Nuosavu automobiliu - nors ir pas Drakulą

 (5)
Vilniečių Razulevičių šeima nusprendė automobiliu nuvykti į Bulgarijos Nesebaro kurortą. Teko įveikti net 5 tūkst. km, bet, pasak prie vairo sėdėjusio Roberto, nuovargį nuplovė Juodosios jūros gaiva, o akį džiugino įspūdingi Rumunijos vaizdai, dėl kurių šeima norėtų daugiau pakeliauti po šią lietuviams menkai pažįstamą šalį.
Bulgarijos Nesebaro kurortas
Bulgarijos Nesebaro kurortas
© Shutterstock nuotr.

Ketinantiesiems automobiliu vykti į Bulgariją vairuotojas pataria atidžiau rinktis kelius, nes šalia mokamų greitkelių yra ne blogesni nemokami keliai. „Sutaupai vos 20 minučių, tačiau prarandi 40 eurų. Kitą kartą rinksimės tik nemokamus kelius“, – sakė tolimas keliones automobiliu mėgstantis vilnietis.

Lietuvoje degalai pigiausi

„Pažįstami lietuviai pasiūlė pailsėti jų įsigytame bute prie Juodosios jūros. Man labai norėjosi pažiūrėti, kaip atrodo lietuvių perkami butai Bulgarijoje. Tad susigundėme pakeliauti po nepažįstamą Pietryčių Europos kraštą“, – kelionės pradžią prisiminė vilnietis Robertas Razulevičius.

Pasak R. Razulevičiaus, kaip nors ypatingai automobilio ilgai kelionei ruošti nereikia.

„Žinoma, būtina patikrinti, ar automobilis tvarkingas, tačiau tai daroma nebūtinai prieš ilgąsias keliones. Mašina gali sugesti ir važiuojant į Trakus, – juokavo pašnekovas. – Niekada negali žinoti, kas gali nutikti.“

Vis dėlto prieš kelionę buvo patikrinta pakaba, stabdžiai, tepalai, atsarginio rato būklė, kondicionierius. Vairuotojas įsitikino, kad nepamiršo keltuvo, buksyro virvės, gnybtų akumuliatoriui. Labiausiai nerimą kėlė „Reno“ amžius – 9 metai.

Su žmona ir sūnumi keliauti mėgstantis vilnietis džiaugėsi, kad jo automobilis be menkiausio gedimo sėkmingai atlaikė 5 tūkst. km. Paklaustas, kur pigiausia piltis degalus, vyras teigė į tai dėmesio nekreipęs.

„Baigiasi degalai, ir pili arba tuomet, kai turi atliekamų tos šalies, kurioje esi, pinigų. Juolab kad ir kainos ne ką skiriasi nuo lietuviškų, – pasakojo liepos pradžioje keliavusi šeima. – Išvažiuojant iš Lietuvos pigiausias buvo akcijinis dyzelinas už 4,19 Lt. Lenkijoje degalai buvo truputį brangesni. Rumunijoje už litrą dyzelino mokėjom 5,78 lėjos (4,32 Lt), o Bulgarijoje – 2,58 levo (4,55 Lt).“ Slovakijoje ir Vengrijoje lietuviai degalų nepirko. Dyzelino litras šiose šalyse kainavo atitinkamai 4,76 ir 5,2 Lt.

Pasak vilniečio, kelionėje labai praverčia banko kortelės, tad dažnai net ir valiutos keistis nereikia.

„Visose degalinėse galima drąsiai atsiskaityti banko kortele. Žinoma, jei norėsi kokioje nors vietinėje kaimo krautuvėje apsipirkti, būtina turėti grynųjų tos šalies pinigų. Įdomu tai, kad prie degalinių visose šalyse tualetai buvo nemokami, išskyrus Lenkijoje. Čia prašoma zloto ar kelių“, – teigė R. Razulevičius.

Popierinis žemėlapis – būtinas!

Razulevičių šeimos tikslas buvo pasiekti Nesebarą – Bulgarijos kurortą prie Juodosios jūros, tad šeima per daug nesidairydama pervažiavo per Lenkiją ir Slovakiją, kiek daugiau dėmesio skyrė nuostabaus kraštovaizdžio Rumunijos ir Bulgarijos miesteliams.

„Gyvenvietės ir kalnai, intensyvus eismas nelabai leido įsibėgėti. Iš dalies gelbėjo autostrados, bet, pavyzdžiui, Slovakijoje ir Vengrijoje jas galima aplenkti nemokamais keliais – sutaupai 40 eurų važiuodamas pirmyn ir atgal, – kelionės įspūdžius prisiminė vilnietis. – Vengrijoje ir Slovakijoje siūlyčiau nesirinkti mokamų kelių – jie per trumpi, o bilietas negalios, jei pro ten pat grįši vėliau nei po savaitės.“

Rumunijoje ir Bulgarijoje kelių vinječių keliautojams išvengti nepavyko. Vilniečių šeima naudojosi visuotine padėties nustatymo sistema (GPS), tačiau ja visiškai pasitikėti, pasak jų, negalima.

„Būtinai reikia sekti kelio nuorodas ir, reikalui esant, nepaisyti GPS signalo, nes yra naujų kelių, kurie į GPS žemėlapius neįtraukti. Kartais atliekami įvairūs kelių remonto darbai, yra nutiesti aplinkkeliai, kurių GPS taip pat nerodo. Vis dėlto nereikėtų nurašyti popierinio žemėlapio. Jis reikalingas ir naudingas norint susigaudyti, kur esi ir kur norėtum važiuoti. Be to, tokiame žemėlapyje vietiniai žmonės maloniai parodys, ar teisingu keliu vykstate, o pagal GPS jiems susigaudyti būtų sunku“, – pasakojo R. Razulevičius.

Galų gale pasiekę Nesebaro kurortą, lietuviai ėmė domėtis butų nuomos kainomis. Pasirodo, išsinuomoti studiją (vieno kambario, sujungto su virtuve, butas) Nesebare, Juodosios jūros pakrantėje, yra daug pigiau nei, pvz., Palangoje. 30–40 kv. m buto kaina kiek toliau nuo centro, tačiau šalia (~500 m) jūros kainuoja vos apie 30 eurų (100 Lt).

Varginantis vairavimas, pasak R. Razulevičiaus, pasimiršo jau tą pačią dieną nuėjus prie jūros.

„Įspūdžiai patys geriausi. Derinome pažintines ekskursijas su poilsiu. Tokiu būdu galima labai daug ką pamatyti ir nepervargti. Nesebaras yra labai senas, dar antikos laikus menantis miestas, kuriame išliko ir graikų, ir osmanų, ir viduramžių epochos architektūros paminklų“, – pasakojo sutuoktiniai.

Anot jų, į tokią pat kelionę verta leistis ir vėl dėl „beveik užtikrinto puikaus saulėto oro, šiltos jūros, vaisių ir daržovių gausos, o kalnai ir gamtovaizdžiai bei, aišku, Rumunijos miesteliai su tolumoje stūksančiomis pilimis abejingo nepaliks nė vieno“.

Paneigė stereotipus

Razulevičiai ketinantiesiems keliauti į Bulgariją būtinai siūlo aplankyti jaukius ir, kaip patys sako, natūraliai išsilaikiusius Rumunijos Transilvanijos regiono kaimelius ir miestelius, tokius kaip Sibiu (prieš kelerius metus buvusi Europos kultūros sostinė, UNESCO saugomas senamiestis, kuriame kas antras namas pažymėtas „Historical monument“, o pastatų stoglangiai ovaliai lenkti ir primena žmogaus akis), Sinaia (išraiškinga Pelešo pilis ir galimybė keltuvais pasikelti į kalnus), Branas (legendų apraizgyta Drakulos pilis), Brasovas (gotikinė „juodoji“ cerkvė, išlikę galingi miesto įtvirtinimai), Sighisoara (Drakulos gimtasis miestas su pakerinčia citadele – istoriniu miesto centru).


Shutterstock nuotraukos

Dauguma lietuvių vis dar mano, kad Rumunijoje pilna čigonų, ten nesaugu ir pavojinga keliauti.

„Tai netiesa. Jokio nesaugumo jausmo nei Rumunijoje, nei Bulgarijoje nepatyrėme ir nemanau, kad tai atsitiktinumas – jau kurį laiką nei interneto komentaruose, nei oficialiuose kelionių leidiniuose neradau informacijos, kad šiose šalyse būtų nesaugu. Bulgarai, atvirkščiai nei turkai, yra ramūs ir mandagūs prekybininkai: negriebia už rankos ir neverčia ko nors būtinai įsigyti“, – lietuvių stereotipus apie Pietryčių Europą paneigė vilniečiai.

Paklaustas, kiek iš viso kelionei išleido 3 asmenų šeima, vilnietis pateikė itin tikslius skaičius.

„Iš viso išleidome 3600 Lt, iš kurių 1300 Lt kainavo degalai, o apie 1100 Lt sumokėjome už 11 nakvynių, – išleistus pinigus skaičiavo R. Razulevičius. – Likusius 1 200 Lt skyrėme maistui. Iš Lietuvos nieko nesivežėme, išskyrus gabaliuką lašinių, dešros ir juodos duonos – kelionės pradžiai. Daugiau maisto vežtis neapsimoka, nes prekių pasiūla didelė, kainos panašios į analogiškų lietuviškų produktų. O ir ko nors įdomesnio paragauti maloniau nei stengtis suvartoti jau begendančius naminius produktus.“

„Valstiečių laikraštis“
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Naujienos

Keliauk kaip vietinis: kokias slaptas vietas aplankyti Rygoje, Taline ir Berlyne? (2)

Lietuvių kelionių įpročiai keičiasi – žmonės renkasi savarankiškas keliones, vis rečiau keliauja su gidais ir didelėmis ekskursijų grupėmis. Populiarėja nauja kelionių mada – „keliauk kaip vietinis“ (ang. travel like a local).

„Ryanair“ skelbia išpardavimą: bilietai 30 proc. pigiau

„Ryanair“ – Airijos žemų kainų skrydžių bendrovė, kuri kasdien vykdo daugiau nei 1,600 skrydžių iš 72 bazių, jungia 189 miestus 30 šalių. Taupių klientų pamėgta bendrovė paskelbė bilietų išpardavimą net iki 30 proc.

Gidas po Vokietiją: trys miestai, kuriuos privalu aplankyti

Dar nesuplanavote vasaros kelionės? Turite laisvą savaitę ir norite ją praleisti turiningai, pasidairyti po nematytas vietas ir susipažinti su kitos šalies kultūra? Laikas krautis lagaminus ir keliauti į Vokietiją.

Makalius: kelionėse visiems kyla tas pats klausimas – kur ir ką valgyti (1)

Užkietėjęs keliautojas ir kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas-Makalius sako, kad tiek vasarą išsiruošusiems į ilgesnę kelionę, tiek nuolat daug keliaujantiems žmonėms iškyla ta pati dilema – kaip, kur, ką ir kada valgyti.

Autostopu pasaulį apkeliavusi lietuvė: susidūrėme su begaliniu žmonių gerumu (19)

Tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo vieno žingsnio. Šią mintį nusprendė patikrinti Evelina Savickaitė-Kazlauskė, autostopu apkeliavusi visą pasaulį.

Top 11 pigiausių vasaros atostogų kurortų Europoje (76)

Vasaros atostogų įkarštyje „Travel Money“ sudarė pigiausių atostogų kurortų sąrašą.

Lietuvos krepšinio fanams – specialus rinktinės maršrutas po Ispaniją (1)

Nors Lietuvos rinktinės laukia akistata su Ispanija, kai kuriems Lietuvos krepšininkams ši šalis tarsi antri namai.

Keisčiausi pasaulio restoranai: sriuba iš klozeto, žemės drebėjimas ir aplinkui zujantys rykliai (6)

Jums jau pabodo geriausi ir gražiausi restoranai, kur tiekiamas puikiausias maistas, todėl dabar trokštate keistesnių patirčių? Panašu, kad jums pavyks išpildyti savo troškimą, nes pasaulyje gausu pačių keisčiausių maitinimo vietų.

Kaip užsienyje sulaukti nemokamos medicinos pagalbos? (2)

Prieš išvykdami į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis, Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ar Šveicariją, nepamirškite pasirūpinti Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK). Nelaimingo atsitikimo atveju ji padės sutaupyti nuo kelių iki kelių šimtų eurų.

6 nepelnytai primiršti Europos miestai (33)

Turbūt esate lankęsi Paryžiuje, kažin ar praleidote progą pasigrožėti Roma, tačiau nepamirškite, kad Europa iš tiesų labai didelė ir joje slypi daugybė lobių, kuriuos tiesiog būtina ištyrinėti.

Gyvenimas laimingiausių žmonių šalyje: jie atsipalaidavę ir darbe, ir laisvalaikiu (2)

Dažnai girdime, kad danai yra laimingiausia pasaulio tauta. Šį faktą patvirtina ir statistika – vidutinė danų gyvenimo trukmė siekia 80 metų, o šalis gali pasigirti stipria ekonomika bei maža atskirtimi tarp įvairių socialinių grupių.

Lietuvių atostogos: neišsižada pajūrio ir rizikuoja vykdami į pavojingas šalis (1)

Lietuviai mėgsta atostogauti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, tačiau nėra linkę tam skirti daug laiko. Neseniai atliktas vartotojų įpročių ir elgesio tyrimas rodo, kad beveik 60 proc. apklaustų lietuvių, planuojančių šiais metais atostogauti, poilsiui rinksis Lietuvoje esančius kurortus ir miestelius, o penktadalis keliaus į Pietų Europą.

Veličkos druskos kasyklos: nuo koplyčių iki SPA (1)

Po Lenkijos žeme tūnančios dar viduramžiais atidarytos Veličkos druskos kasyklos, kurios 1978 m. įtrauktos į UNESCO kultūros paveldo sąrašą, atvykėlius vilioja ne tik viduramžiška autentika – be ten esančių koplyčių lankymo galima pasimėgauti ir sveikatinimo procedūromis, mat kasyklų atmosfera tam itin tinkama.

Kaip išsirinkti povestuvinę kelionę, kad netektų gailėtis

Ilgametę vestuvių organizavimo patirtį turinti Laura Vagonė būsimiems jaunavedžiams pataria, kaip patirti mažiau streso ir iš povestuvinės kelionės parsivežti tik malonius prisiminimus.

Kelionių niuansai: ar tikrai norite per atostogas dalintis lova su paaugliu?

Natūralu, jog atostogaujant su vaikais viešbutis tampa gerokai svarbiau nei tada, kai ilsimasi be jų. Nes jei suaugusieji gali tiesiog numoti ranka į kai kuriuos nepatogumus, tai ilsintis visa šeima tampame atsakingi ir už mažųjų gyvenimo sąlygas. Ir būname labai labai priklausomi nuo jų savijautos svetimoje aplinkoje.