V. Urbonavičius. Šauliai saugo šalį, kol J. Oleko horoskopas Veneroje

 (88)
2014 m. kovą stiprėjant Rusijos agresijai Ukrainoje Juozas Olekas Lietuvos gyventojus ragino miegoti ramiai ir tikino stebintis padėtį.
Vidas Urbonavičius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Per tuos dvejus metus, kai siautėja Rusija, už krašto apsaugą atsakingi politikai nesiima jokių ryžtingų veiksmų, sustiprinti šalies saugumą.

J. Oleko sprendimai pagal zodiako ženklus

2014 m. gegužės mėnesį paaiškėjo, kad J. Oleko vadovaujama Krašto apsaugos ministerija pateikė Seimui Šaulių sąjungos įstatymo pataisas uždraudžiančias šauliams dalyvauti ginkluotoje valstybės gynyboje ir pilietiniame pasipriešinime. Vėliau ministras lyriškai papasakojo savo patirtį iš tarnybos sovietinėje armijoje, kai tuo tarpu NATO dvigubai sumažino savo oro policijos misiją Baltijos šalyse, sakyčiau savotiškas humoro jausmas.

Šiais metais p. Olekas savaip pasveikino Krašto apsaugos savanorių pajėgas su įkūrimo 25-osiomis metinėmis, originaliai balsuodamas prieš privalomosios krašto apsaugos tarnybos šaukimo pratęsimą. Cituoju ministrą: „Mano siūlymas – padaryti šitą diskusiją labai aiškią, padaryti tarppartinę diskusiją, ir tada padaryti diskusiją Seime, todėl aš pritariu pateikimui, bet dėl sprendimų manau, kad būtų labai gražu, jei Seimas vienbalsiai galėtų priimti tokį svarbų sprendimą“, – ir balsavo prieš.

Vis masčiau iš kur tokie pono ministro poelgiai? Gal jo zodiako ženklas jau eilę metų yra dengiamas Veneros...?

Kas trukdo efektyviai ginti valstybę

Seimo Nacionalinio saugumo ir Teisės komitetų stalčiuose jau ilgą laiką dūla įstatymo projektas, suteikiantis teisę šauliams ir savanoriams namuose laikyti už savo pačių pinigus pirktus ginklus.

Keistai atrodo Seimo narių atsikalbinėjimas, kodėl jie negali priimti įstatymo, kad svarstomų klausimų labai daug, o įstatymą būtina tobulinti. Papasakokite apie tai tiems, tūkstančiams partizanų, nukankintų NKVD rūsiuose, ir tiems, šimtams tūkstančių dūlančių Sibiro platybėse. O ar 1940 m. tragedija neįvyko tik todėl, kad Lietuvos kariuomenės reguliarios pajėgos taip ir negavo įsakymo priešintis ginklu.

Dabartinis krašto apsaugos ministras ir Seimo nariai yra tiek paveikti sovietinės vergų dvasios, kad bijo savo krašto gynybą patikėti savo šalies piliečiams, patriotams, aukojantiems savo laiką ir lėšas krašto gynybai. Pavydžiai galima tik žvelgti į Izraelio, Suomijos ar Šveicarijos pavyzdžius.
Kai kurie veikėjai niekada nesuvoks, kad tik mes patys galime apginti savo šalį ir jei kiekviename name bus bent po vieną koviniu, o ne civiliniu ginklu, ginkluotą šaulį, savanorį ar karį, joks okupantas nieko nelaimės.

Koloradiniai komentarai apie tai, kad Lietuvą yra įmanoma užimti per 1 ar 3 paras turi būti palikti tiems, kurie nori tuo tikėti, o 1944–1965 m. partizaninis pasipriešinimas parodė, kad ir dešimtmečio neužtenka Lietuvai užkariauti!

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

P. Auštrevičius. Galime daugiau nei uždrausti ar „patrolinti“ (9)

Žvelgiant iš šalies neapleidžia įspūdis, kad Lietuvos politiniame gyvenime tebesitęsia televizijos debatų formatas ir kažkur aplink diskusijos dalyvius skraido įkyri musė. Seimo rinkimai įvyko prieš gerą pusmetį, bet Vyriausybėje ir Seime toliau kalbama „kas būtų, jeigu būtų“, tebebandoma įtikinti turint gerų ketinimų, mosikuojama rankomis. Pirmajame plane įsitvirtino alkoholio draudimo epopėja. Be viso šito – nauji apsižodžiavimai.

A. Guoga. V. Mazuronis. Ar ateities kartos dar turės miško? (19)

Karštas diskusijas sukėlusi miškų urėdijų reforma paskatino atidžiau pasiaiškinti kas, kodėl ir kaip.

E. Vareikis. Patriotizmas ir informacinės grėsmės nacionaliniam saugumui (37)

Teisūs yra tie politikai, kurie žino, kad karas kyla tada, kai jo mažiausiai tikiesi, ir pasirodo yra, būtent, toks, kokiam nesi pasiruošęs.

A. Kubilius. Svarbiausias iššūkis Gintautui Paluckui – ar atsikratys socialdemokratų priklausomybės nuo totalinio melo? (278)

Gintautas Paluckas keičia Algirdą Butkevičių. Tai gerai. Nepažįstu taip gerai Gintauto Palucko, kad galėčiau lengvabūdiškai spėlioti, kaip jam seksis, bet akivaizdu, kad baigiasi 27 metus trukusi „brazauskinė“ era socialdemokratų gyvenime.

V. Mazuronis. Turtinės nelygybės mažinimas – prioritetas Nr. 1 (94)

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį pateikė Vyriausybės veiklos ataskaitą, iš kurios aiškiai matėsi didžiausi Lietuvos skauduliai: savižudybės ir emigracija, bet už vis svarbiausia, mano manymu, yra nedovanotinai aukšti atskirties, skurdo ir pajamų bei turtinės nelygybės rodikliai. Vaistų šioms ligoms gydyti, panašu, kad naujoji valdžia neturi.