V. Urbonavičius. Šauliai saugo šalį, kol J. Oleko horoskopas Veneroje

 (88)
2014 m. kovą stiprėjant Rusijos agresijai Ukrainoje Juozas Olekas Lietuvos gyventojus ragino miegoti ramiai ir tikino stebintis padėtį.
Vidas Urbonavičius
Vidas Urbonavičius
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Per tuos dvejus metus, kai siautėja Rusija, už krašto apsaugą atsakingi politikai nesiima jokių ryžtingų veiksmų, sustiprinti šalies saugumą.

J. Oleko sprendimai pagal zodiako ženklus

2014 m. gegužės mėnesį paaiškėjo, kad J. Oleko vadovaujama Krašto apsaugos ministerija pateikė Seimui Šaulių sąjungos įstatymo pataisas uždraudžiančias šauliams dalyvauti ginkluotoje valstybės gynyboje ir pilietiniame pasipriešinime. Vėliau ministras lyriškai papasakojo savo patirtį iš tarnybos sovietinėje armijoje, kai tuo tarpu NATO dvigubai sumažino savo oro policijos misiją Baltijos šalyse, sakyčiau savotiškas humoro jausmas.

Šiais metais p. Olekas savaip pasveikino Krašto apsaugos savanorių pajėgas su įkūrimo 25-osiomis metinėmis, originaliai balsuodamas prieš privalomosios krašto apsaugos tarnybos šaukimo pratęsimą. Cituoju ministrą: „Mano siūlymas – padaryti šitą diskusiją labai aiškią, padaryti tarppartinę diskusiją, ir tada padaryti diskusiją Seime, todėl aš pritariu pateikimui, bet dėl sprendimų manau, kad būtų labai gražu, jei Seimas vienbalsiai galėtų priimti tokį svarbų sprendimą“, – ir balsavo prieš.

Vis masčiau iš kur tokie pono ministro poelgiai? Gal jo zodiako ženklas jau eilę metų yra dengiamas Veneros...?

Kas trukdo efektyviai ginti valstybę

Seimo Nacionalinio saugumo ir Teisės komitetų stalčiuose jau ilgą laiką dūla įstatymo projektas, suteikiantis teisę šauliams ir savanoriams namuose laikyti už savo pačių pinigus pirktus ginklus.

Keistai atrodo Seimo narių atsikalbinėjimas, kodėl jie negali priimti įstatymo, kad svarstomų klausimų labai daug, o įstatymą būtina tobulinti. Papasakokite apie tai tiems, tūkstančiams partizanų, nukankintų NKVD rūsiuose, ir tiems, šimtams tūkstančių dūlančių Sibiro platybėse. O ar 1940 m. tragedija neįvyko tik todėl, kad Lietuvos kariuomenės reguliarios pajėgos taip ir negavo įsakymo priešintis ginklu.

Dabartinis krašto apsaugos ministras ir Seimo nariai yra tiek paveikti sovietinės vergų dvasios, kad bijo savo krašto gynybą patikėti savo šalies piliečiams, patriotams, aukojantiems savo laiką ir lėšas krašto gynybai. Pavydžiai galima tik žvelgti į Izraelio, Suomijos ar Šveicarijos pavyzdžius.
Kai kurie veikėjai niekada nesuvoks, kad tik mes patys galime apginti savo šalį ir jei kiekviename name bus bent po vieną koviniu, o ne civiliniu ginklu, ginkluotą šaulį, savanorį ar karį, joks okupantas nieko nelaimės.

Koloradiniai komentarai apie tai, kad Lietuvą yra įmanoma užimti per 1 ar 3 paras turi būti palikti tiems, kurie nori tuo tikėti, o 1944–1965 m. partizaninis pasipriešinimas parodė, kad ir dešimtmečio neužtenka Lietuvai užkariauti!

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Politiko akimis

V. V. Margevičienė. Melas žiūrint vaikams į akis (29)

Netrukus prasidės naujieji mokslo metai, vaikai grįš į mokyklas, darželius. Skambės sveikinimai ir linkėjimai, tačiau nė vienas iš Vyriausybės narių neatsiprašys, kad neįvykdė savo pažadų gerinti vaikų maitinimą.

G. Kirkilas. Priešrinkiminės dekoracijos ir jų vertė (21)

Rinkimai įsibėgėja, vieniems kampanija atrodo vangi, kitiems ne, vis garsiau skamba partijų lozungai, programos bei pažadai ir tai - natūralu. Tokie yra demokratijos papročiai ir tradicijos. Tačiau tarp jų, deja, nemažai populistinių, besikartojančių įvairiuose rinkimuose, o kartais tiesiog tuščių dekoracijų, deklaracijų ar pažadų.

A. Pabedinskienė. Pensijų reforma padės didinti išmokas (67)

Prieš keletą metų vienas iš didžiųjų sukrėtimų mūsų visuomenėje buvo senatvės pensijų sumažinimas, kuriam ryžosi tuometinė konservatorių ir liberalų koalicija. Neradus teisingesnio sprendimo krizės akivaizdoje, buvo negailestingai nurėžtos tiek socialinio draudimo, tiek valstybinės pensijos, sumažintos šalpos pensijos ir kt.

A. Dudėnas. Policijos reformos užskverniai (27)

Važinėjant po Lietuvą ir kalbantis su žmonėmis be įprastų dažnai užduodamų klausimų apie lėtai didėjančias pajamas, pensijas ar socialines problemas vis dažniau tenka išgirsti mūsų piliečių nuogąstavimus dėl policijos.

V. Mazuronis. Nebūna per daug atkaklumo ir ryžto didinant gyventojų pajamas (77)

Suprantu, kad žmonės laukti nenori, o ir laukti, atrodo, seniai nėra ko – juk Vakarų Europoje atlyginimai jau seniai yra gerokai didesni, maisto produktų kainos mažesnės, pensijos padorios ir garantuojančios orų pragyvenimo lygį.