Atrodytų, kad tokiai kvailystei aptarinėti turėtų būti gaila laiko. Dar buvo galima pagalvoti, kad tokios kalbos – tik rinkiminės retorikos dalis, bet stebint, kad būsimieji Seimo ir Vyriausybės „šeimininkai“ ir toliau, it mantrą, kartoja, kad ministerijas jie perkels – jau verta sunerimti.
Madinga būtų pradėti argumentuoti nuo finansinių dalykų, bet jie ir taip akivaizdūs: perkėlimo kainos niekas neįsivaizduoja, ar galiausiai dėl to valstybė sutaupys (parduos buvusius ministerijų pastatus?) niekas nežino, kiek reikės atleisti darbuotojų ir jiems sumokėti išeitinių, kiek pasamdyti naujų, juos apmokyti, įrengti naujas ministerijos patalpas ir t.t. – tai klausimai į kuriuos atsakymų idėjos siūlytojai neturi ir akivaizdu, kad gilesnio apmąstymo šiai idėjai taip pat neskyrė.
Kas jau kas, bet S. Skvernelis puikiai supranta ir žino, kad ministerija – nėra viena institucija – tai sistema su visomis pavaldžiomis įstaigomis. Aplinkos ministerijoje dirba apie 260 darbuotojų, tačiau su visomis pavaldžiomis institucijomis – apie 2000. Ar ketinama perkelti juos visus? Ar tik centrinę įstaigą? Jeigu tik centrinę, ar pagalvota kiek bus išleidžiama pinigų darbuotojų kelionėms automobiliu? Bet dar svarbiau: kiek bus sugaištama laiko kelionėms, kai tas laikas galėtų būti išnaudojamas efektyviau.
Be to, kiekvieną savaitę ministrai, viceministrai ir kai kurių departamentų vadovai privalo kartais net po kelis kartus dalyvauti Vyriausybės ar Seimo posėdžiuose. Gerai, ministrai būtų vežiojami iš Vilniaus į Kauną ir atgal. O kaip keliautų žemesnio rango pareigūnai, kuriems nepriklauso valdiški automobiliai? Važinėtų traukiniais? Savo automobiliu? Kas už tai mokės?
Taip, sutinku, kad kai kuriuos reikalus galima sutvarkyti internetu, bet nuolatinė ministerijos ir pavaldžių įstaigų tarnautojų migracija tarp Vilniaus ir Kauno būtų vis tiek neišvengiama, nes ministerijos darbas neapsiriboja tik vienos ministerijos ribomis: vykdoma begalė projektų su kitomis ministerijomis ir organizacijomis, kurios visame pasaulyje ne šiaip sau kuriasi dažniausiai sostinėse – tiesiog taip visiems patogiau, greičiau, efektyviau ir pigiau.
Visų valdžios institucijų buvimas vienoje vietoje naudingas ne tik pačioms institucijoms, bet ir savivaldai. Visi Lietuvos merai reguliariai lankosi Vilniuje ne į Gedimino bokštą pažiūrėti, o susitvarkyti savo rajonų reikalus ministerijose. Tam merai dažnai turi skirti visą dieną. Vadinasi dar vienos dienos jiems prireiks vykti ir į Kauną? Tai jau dvi brangios dienos, kurios atimamos iš rajono žmonių (kurias jie ir apmoka).
Būtent dėl to dar būtų galima pasveikinti atgaivintą seną sumanymą visas ministerijas perkelti į Vilniaus pakraštį po vienu stogu – tai iš tiesų padėtų sumažinti ir padaryti biurokratinį aparatą efektyvesniu. Dar ir pinigų būtų sutaupyta. Bet kodėl norima eiti priešinga linkme – nei man, nei manau patiems siūlytojams – neaišku.
Nejuokingai atrodo ir jau atsiradusios kalbos, kad ministerijos bus perkeliamos į patalpas, kurios vienaip ar kitaip priklausys Kauno merui V. Matijošaičiui (nebūtinai tiesiogiai) ir taip būtų neva atsidėkota už pagalbą rinkimuose. Net teko matyti „memą“ internete, kur „legendinis“ Kauno „Respublikos“ viešbutis (spėkit kam jis priklauso) papuoštas Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos lentelėmis. Kaip sako klasikai: kas galėtų paneigti? Bet tokias kalba geriau jau kuo skubiau tepaneigia R. Karbauskis, nes jokia ekonomine ir vadybos logika neparemtas sprendimo stūmimas ima kvepėti nelabai skaniai.
Visuomet pasisakiau ir pasisakysiu už biurokratinio aparato mažinimą, jo efektyvumo didinimą. Visuomet pritarsiu ir tam, kad valdžios atotrūkis nuo piliečių turi būti mažinamas, tačiau užsispyrimas pora ministerijų perkelti į Kauną yra visiškai prie to neprisidedantis veiksmas.
Galų gale, kodėl perkelti į Kauną? Kodėl tik Kauną? Gal išskaidykime ministerijas po visus Lietuvos miestus.
14 ministerijų – 14 miestų gyventojai galės džiaugtis, kad savo mieste turi ministeriją (lyg tai savaime ką nors reiškia?). O pavaldžias galime išskaidyti po mažesnius miestelius ir kaimus! Štai ir turėsime pasiektą tikslą – valdžia atėjo į kiekvieną Lietuvos kampelį. Perfrazuojant garsią internetinę satyrą „kiekvienam po BMW, kiekvienam kaimui – po ministeriją!”.
Juokas juokais, bet naujiesiems valstybės „šeimininkams“ reikėtų kiek atsargiau siūlyti idėjas ar bent jau siūlyti jas gerai apsvarsčius. Suprantu kol vyksta rinkimai – taisyklės kitokios, bet rinkiminės kalbos baigėsi – reikia rimtai dirbt pradėti.
Kol durnystės gimsta tik galvoje – tol viskas gerai, bet kai jos imamos realizuoti – verta sunerimti. Rinkimai baigėsi, jūs nugalėjot, Lietuvos žmonės jums suteikė pasitikėjimą. Nešvaistykite jų pinigų ir laiko.