V. Urbonavičius. Šauliai saugo šalį, kol J. Oleko horoskopas Veneroje

 (88)
2014 m. kovą stiprėjant Rusijos agresijai Ukrainoje Juozas Olekas Lietuvos gyventojus ragino miegoti ramiai ir tikino stebintis padėtį.
Vidas Urbonavičius
Vidas Urbonavičius
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Per tuos dvejus metus, kai siautėja Rusija, už krašto apsaugą atsakingi politikai nesiima jokių ryžtingų veiksmų, sustiprinti šalies saugumą.

J. Oleko sprendimai pagal zodiako ženklus

2014 m. gegužės mėnesį paaiškėjo, kad J. Oleko vadovaujama Krašto apsaugos ministerija pateikė Seimui Šaulių sąjungos įstatymo pataisas uždraudžiančias šauliams dalyvauti ginkluotoje valstybės gynyboje ir pilietiniame pasipriešinime. Vėliau ministras lyriškai papasakojo savo patirtį iš tarnybos sovietinėje armijoje, kai tuo tarpu NATO dvigubai sumažino savo oro policijos misiją Baltijos šalyse, sakyčiau savotiškas humoro jausmas.

Šiais metais p. Olekas savaip pasveikino Krašto apsaugos savanorių pajėgas su įkūrimo 25-osiomis metinėmis, originaliai balsuodamas prieš privalomosios krašto apsaugos tarnybos šaukimo pratęsimą. Cituoju ministrą: „Mano siūlymas – padaryti šitą diskusiją labai aiškią, padaryti tarppartinę diskusiją, ir tada padaryti diskusiją Seime, todėl aš pritariu pateikimui, bet dėl sprendimų manau, kad būtų labai gražu, jei Seimas vienbalsiai galėtų priimti tokį svarbų sprendimą“, – ir balsavo prieš.

Vis masčiau iš kur tokie pono ministro poelgiai? Gal jo zodiako ženklas jau eilę metų yra dengiamas Veneros...?

Kas trukdo efektyviai ginti valstybę

Seimo Nacionalinio saugumo ir Teisės komitetų stalčiuose jau ilgą laiką dūla įstatymo projektas, suteikiantis teisę šauliams ir savanoriams namuose laikyti už savo pačių pinigus pirktus ginklus.

Keistai atrodo Seimo narių atsikalbinėjimas, kodėl jie negali priimti įstatymo, kad svarstomų klausimų labai daug, o įstatymą būtina tobulinti. Papasakokite apie tai tiems, tūkstančiams partizanų, nukankintų NKVD rūsiuose, ir tiems, šimtams tūkstančių dūlančių Sibiro platybėse. O ar 1940 m. tragedija neįvyko tik todėl, kad Lietuvos kariuomenės reguliarios pajėgos taip ir negavo įsakymo priešintis ginklu.

Dabartinis krašto apsaugos ministras ir Seimo nariai yra tiek paveikti sovietinės vergų dvasios, kad bijo savo krašto gynybą patikėti savo šalies piliečiams, patriotams, aukojantiems savo laiką ir lėšas krašto gynybai. Pavydžiai galima tik žvelgti į Izraelio, Suomijos ar Šveicarijos pavyzdžius.
Kai kurie veikėjai niekada nesuvoks, kad tik mes patys galime apginti savo šalį ir jei kiekviename name bus bent po vieną koviniu, o ne civiliniu ginklu, ginkluotą šaulį, savanorį ar karį, joks okupantas nieko nelaimės.

Koloradiniai komentarai apie tai, kad Lietuvą yra įmanoma užimti per 1 ar 3 paras turi būti palikti tiems, kurie nori tuo tikėti, o 1944–1965 m. partizaninis pasipriešinimas parodė, kad ir dešimtmečio neužtenka Lietuvai užkariauti!

Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Politiko akimis

A. Palionis. Ar įmanoma sumažinti bankų apetitą? (3)

Bankų apetitas, regis, nebeturi ribų. Paslaugų įkainiai ir už grynus, ir negrynųjų pinigų operacijas kyla, kaip ant mielių. Susidaro įspūdis, kad iš visų trijų Baltijos šalių esame daugiausiai pajamų gaunantys ir galintys už operacijas bankams dosniai mokėti.

S. Skvernelis. Mūsų atsakomybė „Brexit“ prietemoje (86)

Penktadienio rytas, atrodytų, Europos Sąjungai paskelbė galimą pabaigos pradžią, kurios akivaizdoje mes turime būti gerokai aktyvesni tiek gindami mūsų emigravusių piliečių interesus, tiek bendrą Europos ateitį.

V. Gapšys. „Brexit“: ką sieks išsaugoti Europos vadovai? (101)

Gimusi iš Europos ekonominės integracijos, Europos Sąjunga vis giliau žengė į valstybių suverenių galių daržą siekdama tapti stipresne politine sąjunga. Galime tai teisinti tuo, kad ekonominė sąjunga negalima be politinės integracijos, tačiau tai nebūtinai įtikina piliečius bei nepaaiškina, kur yra tos politinės integracijos ribos.

V. Landsbergis. Šiandienos rytdienos pagrindinis klausimas (539)

Sala prie Europos – ar integrali, gyvybiškai svarbi sau pačiai ir visoms demokratijoms Atlanto sąjungos dalis.

D. Šakalienė. Melas, didelis melas ir PPP (70)

Šįryt sužinojome, kad Jungtinė Karalystė palieka Europos Sąjungą. O praėjus vos valandai po referendumo rezultatų paskelbimo laidoje „Labas rytas, Britanija”, Nigelas Farage'as be menkiausio sąžinės priekaišto išpila, kad vienas iš svarbiausių #Brexit kampanijos už išstojimą iš ES argumentų buvo melagingas.