Z. Balčytis. Ar „Mistral“ pakeis kryptį?

 (39)
Kaimyninių Rusijos, taip pat ir Lietuvos, valstybių saugumas šį mėnesį parduodamas tarptautiniame aukcione. Pradinė kaina – 1,2 milijardo eurų.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Tiek kainuoja grėsmę taikioms valstybėms keliantys Prancūzijoje baigiami statyti „Mistral“ lėktuvnešiai, skirti Rusijai.

Prancūzai puikiai žino, kad mistralis – šaltas vėjas, pučiantis nuo kalnų Prancūzijos pietryčiuose. Mistralis niekada nekeičia savo krypties ir visada pučia iš Vakarų į Rytus.

Didžiosios pasaulio valstybės šį mėnesį dar gali bandyti pakeisti „Mistral“ kryptį, kad jis neplauktų iš Vakarų (iš Prancūzijos) į Rytus (į Rusiją).

Šiandien visas pasaulis, o ypač kaimyninės Rusijos valstybės, puikiai žino, kad „Mistral“ – ne vėjas ir ne metalo gabalas, o laivas, skirtas pulti krantą iš jūros.

Dar 2009-aisiais Rusijos laivyno vadai viešai teigė, kad „Mistral“ laivas per 40 minučių gali permesti į Gruziją tiek kariuomenės, kiek Rusijos Juodosios jūros laivynui per 2008 metų rugpjūčio karą prireikė 26 valandų.

Garbė Estijai ir Gruzijai, kurios pirmosios tarptautinėje erdvėje jau tuomet, prieš 5 metus, paskelbė apie artėjančią grėsmę.

Jau tuomet buvo aišku, kad beveik 300 metrų ilgio laivas – ne žaislas: gali plukdyti 16 sunkiųjų arba 35 lengvuosius sraigtasparnius, 70 transporto priemonių (tarp jų – 13 tankų), daugiau kaip 900 karių.

Praėjo penkeri metai. Prancūzija, spaudžiama kai kurių NATO ir ES valstybių, delsia perduoti Rusijai pirmąjį „Mistral“ laivą.

Gal „Mistral“ įsigis Kanada, kurioje neseniai viešėjo Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as? Gal JAV ar ES?

Europos parlamente skambėję pasiūlymai pačiai ES įsigyti lėktuvnešius „Mistral“ didelio palaikymo nesulaukė.

O būtent „Mistral“ likimas parodys, ko vertos ES, kitų valstybių sankcijos prieš Rusiją ir ko vertas ES bei NATO valstybių solidarumas.

Taikos, kaimyninių Rusijos valstybių saugumo kaina nėra tokia jau neįkandama –1,2 milijardo eurų už du „Mistral“ lėktuvnešius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

V. Čmilytė-Nielsen. Reali, o ne popierinė pagalba nevaisingoms poroms (18)

Pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimas buvo didžiulis žingsnis pirmyn vaisingumo sutrikimų turinčioms poroms. Praėjus pusmečiui atėjo laikas apžvelgti, ar nevaisingoms poroms teikiama pagalba yra efektyvi, kaip įstatymas veikia praktikoje.

R. Žakaitienė. Ar tikrai reikalinga aukštojo mokslo reforma? (51)

Dažnai šiuo metu kalbame apie talentų pritraukimą, bet dar per retai apie talentų išlaikymą. Lietuvių, pasirenkančių studijuoti užsienio universitetuose, skaičius kasmet auga. Pagrindinė to priežastis – aukštesnė studijų kokybė.

A. Maldeikienė. Valdžios kurtumo kaina (131)

Birželio pradžioje Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje finansų ministrui Viliui Šapokai uždaviau, atrodytų, paprastą klausimą: kokia pajamų suma keturių asmenų šeimą (tėveliai ir du vaikai) jau padaro pakankamai turtinga, kad ji galėtų pradėti mokėti didesnius mokesčius.

R.J. Dagys. Strategiškai siekiame proveržio mokslo srityje? Ne. (30)

Kalbos apie vykstantį ir būsimą proveržį technologijų, biomedicinos, fizinių mokslų srityse yra tapęs beveik gero skonio ženklu tarp aukštesnio rango šalies politikų.

A. Kontrimienė. Vilniaus savivaldybė rodo pavyzdį kovoje su smurtu (5)

Smurtaujančių artimoje aplinkoje atvejų vis daugėja - 2015 m. užfiksuoti 38 510 pranešimai policijai dėl smurto artimoje aplinkoje, o tai beveik trečdaliu daugiau negu 2014 m. Dažniausiai dėl smurto artimoje aplinkoje kenčiame mes, moterys.