Z. Balčytis. Ar „Mistral“ pakeis kryptį?

 (39)
Kaimyninių Rusijos, taip pat ir Lietuvos, valstybių saugumas šį mėnesį parduodamas tarptautiniame aukcione. Pradinė kaina – 1,2 milijardo eurų.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Tiek kainuoja grėsmę taikioms valstybėms keliantys Prancūzijoje baigiami statyti „Mistral“ lėktuvnešiai, skirti Rusijai.

Prancūzai puikiai žino, kad mistralis – šaltas vėjas, pučiantis nuo kalnų Prancūzijos pietryčiuose. Mistralis niekada nekeičia savo krypties ir visada pučia iš Vakarų į Rytus.

Didžiosios pasaulio valstybės šį mėnesį dar gali bandyti pakeisti „Mistral“ kryptį, kad jis neplauktų iš Vakarų (iš Prancūzijos) į Rytus (į Rusiją).

Šiandien visas pasaulis, o ypač kaimyninės Rusijos valstybės, puikiai žino, kad „Mistral“ – ne vėjas ir ne metalo gabalas, o laivas, skirtas pulti krantą iš jūros.

Dar 2009-aisiais Rusijos laivyno vadai viešai teigė, kad „Mistral“ laivas per 40 minučių gali permesti į Gruziją tiek kariuomenės, kiek Rusijos Juodosios jūros laivynui per 2008 metų rugpjūčio karą prireikė 26 valandų.

Garbė Estijai ir Gruzijai, kurios pirmosios tarptautinėje erdvėje jau tuomet, prieš 5 metus, paskelbė apie artėjančią grėsmę.

Jau tuomet buvo aišku, kad beveik 300 metrų ilgio laivas – ne žaislas: gali plukdyti 16 sunkiųjų arba 35 lengvuosius sraigtasparnius, 70 transporto priemonių (tarp jų – 13 tankų), daugiau kaip 900 karių.

Praėjo penkeri metai. Prancūzija, spaudžiama kai kurių NATO ir ES valstybių, delsia perduoti Rusijai pirmąjį „Mistral“ laivą.

Gal „Mistral“ įsigis Kanada, kurioje neseniai viešėjo Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as? Gal JAV ar ES?

Europos parlamente skambėję pasiūlymai pačiai ES įsigyti lėktuvnešius „Mistral“ didelio palaikymo nesulaukė.

O būtent „Mistral“ likimas parodys, ko vertos ES, kitų valstybių sankcijos prieš Rusiją ir ko vertas ES bei NATO valstybių solidarumas.

Taikos, kaimyninių Rusijos valstybių saugumo kaina nėra tokia jau neįkandama –1,2 milijardo eurų už du „Mistral“ lėktuvnešius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

J. Razma. Ką duotų mokyklų direktorių kadencijų ribojimas? (34)

Iškilus informacijai apie skandalingą kai kurių mokyklų direktorių veiklą vėl pasigirdo raginimai įvesti mokyklų vadovų kadencijų apribojimus.

A. Sakalas. Ar dar gali LSDP tapti patikima kairiąja partija? (86)

Publikacijose ir komentaruose kartais svarstomas klausimas, ar Lietuvai reikalinga kairioji partija. Iš tiesų, ar reikalinga partija, kuri gintų samdomųjų ir sunkiai gyvenančių žmonių interesus ir nebūtų apsikrėtusi neo-liberalizmo virusu, manant, kad pakanka tik remti verslą (ypač stambųjį), ir jis taps dosnesnis samdiniams bei rems labdaringas organizacijas, padedančias bedarbiams ir mažas pajamas gaunantiems išvengti bado šmėklos gniaužtų.

V. Mazuronis: neskubėkime naikinti visų urėdijų (69)

Pirmoji naujojo aplinkos ministro Kęstučio Navicko iniciatyva apmokestinti vienkartinius kavos puodelius, švelniai tariant, ėjo pro šalį, antroji – reformuoti valstybinių miškų valdymą – mano nuomone, taip pat nežiba. Ministro lengvų pergalių paieška – suprantama, bet juk šnekame ne tik apie pinigus.

Ž. Pavilionis. Lūžis (104)

2016 metais ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje demokratinių šalių įvyko lūžis. Neoliberalus pasaulis patyrė smūgį, kurio iki šiol nepripažįsta.

G. Landsbergis. Nauja misija Tėvynės Sąjungai (213)

Įsibėgėjantys partijos pirmininko rinkimai leidžia kalbėti keletu temų. Viena jų – kas laukia Tėvynės Sąjungos. Kokia mūsų politinės bendruomenės ateitis, kaip telksime žmones, bursime skyrius, koks bus Prezidiumas bei Taryba, ar kas bus naujieji pirmininko pavaduotojai.