Z. Balčytis. Ar „Mistral“ pakeis kryptį?

 (39)
Kaimyninių Rusijos, taip pat ir Lietuvos, valstybių saugumas šį mėnesį parduodamas tarptautiniame aukcione. Pradinė kaina – 1,2 milijardo eurų.
Z. Balčytis. Ar „Mistral“ pakeis kryptį?
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Tiek kainuoja grėsmę taikioms valstybėms keliantys Prancūzijoje baigiami statyti „Mistral“ lėktuvnešiai, skirti Rusijai.

Prancūzai puikiai žino, kad mistralis – šaltas vėjas, pučiantis nuo kalnų Prancūzijos pietryčiuose. Mistralis niekada nekeičia savo krypties ir visada pučia iš Vakarų į Rytus.

Didžiosios pasaulio valstybės šį mėnesį dar gali bandyti pakeisti „Mistral“ kryptį, kad jis neplauktų iš Vakarų (iš Prancūzijos) į Rytus (į Rusiją).

Šiandien visas pasaulis, o ypač kaimyninės Rusijos valstybės, puikiai žino, kad „Mistral“ – ne vėjas ir ne metalo gabalas, o laivas, skirtas pulti krantą iš jūros.

Dar 2009-aisiais Rusijos laivyno vadai viešai teigė, kad „Mistral“ laivas per 40 minučių gali permesti į Gruziją tiek kariuomenės, kiek Rusijos Juodosios jūros laivynui per 2008 metų rugpjūčio karą prireikė 26 valandų.

Garbė Estijai ir Gruzijai, kurios pirmosios tarptautinėje erdvėje jau tuomet, prieš 5 metus, paskelbė apie artėjančią grėsmę.

Jau tuomet buvo aišku, kad beveik 300 metrų ilgio laivas – ne žaislas: gali plukdyti 16 sunkiųjų arba 35 lengvuosius sraigtasparnius, 70 transporto priemonių (tarp jų – 13 tankų), daugiau kaip 900 karių.

Praėjo penkeri metai. Prancūzija, spaudžiama kai kurių NATO ir ES valstybių, delsia perduoti Rusijai pirmąjį „Mistral“ laivą.

Gal „Mistral“ įsigis Kanada, kurioje neseniai viešėjo Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as? Gal JAV ar ES?

Europos parlamente skambėję pasiūlymai pačiai ES įsigyti lėktuvnešius „Mistral“ didelio palaikymo nesulaukė.

O būtent „Mistral“ likimas parodys, ko vertos ES, kitų valstybių sankcijos prieš Rusiją ir ko vertas ES bei NATO valstybių solidarumas.

Taikos, kaimyninių Rusijos valstybių saugumo kaina nėra tokia jau neįkandama –1,2 milijardo eurų už du „Mistral“ lėktuvnešius.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

A. Kubilius. Apie gailestingumą (22)

Ramūno Karbauskio iniciatyva vėl peržiūrėti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą ir sugrąžinti į jį kai kurias vadinamąsias „vertybines“ nuostatas vėl atverčia karštų diskusijų puslapį ne tik apie tai, ar moteris kuo nors skiriasi nuo karvės (perfrazuojant žinomą R. Karbauskio kalambūrą), bet ir keliant daug rimtesnius klausimus, kurie ir man pačiam visą laiką rūpėjo ir į kuriuos ir šiandien vėl iš naujo ieškau atsakymo.

A. Sakalas. Ar Teisingumo ministerijai nebereikia tik tiesą sakančio ministro? (136)

Stebint Teisingumo ministro parinkimo procedūrą kyla klausimas, kokio ministro mes ieškome.

P. Saudargas. Patyčių žemė (100)

Naujos galimybės atveria kelius ne tik į kairę ir dešinę, bet aukštyn ir žemyn. Planeton nusileidžia demoniškas socialinių tinklų voratinklis, ir mus ištinka žodžio laisvės apogėjus. Per amžius nesikeičia nei temos, nei idėjos, juoda lieka juoda, balta lieka balta, o žmogus lieka, kaip sakė A. S. Puškinas, „arena kurioje gėris kovoja su blogiu“.

G. Paluckas. Apie karves ir žmones (93)

Aš ne karvė. Nors genetikos nesu mokytas, bet karve nesijaučiu. Ir nenoriu, kad su manimi kaip su karve būtų elgiamasi. Intuityviai jaučiu, kad tokio elgesio nenori ir penkiasdešimt tūkstančių vaikų susilaukti negalinčių šeimų.

V. Čmilytė-Nielsen. Atimti iš žmonių viltį – vertybė? (113)

Taip, klausimą užduodu tikslingai ir galiu jį tik pakartoti: atimti iš žmonių viltį – ar tai vertybė? Ar apskritai vilties iš žmonių atėmimas gali turėti ką nors bendra su vertybėmis? Mano įsitikinimu – NE.
Sužinokite kaip
BALSUOTI
Atsispausdinkite rinkėjų
KORTELĘ