O. Leiputė. Valstybės pinigai – konservatorių karalienei šelpti? Chronologija ir faktai

 (194)
Praėjusią savaitę viešas kurortinių baltinių skalbimo spektaklis net įgavo „bulvarinio skaitalo“ pavidalą. Keista, kad neaiškiomis aplinkybėmis paviešintas Druskininkų mero Ričardo Malinausko ir jo kalbinamųjų telefoninių pokalbių turinys aptarinėjamas lyg žinutės iš Holivudo žvaigždžių gyvenimo. Betrūksta tik pikantiškų asmeninio gyvenimo detalių.
Orinta Leiputė
Orinta Leiputė
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Bet jų, matyt, ir su galimu politinės korupcijos kvapeliu galime drąsiai ieškoti dešinėje pusėje – Lietuvos konservatorių partijoje. Ten persipina ir galia, ir politika, ir dideli pinigai – tiesiog kultinio serialo „Dinastija“ lietuviška versija. Garsusis senelis perduoda valdžios vadeles anūkui, o šio žmona vidurį baltos dienos suka versliuką visų mūsų pinigais. Ir kaip nesisuks versliukas, kai jam šiltnamio sąlygas kuria patys valstybės energetikai. Vieša paslaptis, kad UAB „Lietuvos energija“ didelę įtaką daro buvęs energetikos ministras A. Sekmokas. Tad ar tikrai tie „Vijūnėlės dvaro“ langų atspindžiai atrodo blizgesni nei Austėjos Landsbergienės mokyklos kreivieji veidrodžiai Gervėčių g., Vilniuje?

Taigi kokiomis srovėmis teka į dešiniųjų patriarcho giminės kišenę valstybės ir visų mokesčių mokėtojų turtas? Yra tokia valstybei priklausančios įmonės „Lietuvos energija“ dukterinė uždaroji akcinė bendrovė „NT Valdos“. Ji sukurta 2010 metais, tuometinio energetikos ministro A. Sekmoko energetikos sektoriaus pertvarkos metu. Įdomu tai, kad Energetikos ministerija 2010–2011 m. elektros energetikos sektoriaus pertvarką vykdė neturėdama Vyriausybės patvirtinto energetikos sektoriaus pertvarkos plano, tą nustatė Valstybės kontrolė 2011 m. lapkričio 7 d. Valstybinio audito ataskaitoje. Taip pat tokios iniciatyvos nereikalavo nei viena europinė direktyva. Elektros energetikos sektoriaus pertvarkos metu sukurta nauja įmonių struktūra, iš anksčiau egzistavusių įmonių atskyrė ir suformavo naujas aptarnavimo paslaugų įmones, vadinamą 4-ąjį bloką, teikiantį specifines, energetikos sektoriui nebūdingas paslaugas.

Taigi UAB „NT Valdos“ tapo viena didžiausių turto valdymo bendrovių šalyje, teikiančių nekilnojamojo turto nuomos paslaugas visoje Lietuvoje. „NT Valdos“ perėmė visą energetikos bendrovių turtą, taip pat ir garsųjį Gervėčių g. 4 pastatų kompleksą Vilniuje. Kita vertus, konservatoriai nepraleidžia progos subarti valstybės įmones dėl neva mažo jų pajamingumo, tačiau prakalbus apie „NT Valdų“ rezultatus, matyt, reikėtų prikąsti liežuvį, nes, VMI duomenimis, 2010–2014 metais UAB „NT Valdos“, administruojančios 91 mln. Eur vertės turtą, uždirbo tik 174 tūkst. Eur apmokestinamojo pelno ir valstybei sumokėjo vos 26 tūkst. Eur pelno mokesčio.

O. Leiputė. Valstybės pinigai – konservatorių karalienei šelpti? Chronologija ir faktai

„Lietuvos energijos įmonių grupės schema ir pavaldumas

O štai sutartys su Austėja Landsbergiene liudija, kad pelningumo nelabai ir tesiekta. Tik klausimas – kodėl? Ir ar tokios palankios sąlygos būtų pasiūlytos ir kitiems verslo partneriams, lieka neaišku.
Pradėkime nuo pradžių. 2013 m. balandžio 2 d., UAB „NT Valdų“ patalpose, esančiose Gervėčių g. 4, Vilniuje įregistruojama nauja A. Landsbergienės įmonė „Karalienės Mortos mokykla“.

Netrukus – 2013 m. balandžio 8 d. buvo sudaryta UAB „NT Valdos“ ir UAB „Karalienės Mortos mokykla“ Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią įmonei 10 metų buvo išnuomotos 1769,67 kv. m administracinio pastato patalpos ir suteikta galimybė nemokamai naudotis teritorijoje esančia automobilių stovėjimo aikštele. Sutartyje numatytas 12 Lt už kvadratinį metrą nuomos mokestis mėnesiui. Jau 2013 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Karalienės Mortos mokykla“ sudarė šių patalpų pernuomojimo sutartį su kita savo UAB – „Vaikystės sodas“, teikiančia ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo paslaugas. 2013 m. rugsėjo mėn. UAB „Karalienės Mortos mokykla“ minėtose patalpose pradėjo vaikų ugdymo veiklą. Tikėtina, kad siekiant išvengti vaikų darželio steigimui taikomų labai griežtų higienos normų reikalavimų.

2015 m. rugsėjo 11 d. UAB „Karalienės Mortos mokyklos“ vadovė Austėja Landsbergienė sudarė preliminarią sutartį su UAB „NT Valdos“ vadovu Olafu Martensu dėl naujos mokyklos statybos. Sutartimi siekta, kad valstybės valdoma įmonė „NT Valdos“ savo lėšomis sukurtų jos verslui reikalingą infrastruktūrą ir ją naudingomis sąlygomis išnuomotų. Nereikia būti išminčiumi, kad suprastum, jog dėl tokių veiksmų valstybė galėjo patirti didelę žalą, nes valstybės valdomos įmonės ištekliai galėjo būti naudojami ne pagal paskirtį, siekiant tenkinti privačios įmonės poreikius.
Valstybės valdoma įmonė „NT Valdos“ savo sąskaita prisiėmė visą finansinę ir verslo riziką, ketino sukurti didelės vertės (7 mln. Eur) UAB „Karalienės Mortos mokykla“ privačiam verslui reikalingą infrastruktūrą ir pradėjo į ją investuoti, o tai reikėtų laikyti reikšminga finansine pagalba. Kita vertus, „NT Valdoms“ tokio projekto statyba nebuvo įprastinė veikla. Tai buvo vienintelis toks išskirtinis sandoris.

Įdomu ir tai, kad naujos statybos ir rekonstravimo projekto ,,Administraciniai pastatai“ Gervėčių g. 4, Vilniuje derinimo metu šis sklypas, esantis Vilniaus senamiesčio istorinėje dalyje, net buvo išimtas iš nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos. Šio skubos tvarka suderinto projekto pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas vietoj esamo menkaverčio gamybinės paskirties neva rekonstruojamo pastato statyti 4 naujų daugiaaukščių pastatų kompleksą.

O juk Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionių demokratų partija Vilniaus miesto taryboje priklauso valdančiajai daugumai.

Tikėtina, kad dėl padidėjusio visuomenės dėmesio „NT Valdos“ nesiryžo toliau tęsti šio projekto įgyvendinimo ir 2015 m. gruodžio 14 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas su UAB „Karalienės Mortos mokykla“. 2016 m. vasario 1 d. „NT Valdos“ paskelbė aukcioną dėl parduodamų nekilnojamojo turto objektų, adresu Gervėčių g. 4, Vilnius, kartu su pradėtu įgyvendinti nauju statybų projektu bei visais įsipareigojimais „Karalienės Mortos mokyklai“. Taip ir neaišku, kodėl „NT Valdos“, pasak šios įmonės vadovų ir akcininkų, itin pelningą projektą nusprendė parduoti. Dar įdomiau, kodėl aukcione neatsirado susidomėjusių pirkėjų.

Štai tokia, gerbiamieji, schema schemelė, kuri ne tik vos neapiplėšė valstybės, bet ir visų energijos vartotojų per išaugusias kainas. Nes akivaizdžius nuostolius kam nors būtų reikėję padengti.
Todėl veidmainiška jaunojo Gabrieliaus Landsbergio, Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko, retorika apie vakarietišką politiką ir vertybes tėra akių dūmimas, nes verslo praktika – labai rytietiška ir dar dvelkianti politinės korupcijos kvapeliu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

G. Kirkilas. Politiniai (ir ne tik) lietuviškų reformų kaštai (30)

Lietuvoje mėgstama šnekėti apie reformas, jų poreikį, stygių ir pan. Tos kalbos, natūralu, ypač suintensyvėja rinkimų kampanijų metu. Besižvalgant po mūsų jau ketvirčio amžiaus politikos istoriją, matai, jog reformų vis tik padaryta nemažai, ne mažiau nei, pavyzdžiui, kaimyninėje Estijoje.

V. Benkunskas. Socialdemokratinė klasika teisingumo ministerijoje (26)

Per ketverių metų šios Vyriausybės kadenciją neliko ministerijos, kurios nebūtų supurtęs didesnis ar mažesnis neskaidrumo skandalas. Nuo buvusios ūkio ministrės Birutės Vėsaitės skrydžių „Arvi“ lėktuvais, iki ką tik praūžusio auksinių šaukštų skandalo krašto apsaugos ministerijoje.

E. Gentvilas. Lietuva po L. Donskio: tapo sunkiau (77)

Tapo sunkiau visiems, kuriems Leonidas buvo draugas, bičiulis ar tiesiog pažįstamas veidas. Skaudu prarasti dvasios brolį ir bendramintį. Bet tai tik asmeninis santykis su Leonidu, asmeninė netektis. Žiauri... Leonidas (Liuka) mus paliko.

V. Žiemelis. Nespekuliuokite Lietuvos saugumu (39)

Politinių partijų diskusijų laidoje per LRT TS-LKD lyderis G. Landsbergis pareiškė: „Trumpas pastebėjimas tai, kad buvo sustabdyta Lietuvos atominės elektrinės statyba. Mes turime kitą pasekmę iš to išplaukusią – tai Baltarusijoje prie Lietuvos sienos statoma Astravo elektrinė. Ir šioje salėje yra keturi atstovai, kurie pasirašė po įstatymu, kad ta elektrinė būtų sustabdyta. Viena partija, beje, ne.“

A. Abromavičius. Lietuva gali geriau (117)

Dirbdamas Ukrainos ekonominės plėtros ir prekybos ministru, kartu su komanda rengiau Vyriausybės programą – planą, kaip iš pagrindų pertvarkyti Ukrainos ekonomiką.
Iki rinkimų liko:

D.
::
Sužinokite kaip
BALSUOTI
Atsispausdinkite rinkėjo
KORTELĘ