V.Matuzas. Socialiai teisingų mokesčių etapas – brandžios valstybės požymis

Piestu stojantys prieš progresinius mokesčius negaili tamsių spalvų, modeliuodami Lietuvos ateitį pasikeitus mokesčių sistemai. Esą suklestės šešėlinis verslas, išnyks vidurinioji visuomenės klasė, o investuotojai Lietuvą lenks iš tolo. Tokia perspektyva nebūtų žavi, tačiau ar ji išties tokia jau niūri ir beviltiška, kaip kad sako skeptikai?

Ar tikrai geri tik kitų mokami mokesčiai?

Pasižiūrėkime į Europos Sąjungos valstybes, kuriose jau seniai ir sėkmingai veikia progresinių mokesčių sistema. Vargu ar kam pavyktų įrodyti, jog Austrijoje klesti šešėlinė ekonomika, o Skandinavijoje žmonės socialiai nesaugūs. Senosios demokratijos valstybėse progresinių mokesčių sistema vertinama kaip galimybė kiekvienam visuomenės nariui pagal savo išgales, kuo teisingiau jas pasveriant, prisidėti prie bendros gerovės kūrimo.

Skirtingai nuo mūsų socialdemokratų, kurie progresinių mokesčių idėją suvokia kaip sovietmečiu egzistavusį perskirstymą atimant iš daugiau dirbančių ir uždirbančių, siūlau atsigręžti į demokratinėse, konkurencingos ekonomikos valstybėse vyraujantį požiūrį į mokesčius ir mokesčių mokėtojus. Jeigu ir toliau manysime, kad geriausi mokesčiai yra tie, kuriuos tenka mokėti kitiems, o ne mums, tuomet niekada nei proporciniai, nei progresiniai mokesčiai nebus pavadinti gerais.
Mūsų siekiamybė – teisingi mokesčiai. Esu įsitikinęs, kad vien darbo užmokesčio progresyvus apmokestinimas esminių permainų neatneštų. Permainų koalicija pirmąjį žingsnį į teisingus mokesčius jau žengė įtvirtindama neapmokestinamo pajamų dydžio diferenciaciją.

Kasdien vis labiau gilinantis į mūsų mokestinę sistemą, pamatome begalę paradoksų. Juodosios ir pilkosios zonos dabartinėje mokesčių sistemoje leidžia tūkstančiams potencialių mokesčių mokėtojų naudotis valstybės teikiamomis paslaugomis, neprisidedant prie bendros gerovės kūrimo.
Kalbu apie nemažą dalį gyventojų, kurie gauna pajamas iš įvairaus turto pardavimo ar nuomos, investavimo veiklos ir daugelio kitų šaltinių. Puiki proga prisiminti ir dengtose turgavietėse dirbančių prekybininkų nenorą įsigyti kasos aparatus. Juk kasos aparatas parodys tikrąsias pajamas. Jei jau jos labai menkos – baimintis išties nėra ko. Galiu tik spėti, jog nepasitenkinimo priežastis visai kita – labai jau skausminga pagaliau pradėti mokėti teisingus mokesčius. 

Kokie mokesčiai patrauklūs investuotojams 

Panašiai reaguojama ir į nekilnojamojo turto mokesčio įvedimo perspektyvą. Esą šis mokestis suries į ožio ragą nekilnojamojo turto savininkus. Kam naudinga tokia primityvi demagogija? Kam patogu, kad mokestinėje sistemoje kuo ilgiau išliktų pilkosios dėmės? Mano nuomone – visiems tiems, kurie vis dar turi galimybių visiškai teisėtai išvengti teisingų mokesčių ir kaip įmanydami stengiasi išlaikyti jiems patogią mokestinę situaciją. Nežinau nė vieno pavyzdžio, kad teisingų mokesčių sistema būtų sužlugdžiusi kurios nors šalies ekonomiką. Austrija, Nyderlandai, Vokietija – stiprios ekonomikos šalys didžiaja dalimi ir dėl to, kad jose egzistuoja progresinių mokesčių sistemos. Ir niekas nepasakys, kad šios šalys nekonkurencingos, nepatrauklios investuotojams.

Pasigirsta siūlymų imti pavyzdį iš Albanijos, Kirgizijos ar Mongolijos – ten proporciniai mokesčiai siekia vos 10 proc. Galbūt jau baigiame išeiti iš etapo, kai investuotojus viliojome tik pigia darbo jėga? Juk nesilygiuojame į trečiojo pasaulio šalis. Esu įsitikinęs, kad turime daugybę neišnaudotų ir investuotojams patrauklių pusių, o viena iš jų – protingi ir teisingi mokesčiai.

Socialinės atskirties mažinimas

Pritariu ekonomistams, teigiantiems, kad visuomenė turi pati subręsti ir pajusti poreikį teisingiems mokesčiams. Juk stambiojo kapitalo nežavėjo ir nežavės progresiniai mokesčiai, ir jis stengsis atitolinti jų įvedimo laiką. Valstybės iždui tokie mokesčiai nėra svari paspirtis. Progresinių mokesčių įvedimas – tai ne biudžeto pajamų surinkimo, bet socialinės diferenciacijos mažinimo įrankis. Tik per teisingus mokesčius galime sumažinti socialinę atskirtį. Laukiamo rezultato pasieksime į mokestinės sistemos pertvarką žvelgdami kompleksiškai.

Norint to siekti, visų pirma turi pakakti politinės valios žengti į socialiai teisingesnių mokesčių etapą. Būtina kviestis į talką profesionalius ekonomikos ir finansų ekspertus, išanalizuoti progresinių mokesčių privalumus ir trūkumus ir pateikti keletą sprendimų projektų, iš kurių išrinktume geriausią. Tai ne vienos dienos darbas, tačiau atidėlioti jo nebeturime moralinės teisės. Mokesčių sistemoje neturi likti dviprasmybių, landų ir šešėlių.

2013-ieji galėtų tapti teisingų mokesčių įvedimo metais. Labai dažnai diskutuojama apie vieno ar kito mokesčio naudą ar žalą valstybei. Reikia apie tai kalbėti. Tik vieno negalima pamiršti: valstybė yra žmonės. O mokesčių klausimai – vieni iš jautriausių visiems. Turime padaryti viską, kad jie būtų išspręsti maksimaliai teisingai ir profesionaliai.