Kultūrinis lietuvių šokas Panamoje: to niekaip nebuvo galima tikėtis

 (3)
Į saulėtąją Panamą nuvykę lietuviai Austėja ir Vytautas patyrė tikrą kultūrinį šoką - tikėdamiesi išvysti čia skurdą, jie rado didžiausią prabangą.
© vakaipbuna.lt

Pirmoji stotelė: Panama City!

Temperatūra: +33’C (iš po speiguotos Lietuvos jausmas tarsi būtų +40, bet gyvensim)
Kelionės diena: 3/60
Nuvažiuotas atstumas: 0-50 km
Na ir kaip?

Dar kartą kelionę pradedame patirdami kultūrinį šoką - važiuojant į Centrinę Ameriką tikėjomės pasinert į šurmulį, bardaką ir skurdą, bet (ir vėl) čia žmonės gyvena geriau už mus! Šimtai dangoraižių, didžiausi Pietų Amerikos prekybos centrai, gatvėse nematyti senesnio automobilio nei 2005 m., jie net Uber’į vairuoja su 2017 m. Range Rover!

Ir, pasirodo, čia nieko nuostabaus - juk panamiečiai turi aukso kasyklą - vieną svarbiausių pasaulio vandens kelių, t.y. Panamos kanalą, kuris suneša trečdalį šalies biudžeto. Jo statybas pradėjo Prancūzai, tačiau po keliolikos metų ir keliasdešimties tūkstančių darbininkų mirčių jie pasidavė. Kanalą galų gale pabaigė Amerikiečiai ir tik visai neseniai jo kontrolę grąžino Panamai.

Laivams kelionė iš Atlanto vandenyno į Ramųjį tęsiasi apie 80 km, užtrunka apie 8-10 valandų ir priklausomai nuo svorio gali kainuoti daugiau nei 500 000 USD, tačiau sutaupo apie mėnesį plaukimo aplink Pietų Amerikos žemyną. Kanalas toks svarbus pasauliui, kad didieji laivai statomi pagal šliuzų dydį, t.y. ne didesni nei 32,3 m. pločio ir 294,1 m. ilgio.

Leisdami laiką prie Miraflores šliuzų, turėjome garbę pamatyti vieną didžiausių pasaulyje turistinių laivų Queen Elizabeth, kuris talpina daugiau nei 2000 keleivių ir kurio ilgis prilygsta Vilniaus televizijos bokštui, o aukštis - Fabijoniškių monolitui.

Pirmasis Panamos miestas buvo pastatytas maždaug ten, kur ir šiuo metu yra miesto centras. Tačiau priešams jį sunaikinus, vietiniai persikėlė kelis kilometrus į vakarus, į uolėtą pusiasalį, kurį buvo lengviau apginti. Prasidėjus kanalo statyboms ir sparčiam miesto augimui, miesto elitas apleido šį senamiestį, kuris dabar žinomas Casco Viejo vardu ir yra saugomas Unesco.

Ten mums pavyko surasti seniausią vietinį restoraną - Cafe Coca cola ir būti aptarnautiems jauniausios vietinės padavėjos.

Dar viena įspūdinga vieta, tai Hard Rock Hotel, kuriame įsikūręs aukščiausias baras - naktinis klubas visoje Lotynų Amerikoje, kuris mus priėmė vienam įsimintinam gimtadieniui atšvęsti! (istorija nutyli jubiliatės amžių ir vakaro pabaigą).

Panamos miestą palikome važiuodami dar vienu žibančiu Uber’iu ir ašaromis akyse. Atsisveikinome su ką tik sutiktais keliautojais, kurių nors ir neturėjome laiko gerai pažinti, bet kuriuos jau norisi vadinti draugais: „O gal apsisukam ir pasiliekam dar bent vienai nakčiai?! Stooop the train, I'm leaving…"

Žinutės paraštėse:

Vytautas: Pasitarę nusprendėme, kad nuo šiol kiekvienais metais stengsimės vasarą mažiau dirbti, o žiemą daugiau atostogauti.

Austėja: Jeigu septintoje klasėje, kai geografijos mokytoja papasakojo apie Panamos kanalą, būčiau žinojus, kad šiandien čia atvažiuosiu - būčiau visus kanalus išmokusi, ir sąsiaurius, ir salas, ir jų paplūdimius.

Daugiau keliautojų įspūdžių - jų Facebook paskyroje „Va kaip būna“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kelionių blogas

1200 km Islandijoje: kūną skrodžiantis šaltis ir kinkuojantys arkliai

Prieš gerą pusmetį lietuviškoje internetinėje erdvėje pasirodė neblogi pasiūlymai – trys pilnos savaitgalio dienos Islandijoje už 180-200 eurų, įskaitant skrydžius ir kuklius svečių namus Reikjavike.

Keliautojas papasakojo apie gražiausias Naujosios Zelandijos vietas (1)

„Naujoji Zelandija visų pirma yra tolima šalis, toliausiai esanti nuo Lietuvos valstybės. Ji turi unikalų klimatą, nes ją iš visų pusių supa vandenys. Šalį sudaro dvi salos, kurios yra dvigubai didesnės už Lietuvą. Klimato kontrastai ten labai ryškūs. Tik viskas yra atvirkščiai: iš pietų važiuojant į šiaurę šilčiau, žmonės ten saulę mato ne rytuose, o vakaruose“, – pasakoja keliautojas, geografas Rytas Šalna.

Išmokę keliauti neišlaidaujant lietuviai džiaugiasi naujais atradimais (23)

Nežinau, ar atsitiktinumas, ar likimo ženklas, bet mano stalčiuje vis dar saugiai padėtas atvirukas iš Portugalijos, kurį praėjusios vasaros pabaigoje gavau iš Jolantos ir Daliaus. Tiesa, visai atsitiktinai, laimėjus buvauten.lt „Facebook“ profilyje skelbtame konkurse.

Piligrimų keliai Ispanijoje: pėsčiomis į Santjago de Kompostelą (13)

Į kuprinę kraunu miegmaišį, megztinį, šlepetes. Laukia kelias - ilgas, nenuspėjamas. Žingsniai nuo aušros lig sutemų. Saulė, vėjas, sulytos žemės kvapas ir medžių šnabždesys. Kai lėtai artėju prie Santjago, nežinau, kuri diena, kiek valandų. Laikas lieka kitame pasaulyje.

Savaitgalis Osle – kaip sutaupyti? (2)

Oslas – vienas brangiausių pasaulio miestų. Jei neatvykstate iš kitų Skandinavijos šalių ar Australijos, pasiruoškite morališkai, kainos šokiruos. Todėl keletas praktiškų patarimų, padėsiančių bent šiek tiek sutaupyti apžiūrinėjant miestą, tikrai nepamaišys.

Žydrojo dangaus kraštas Bavarija - viena gražiausių planetos vietų (1)

Arūna Kaminskienė ir Dana Loher – dvi knygos „Žydrojo dangaus kraštas Bavarija: viena gražiausių planetos vietų“ autorės, kurias suvedė aistra keliauti po Bavarijos kraštą. Danutė gyvena Bavarijoje, o Arūna – Lietuvoje, tačiau jau daug metų judvi kartu su bičiuliais leidžiasi į keliones po šį stulbinantį Vokietijos regioną, garsėjantį nuostabaus grožio kraštovaizdžiu, pasakiškomis Liudwigo II pilimis, tyru Alpių kalnų oru, žmogaus veiklos nepaliesta gamta ir turtingu kultūriniu gyvenimu.

Naujųjų metų šventimo ypatumai Vietname: prietarai ir tradicijos

Paskutinę senųjų metų dieną Hojanas neatpažįstamas: senamiestis turistą pasitinka uždarytomis kavinėmis ir parduotuvėmis, visos miesto ir aplinkinių kaimelių gatvės bei kiemai blizga, blizga ir retokai čia sutinkami automobiliai bei spiečiai pralekiančių motorolerių. Gatvėse, tiesiog ant krūmų, džiovinami kilimai, po liūčių sezono plaunamos ir dažomos namų sienos bei tvoros ir moterų plaukai. Anokia čia šventė jei plaukai šviežiai nenudažyti!

V. Samarinas: kodėl aš nefotografuoju kelionėse

Nefotografuojantis keliauninkas? Gaila, bet aš tiesiog nemoku fotografuoti. Jei mokėčiau, Vietname fotografuočiau viską. Pradėčiau savo kone ceremoniška pastarųjų dienų kelione į pajūrį. Pirmajame kadre atsidurtų mano minamo svečių namų dviračio, amžinai kiek per žema europiečiams, nors ir iki maksimumo iškelta, sėdynė.

Metė darbą ir neatsidžiaugia: tai – ne planas, tai – gyvenimo svajonė (76)

34-erių vilnietė Viktorija Pukinskaitė ryžosi gyvenimo pokyčiams – atsisakė gerai apmokamo darbo ir aštuonis mėnesius keliavo po Aziją. Norėtų aplankyti šimtą šalių. „Tai nėra konkretus planas, kurį būtinai turiu įgyvendinti per numatytą laikotarpį. Tai gyvenimo svajonė. Kartais pats geriausias planas – neplanuoti“, – sako Viktorija.

Dvi savaitės ir stulbinantys atradimai Tailando Rojuje

Tailandas Tailandas… Šalis, apie kurią girdėjau tiek įvairiausių nuomonių ir tiek atkalbinėjimų ten nevažiuoti, nes man jau kiek metų ir ką aš ten veiksiu, kad nusprendžiau imti ir pati pamatyti, ko gi man ten neverta pamatyti.

Itališka mozaika: ko mes galime pavydėti italams (4)

Šis rašinys atsiųstas konkursui „Italija, kurios nepamiršiu“. Dėkojame Jovitai!

Kultūrinis lietuvių šokas Panamoje: to niekaip nebuvo galima tikėtis (3)

Į saulėtąją Panamą nuvykę lietuviai Austėja ir Vytautas patyrė tikrą kultūrinį šoką - tikėdamiesi išvysti čia skurdą, jie rado didžiausią prabangą.

Pasimatymas su saulės sala

Šis rašinys atsiųstas konkursui „Italija, kurios nepamiršiu“. Dėkojame Gintarei.

Atsisveikinimas su skęstančia Venecija

Šis rašinys atsiųstas konkursui „Italija, kurios nepamiršiu“. Kviečiame dalyvauti ir jus!

Už ką aš myliu Italiją

Šis rašinys atsiųstas konkursui „Italija, kurios nepamiršiu“. Kviečiame dalyvauti ir jus!