumoje Europos miestų rudenį vis dar vyraujantys malonūs orai perša tik vieną mintį – nedvejodami galime leistis į kelių dienų nuotykius svetur. Štai didieji kaimyninių šalių miestai lietuviams – trumpai savaitgalio išvykai laiko ir piniginės atžvilgiu itin palankus pasirinkimas.

Ar žinote, kodėl neturėtumėte viešinti socialiniuose tinkluose savo kelionės bilieto? (6)

Socialinių tinklų mėgėjai turėtų būti atsargūs dėl to, ką viešina savo paskyrose, besiruošdami kelionei.

Mėgstantys keliauti kviečiami į turizmo dienos renginius

Kelionės įkvepia nugalėti save. Tai rodo stulbinantys Lietuvos keliautojų, apkeliavusių Lietuvą neįgaliojo vežimėliu, paspirtuku ar kitaip, pavyzdžiai. Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija kaip tik paskelbė, jog šių metų Pasaulinės turizmo dienos šūkis yra „Turizmas visiems!“

11 geriausių miestų gyventi pasaulyje (70)

Pasibaigus vasaros linksmybėms, prasidėjus rudeniui ir kasdienybei, nebesidairome, kur išsprukti pailsėti ir papramogauti – norime gyventi ir dirbti miestuose, kuriuose realizuotume savo profesinius gebėjimus ir užsidirbtume būsimoms kelionėms.

Mokslininkai: atostogos padeda nugalėti stresą ir stiprina imunitetą

Buvo atliktas tyrimas, kurio metu dalis atostogaujančių šiaip ilsėjosi, dalis toje pačioje vietoje meditavo. Abu variantai pasirodė naudingi sveikatai – žmonės tapo atsparesni stresui, sustiprėjo imunitetas, pastebėti pozityvūs ląstelių pokyčiai.

J. Bitinaitė apie gyvenimą Indijoje: tie patyrimai išliks ilgam (8)

Sakoma, kad norint pažinti Indiją, neužtektų ir 10 kelionių. Visgi, dalis turistų būtent čia vyksta kitokio pažinimo tikslais – pažinti save, atrasti vidinę ramybę ir pusiausvyrą, sakoma pranešime spaudai.

Dainiaus Kinderio kelionių kompasas: nuo Filipinų iki Jordanijos

Artėjant šaltajam sezonui prisiekę keliautojai pradeda dairytis į žemėlapio vietas, esančias žemiau pietų pusrutulio, kur šiluma glosto odą ištisus metus, o potyriai nekasdieniški ir nepamirštami. Šį kartą apžvelgsime penkias kryptis, kurios ypač tinka keliauti žiemą ir pavasarį.

Oktoberfest - alaus mėgėjų meka (3)

Bet kuris rugsėjo pabaigoje Miunchene vykstančioje alaus mugėje Octoberfest apsilankęs gerbėjas patvirtins - taip, tai vieta, kurioje norėčiau atsidurti po mirties. Daugiau nei du šimtus metų gyvuojanti alaus mėgėjų šventė įtraukta į Gineso rekordų knygą, kaip daugiausiai lankytojų sulaukianti šventė pasaulyje, sakoma pranešime spaudai.

7 priežastys apsilankyti Edinburge (2)

Edinburgas, Škotijos sostinė, jau senai yra turistų mėgstama vieta, tačiau pastaruoju metu jų ypač padaugėjo.

JAV studijavusi lietuvė: sužavėjo žmonių gerumas (3)

Marija Labokaitė (25 m.), Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Anglų filologijos 4 kurso studentė, baigusi vidurinę mokyklą ilgai ieškojo savęs. Išmėgino medicinos, teologijos studijų programas, tačiau galiausiai nusprendė studijuoti anglų filologiją.

Kelionės pagal horoskopus, arba Kaip jūsų atostogų prioritetus lemia žvaigždės? (5)

Manote, žvaigždės niekuo dėtos, kad vienus traukia į Indiją, o kitus - į Tailandą? Klystate.

Pamirškite įprastus keliavimo būdus: siūlo šalis pažinti motoroleriais, dviračiais ar net riedžiais

Kelionių ekspertai teigia, jog turistai kasmet tampa vis drąsesni ir įnoringesni, todėl neretai ieško būdų pasinerti į didesnius potyrius ar netgi ekstremalius išgyvenimus. Kad galėtų pasimėgauti pačių atrastomis autentiškomis bei turistų aplenkiamomis vietomis, keliautojai nevengia išbandyti netradicinių transporto priemonių: dviračių, motorolerių, riedžių, tuk tuk‘ų ir net viešojo transporto.

Kur keliauti, norint pamaloninti skonio receptorius?

Ilgametės gurmaniško maisto tradicijos Europoje puoselėjamos daugelyje regionų, tačiau bene garsiausios ir labiausiai pamėgtos yra Italijos ir Prancūzijos šalių virtuvės.