Z. Balčytis. Ar „Mistral“ pakeis kryptį?

 (39)
Kaimyninių Rusijos, taip pat ir Lietuvos, valstybių saugumas šį mėnesį parduodamas tarptautiniame aukcione. Pradinė kaina – 1,2 milijardo eurų.
Z. Balčytis. Ar „Mistral“ pakeis kryptį?
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Tiek kainuoja grėsmę taikioms valstybėms keliantys Prancūzijoje baigiami statyti „Mistral“ lėktuvnešiai, skirti Rusijai.

Prancūzai puikiai žino, kad mistralis – šaltas vėjas, pučiantis nuo kalnų Prancūzijos pietryčiuose. Mistralis niekada nekeičia savo krypties ir visada pučia iš Vakarų į Rytus.

Didžiosios pasaulio valstybės šį mėnesį dar gali bandyti pakeisti „Mistral“ kryptį, kad jis neplauktų iš Vakarų (iš Prancūzijos) į Rytus (į Rusiją).

Šiandien visas pasaulis, o ypač kaimyninės Rusijos valstybės, puikiai žino, kad „Mistral“ – ne vėjas ir ne metalo gabalas, o laivas, skirtas pulti krantą iš jūros.

Dar 2009-aisiais Rusijos laivyno vadai viešai teigė, kad „Mistral“ laivas per 40 minučių gali permesti į Gruziją tiek kariuomenės, kiek Rusijos Juodosios jūros laivynui per 2008 metų rugpjūčio karą prireikė 26 valandų.

Garbė Estijai ir Gruzijai, kurios pirmosios tarptautinėje erdvėje jau tuomet, prieš 5 metus, paskelbė apie artėjančią grėsmę.

Jau tuomet buvo aišku, kad beveik 300 metrų ilgio laivas – ne žaislas: gali plukdyti 16 sunkiųjų arba 35 lengvuosius sraigtasparnius, 70 transporto priemonių (tarp jų – 13 tankų), daugiau kaip 900 karių.

Praėjo penkeri metai. Prancūzija, spaudžiama kai kurių NATO ir ES valstybių, delsia perduoti Rusijai pirmąjį „Mistral“ laivą.

Gal „Mistral“ įsigis Kanada, kurioje neseniai viešėjo Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as? Gal JAV ar ES?

Europos parlamente skambėję pasiūlymai pačiai ES įsigyti lėktuvnešius „Mistral“ didelio palaikymo nesulaukė.

O būtent „Mistral“ likimas parodys, ko vertos ES, kitų valstybių sankcijos prieš Rusiją ir ko vertas ES bei NATO valstybių solidarumas.

Taikos, kaimyninių Rusijos valstybių saugumo kaina nėra tokia jau neįkandama –1,2 milijardo eurų už du „Mistral“ lėktuvnešius.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Politiko akimis

A. Kubilius. Brexit: kodėl, kas toliau ir ką daryti? (234)

Britai pabalsavo. Nors kyla klausimas, ar dar galima vartoti tokį terminą, kaip „britai“: nes Anglija (be Londono) ir Velsas balsavo už išėjimą, o Škotija, Šiaurės Airija ir Londonas balsavo už pasilikimą.

J. Pundzius. Narkotikų plitimo prevencija: valstybės ar tik tėvų reikalas? (25)

Narkotikų vartojimas, ypač tarp jaunimo, dar niekuomet nebuvo pasiekęs tokio masto. Europos Komisija jau dešimtmetį tiria narkotikų vartojimo paplitimą Europos Sąjungos šalyse.

V. Landsbergis: Tikroji Europos krizė (158)

Kas nori, gali traktuoti tolesnį tekstą kaip buvusio šios valstybės vadovo ir buvusio europarlamentaro pareiškimą. Kad 40% didelės salos gyventojų šiandien nenori būti istorinio Europos taikos projekto dalyviais, tai dar nėrapasaulio pabaiga ir nereiškia Bendrijos grįžimo į tūkstantmetę Europos karų epochą.

A. Palionis. Ar įmanoma sumažinti bankų apetitą? (35)

Bankų apetitas, regis, nebeturi ribų. Paslaugų įkainiai ir už grynus, ir negrynųjų pinigų operacijas kyla, kaip ant mielių. Susidaro įspūdis, kad iš visų trijų Baltijos šalių esame daugiausiai pajamų gaunantys ir galintys už operacijas bankams dosniai mokėti.

S. Skvernelis. Mūsų atsakomybė „Brexit“ prietemoje (159)

Penktadienio rytas, atrodytų, Europos Sąjungai paskelbė galimą pabaigos pradžią, kurios akivaizdoje mes turime būti gerokai aktyvesni tiek gindami mūsų emigravusių piliečių interesus, tiek bendrą Europos ateitį.