Šiandien į labai panašią situaciją esame stumiami mes visi. Kai koks nors Holivudo girtuoklis mus išvadina „aštriadančiais lietuviais“, tai mes vietoje to, kad už tautos žeminimą būtume prisiteisę (ar bent pamėginę) keletą milijonų, dar sugebame išlementi, kad mums čia „reklamą padarė“. Reklama – tik visiškai kitokia – būtų buvusi apginti tautinį orumą. Baisu pagalvoti, kas galėtų atsitikti ir kiek kainuotų, jei koks blogos nuotaikos apimtas lietuvis, o dar bent kiek žinomas pasaulyje, būtų viešai leptelės ką nors tokio apie kokią kitą tautą.
Prisiklausę vietinių provokatorių aukščiausi Lenkijos valdžios asmenys taip pat pareiškia, kad Lietuvai reikia „draugiškai, tačiau griežtai“ priminti apie mažumų teises, kartu neužmirštant paminėti, kad Lenkijos ir Lietuvos ekonomikų santykis yra 13 : 1. Čia mes spaudžiame mažumas vietiniu mastu ar patys esame spaudžiama mažuma pasauliniu mastu? Kaip pažiūrėti?
Tuo metu parado Romoje metu save Lady Gaga vadinanti „asaba“ (negaliu rašyti jokio lytį apibrėžiančio žodžio, nes nesu tikras, kuo ji pati save laiko – dar pažeisiu teises), pareiškia nepasitenkinimą Lietuva, kaip gėjams nepalankia šalimi. Na ir gerai, galvoju sau. Gerai, kad nepasakė ko nors tokio, kaip „dėkoju Lietuvai – gėjiškiausiai valstybei pasaulyje, jūs ir aš tokiais gimėme („angl. „Born this way“).
Galima nesunkiai įsivaizduoti, kokiais baisiais „naciais“ tapsime artimiausiu laiku, kai niekaip nepasimokanti iš svetimų klaidų mūsų vyriausybė (kažkodėl atrodo, kad šiuo atveju visiškai nesvarbu, kokia dauguma ją formuos) atidarys šalį emigrantams iš trečių šalių. Na ir kas, kad Daividas Cameronas ir Angela Merkel garsiai ir aiškiai pareiškė, jog „multikultūralizmas patyrė fiasko“. Mums būtinai reikės užlipti ant to paties grėblio, galbūt tikintis, kad čia atvyksiantys kitataučiai norės išspręsti mūsų, o ne savo pačių problemas. Tik iš kur imsime tuos pašalpoms reikalingus milijonus, kuriuos humaniški europiniai įstatymai reikalaus išmokėti būsimoms mažumoms?
Tokiame kontekste darosi lengviau suprasti, kodėl mes nebesijaučiame gerai savo pačių (?) šalyje. Iš kur imti aistrą gyventi, kai už šūkį „Čia mano namai“, žiūrėk, gali susilaukti apibūdinimo „fašistas“, kaip jau susilauki už „Lietuvą lietuviams“? Na, o rašydamas tokio ar panašaus turinio straipsnį, kaip šis, turi žodžius sijoti per tankų sietą, kad jis netyčia neužgautų kieno nors plėšrių ir savanaudiškų siekių, apdairiai įpakuotų į tolerancijos mažumoms formatą.