Tenka apgailestauti, kad ne visi komentatoriai sugebėjo atsispirti pagundoms prieš rinkimus įgelti Vyriausybei, užuot įsigilinę į visus parengtus dokumentus, kuriuose galima rasti ir nemažai šviesių spalvų.

Metinę Europos semestro augimo apžvalgą neseniai svarstėme Europos Parlamento plenarinėje sesijoje. Visos valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, padarė pažangą, įgyvendindamos 2015 metų rekomendacijas. Vienuolikos šalių pažanga Europos Komisijos buvo įvertinta, kaip nedidelė (limited progress), kitų – kaip tam tikra (some progress). Lietuva, kartu su Austrija, Danija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Liuksemburgu, Nyderlandais, Rumunija, Slovakija, Švedija ir Vokietija, pateko į pirmąją grupę. Šalia šių bendrų vertinimų buvo pateikta ir išsami ekonominės būklės bei perspektyvų analizė su rekomendacijomis. Europos Parlamento nuomone, visos valstybės narės turi sparčiau įgyvendinti Europos semestro rekomendacijas.

Ataskaitoje apie Lietuvos ekonomiką nemažai teigiamų vertinimų. Mūsų ekonomikos atsigavimas po ekonominės krizės vadinamas įspūdingu. Patekome tarp aštuonių šalių, kurioms Europos Komisija neturėjo pastabų dėl makroekonominio disbalanso.

Lietuva teigiamai išsiskyrė ir darbo rinkos rodikliais. Per pastaruosius penkerius metus mūsų nedarbo lygis sumažėjo nuo 13,8 proc. iki 9,1 proc. Tuo tarpu ES nedarbo lygis sumažėjo tik 0,2 proc. punkto ir praėjusiais metais buvo 9,4 proc. Ypač gerai mums sekėsi mažinti jaunimo nedarbo apimitis bei integruoti į darbo rinką ilgalaikius bedarbius. Sparčiau nei ES vidurkis augo ir nominalus darbo užmokestis (2015 m. – 5,1 proc.). Įtakos turėjo ir didėjantis darbo našumas, dėl emigracijos sumažėjusi darbo jėgos pasiūla bei Vyriausybės sprendimas didinti minimalų darbo užmokestį.

Vertintojai atkreipė dėmesį, kad Lietuva pagerino aplinką verslui, mažino žemas pajamas gaunančių asmenų apmokestinimą, sėkmingai kovojo su skurdu ir socialine atskirtimi, tobulino piniginę socialinę paramą, plėtojo ir modernizavo asmenų ilgalaikę priežiūrą, gerino švietimo ir profesinio rengimo rezultatus. Pažymėti ir Vyriausybės parengti naujojo socialinio modelio projektai, kuriais siekiama pertvarkyti pensijų sistemą, padidinti darbo santykių lankstumą ir pagerinti bedarbių socialinę apsaugą.

Žinoma, ataskaitoje nurodoma ir nemažai spręstinų problemų. Lietuvoje dėl žemo gimstamumo, nepakankamo sveikatos apsaugos efektyvumo bei didelės emigracijos mažėja darbingo amžiaus žmonių. Tai gali tapti rimta kliūtimi mūsų ekonominiam augimui ir grėsme pensijų sistemos tvarumui. Todėl būtina didinti socialines investicijas, kurios ir toliau skatintų darbo našumo augimą, ekonominį aktyvumą bei geresnį įgyjamų kvalifikacijų atitikimą darbo rinkos poreikiams. Tai padėtų mums ne tik kompensuoti demografinius praradimus, bet ir kurti produktyvesnę ekonomiką. Europos Parlamentas atskira rezoliucija pateikė savo siūlymus, kaip stiprinti Europos semestro socialinę dimensiją bei skatinti socialines investicijas.

Tačiau turime susitaikyti, kad ne visos rekomendacijos gali būti įgyvendintos greitai. Tai galėtų patvirtinti mūsų politikai ir socialiniai partneriai, kurie bando rasti sutarimą dėl naujojo darbo kodekso straispnių. Čia greiti ir nesuderinti politiniai sprendimai gali būti labai žalingi bei sukelti protestų bangas, kurios šiuo metu vyksta Prancūzijoje. Palaikau mūsų Vyriausybės pastangas suderinti reformas su socialiniais partneriais ir neabejoju, kad Seimui priėmus atitinkamus sprendimus, kitais metais mūsų pasiekimai bus įvertinti dar geriau.

Greitai nėra reformuojamos ir socialiai jautrios pensijų sistemos. Būtina įvertinti tokių pertvarkų poveikį, atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą ir valstybės galimybes užtikrinti orias išmokas. Ypač atsakingai reikia priimti spredimus dėl pensinio amžiaus vėlinimo. Būtina įvertinti ne tik gyvenimo trukmės pokyčius, bet ir vyresnio amžiaus žmonių gebėjimą ilgiau dirbti, situaciją darbo rinkoje, sveikatos paslaugų prieinamumą ir kitus veiksnius. Vargu ar artimiausiu metu pasieksime proveržį plėtojant socialinį dialogą, kuris senosiose ES valstybėse formavosi daugelį dešimtmečių. Nebus greitų permainų ir demografinėse lentelėse.

Kita vertus, ne viskas priklauso tik nuo Vyriausybės pastangų ar politinės valios. Tikėtina, kad ir ateityje atsiras tokių sričių, kuriose, anot vertintojų, turėsime pasitempti. Tačiau svarbiausia yra ne tik išgirsti konstruktyvią kritiką, bet ir mokėti pasidžiaugti pasiekimais. Tik taip stiprinsime pasitikėjimą savo valstybe ir vienas kitu.