Iš tiesų norisi žviegti – būtent žviegimu premjerė Ingrida Šimonytė pavadino mano replikas ir kritiką. Reikia žviegti, kad vyriausybės vadovė pagaliau išgirstų – biudžeto pakeitimai, tvirtinami be būtinų institucijų išvadų, neatitinka mūsų konstitucijos.
Biudžete matau daugybę nelogiškų sprendimų ir už tai sulaukiu grasinimų – jei aš apskųsiu antikonstitucinį biudžeto pataisymą konstituciniam teismui, tai žmonės per mane negaus padidintų indeksuotų pensijų! Na, ką, velniop konstituciją. Pensijos yra žymiai svarbiau. Kuo ne Rusija?
Neseniai priminiau pernykštes konservatorių PVM lengvatas kavinėms, restoranams, teatrams. Tai sudarė 90 milijonų eurų nuostolių valstybės biudžetui. Šią lengvatą ruošiamasi pratęsti. Manau, kad restoranai neturėtų būti šitaip šelpiami. Ne tik dėl to, kad klientams niekas neatpigo. Dėl to, kad ši lengvata orientuota į aukštesnes pajamas turinčius piliečius, o ne daugumą. Be to, restoranų ir taip nėra mažesniuose miesteliuose.
Kritikavau ir šildymo lengvatą, kuri taip pat iš esmės skirta tiems, kurie pajamomis nesiskundžia. Jei kompensuoti – tai visas šildymo galimybes, o ne vieną jų. Dabar lyg ir pripažįstama, kad čia padaryta klaida. Tik sunku tai pripažinti iki galo, nes tuomet žviegiantis kritikas pasirodys teisus.
Eilinį sykį pamirštami valstybės tarnyboje dirbantys piliečiai. Tai kone 200 tūkst. darbuotojų, kuriems atlyginimai nėra indeksuojami lygiagrečiai su pensijų indeksavimu. O iki indeksavimo su infliacija išvis nėra kalbos. Planuojama šių metų metinė infliacija – 14 procentų. Tai gerokai daugiau nei indeksavimo procentas.
Dar priminsiu, kad Lietuvoje yra beveik už 2 milijardus eurų viešųjų pirkimų sutarčių. Jos taip pat neindeksuojamos. O turėtų – bent 8 procentais kasmet. Kodėl? Nes viskas statybos sektoriuje brango iki 37 procentų.
Tai reiškia, kad daugybė tokių sutarčių bus nutrauktos. Bendrovės nenorės didžiulių nuostolių. Kai kurios sutartys liks galioti su viena sąlyga, kurią labai gerai išmano valdančiųjų partneris Liberalų sąjūdis – dėl viskio dėžučių.
Kaip tai veikia? Paklauskite smulkiau Seimo pirmininkės partijos, galiu apytiksliai papasakoti. Ateis verslininkas pas savo draugą merą ir sakys – sutariam dėl priedo, šiek tiek pasidalinam ir visi laimingi, projektas įgyvendinamas. Rodos, viešųjų pirkimų srityje jau buvo šioks toks progresas, tačiau dabar – vėl didelis žingsnis atgal.
Dvi savaites nagrinėjau sutartis, kurias gydymo įstaigos pasirašė su Ligonių kasomis. Įkainiai – 2020-ųjų. Sutartys metams arba dviems. Kaip manote, kur tai veda? Ar čia taip specialiai daroma, nes vis tiek uždarote ligonines?
Stambiajam verslui ir pasiturinčiam rinkėjui keliaklupsčiaujanti vyriausybė aiškina, kad Lietuva siekia būti aukštųjų technologijų šalimi su aukštesne pridėtine verte. Viskas suprantama – labai reikalingas dalykas, tačiau faktai kalba ką kitą. Be galo trūksta tolimųjų reisų vairuotojų ir statybininkų. Štai kokia tikroji padėtis.
Dirbtinai stabdydami pervežimų ir statybos sektorius, aukštųjų technologijų neištobulinsite. Vietoje to jūsų biudžeto skylė bus ne 4, o 5 milijardų eurų dydžio. Pabaigai galiu pasakyti premjerei – nesiūbuokite Lietuvos ekonominės valties, nes nueis į dugną paskui rusų laivą.