O. Leiputė. Valstybės pinigai – konservatorių karalienei šelpti? Chronologija ir faktai

 (194)
Praėjusią savaitę viešas kurortinių baltinių skalbimo spektaklis net įgavo „bulvarinio skaitalo“ pavidalą. Keista, kad neaiškiomis aplinkybėmis paviešintas Druskininkų mero Ričardo Malinausko ir jo kalbinamųjų telefoninių pokalbių turinys aptarinėjamas lyg žinutės iš Holivudo žvaigždžių gyvenimo. Betrūksta tik pikantiškų asmeninio gyvenimo detalių.
Orinta Leiputė
Orinta Leiputė
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Bet jų, matyt, ir su galimu politinės korupcijos kvapeliu galime drąsiai ieškoti dešinėje pusėje – Lietuvos konservatorių partijoje. Ten persipina ir galia, ir politika, ir dideli pinigai – tiesiog kultinio serialo „Dinastija“ lietuviška versija. Garsusis senelis perduoda valdžios vadeles anūkui, o šio žmona vidurį baltos dienos suka versliuką visų mūsų pinigais. Ir kaip nesisuks versliukas, kai jam šiltnamio sąlygas kuria patys valstybės energetikai. Vieša paslaptis, kad UAB „Lietuvos energija“ didelę įtaką daro buvęs energetikos ministras A. Sekmokas. Tad ar tikrai tie „Vijūnėlės dvaro“ langų atspindžiai atrodo blizgesni nei Austėjos Landsbergienės mokyklos kreivieji veidrodžiai Gervėčių g., Vilniuje?

Taigi kokiomis srovėmis teka į dešiniųjų patriarcho giminės kišenę valstybės ir visų mokesčių mokėtojų turtas? Yra tokia valstybei priklausančios įmonės „Lietuvos energija“ dukterinė uždaroji akcinė bendrovė „NT Valdos“. Ji sukurta 2010 metais, tuometinio energetikos ministro A. Sekmoko energetikos sektoriaus pertvarkos metu. Įdomu tai, kad Energetikos ministerija 2010–2011 m. elektros energetikos sektoriaus pertvarką vykdė neturėdama Vyriausybės patvirtinto energetikos sektoriaus pertvarkos plano, tą nustatė Valstybės kontrolė 2011 m. lapkričio 7 d. Valstybinio audito ataskaitoje. Taip pat tokios iniciatyvos nereikalavo nei viena europinė direktyva. Elektros energetikos sektoriaus pertvarkos metu sukurta nauja įmonių struktūra, iš anksčiau egzistavusių įmonių atskyrė ir suformavo naujas aptarnavimo paslaugų įmones, vadinamą 4-ąjį bloką, teikiantį specifines, energetikos sektoriui nebūdingas paslaugas.

Taigi UAB „NT Valdos“ tapo viena didžiausių turto valdymo bendrovių šalyje, teikiančių nekilnojamojo turto nuomos paslaugas visoje Lietuvoje. „NT Valdos“ perėmė visą energetikos bendrovių turtą, taip pat ir garsųjį Gervėčių g. 4 pastatų kompleksą Vilniuje. Kita vertus, konservatoriai nepraleidžia progos subarti valstybės įmones dėl neva mažo jų pajamingumo, tačiau prakalbus apie „NT Valdų“ rezultatus, matyt, reikėtų prikąsti liežuvį, nes, VMI duomenimis, 2010–2014 metais UAB „NT Valdos“, administruojančios 91 mln. Eur vertės turtą, uždirbo tik 174 tūkst. Eur apmokestinamojo pelno ir valstybei sumokėjo vos 26 tūkst. Eur pelno mokesčio.

O. Leiputė. Valstybės pinigai – konservatorių karalienei šelpti? Chronologija ir faktai

„Lietuvos energijos įmonių grupės schema ir pavaldumas

O štai sutartys su Austėja Landsbergiene liudija, kad pelningumo nelabai ir tesiekta. Tik klausimas – kodėl? Ir ar tokios palankios sąlygos būtų pasiūlytos ir kitiems verslo partneriams, lieka neaišku.
Pradėkime nuo pradžių. 2013 m. balandžio 2 d., UAB „NT Valdų“ patalpose, esančiose Gervėčių g. 4, Vilniuje įregistruojama nauja A. Landsbergienės įmonė „Karalienės Mortos mokykla“.

Netrukus – 2013 m. balandžio 8 d. buvo sudaryta UAB „NT Valdos“ ir UAB „Karalienės Mortos mokykla“ Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią įmonei 10 metų buvo išnuomotos 1769,67 kv. m administracinio pastato patalpos ir suteikta galimybė nemokamai naudotis teritorijoje esančia automobilių stovėjimo aikštele. Sutartyje numatytas 12 Lt už kvadratinį metrą nuomos mokestis mėnesiui. Jau 2013 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Karalienės Mortos mokykla“ sudarė šių patalpų pernuomojimo sutartį su kita savo UAB – „Vaikystės sodas“, teikiančia ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo paslaugas. 2013 m. rugsėjo mėn. UAB „Karalienės Mortos mokykla“ minėtose patalpose pradėjo vaikų ugdymo veiklą. Tikėtina, kad siekiant išvengti vaikų darželio steigimui taikomų labai griežtų higienos normų reikalavimų.

2015 m. rugsėjo 11 d. UAB „Karalienės Mortos mokyklos“ vadovė Austėja Landsbergienė sudarė preliminarią sutartį su UAB „NT Valdos“ vadovu Olafu Martensu dėl naujos mokyklos statybos. Sutartimi siekta, kad valstybės valdoma įmonė „NT Valdos“ savo lėšomis sukurtų jos verslui reikalingą infrastruktūrą ir ją naudingomis sąlygomis išnuomotų. Nereikia būti išminčiumi, kad suprastum, jog dėl tokių veiksmų valstybė galėjo patirti didelę žalą, nes valstybės valdomos įmonės ištekliai galėjo būti naudojami ne pagal paskirtį, siekiant tenkinti privačios įmonės poreikius.
Valstybės valdoma įmonė „NT Valdos“ savo sąskaita prisiėmė visą finansinę ir verslo riziką, ketino sukurti didelės vertės (7 mln. Eur) UAB „Karalienės Mortos mokykla“ privačiam verslui reikalingą infrastruktūrą ir pradėjo į ją investuoti, o tai reikėtų laikyti reikšminga finansine pagalba. Kita vertus, „NT Valdoms“ tokio projekto statyba nebuvo įprastinė veikla. Tai buvo vienintelis toks išskirtinis sandoris.

Įdomu ir tai, kad naujos statybos ir rekonstravimo projekto ,,Administraciniai pastatai“ Gervėčių g. 4, Vilniuje derinimo metu šis sklypas, esantis Vilniaus senamiesčio istorinėje dalyje, net buvo išimtas iš nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos. Šio skubos tvarka suderinto projekto pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas vietoj esamo menkaverčio gamybinės paskirties neva rekonstruojamo pastato statyti 4 naujų daugiaaukščių pastatų kompleksą.

O juk Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionių demokratų partija Vilniaus miesto taryboje priklauso valdančiajai daugumai.

Tikėtina, kad dėl padidėjusio visuomenės dėmesio „NT Valdos“ nesiryžo toliau tęsti šio projekto įgyvendinimo ir 2015 m. gruodžio 14 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas su UAB „Karalienės Mortos mokykla“. 2016 m. vasario 1 d. „NT Valdos“ paskelbė aukcioną dėl parduodamų nekilnojamojo turto objektų, adresu Gervėčių g. 4, Vilnius, kartu su pradėtu įgyvendinti nauju statybų projektu bei visais įsipareigojimais „Karalienės Mortos mokyklai“. Taip ir neaišku, kodėl „NT Valdos“, pasak šios įmonės vadovų ir akcininkų, itin pelningą projektą nusprendė parduoti. Dar įdomiau, kodėl aukcione neatsirado susidomėjusių pirkėjų.

Štai tokia, gerbiamieji, schema schemelė, kuri ne tik vos neapiplėšė valstybės, bet ir visų energijos vartotojų per išaugusias kainas. Nes akivaizdžius nuostolius kam nors būtų reikėję padengti.
Todėl veidmainiška jaunojo Gabrieliaus Landsbergio, Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko, retorika apie vakarietišką politiką ir vertybes tėra akių dūmimas, nes verslo praktika – labai rytietiška ir dar dvelkianti politinės korupcijos kvapeliu.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Politiko akimis

A. Bagdonas. Didžiausia ambicija – didesni atlyginimai (20)

Algų didinimas – tarsi politikų pažadų olimpiada prieš kiekvienus rinkimus. 2012 metais reklaminiai stendai mirgėte mirgėjo antraštėmis, jog minimali alga jau 2013 metais sieks 1500 litų. Kiti skelbė, jog 1500 per mažai, todėl bet kokia kaina bus siekiama atlyginimą pakelti iki 1800 litų. Dabar 2016 metai, minimali alga pakilo iki 380 eurų (1312 litų) neatskaičiavus mokesčių, tačiau vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje vis tiek vienas mažiausių Europoje. Mus lenkia tokios šalys kaip Latvija, Turkija, Slovakija, Čekija.

K. Masiulis. Kurie ministrai dirbo gerai, o kurie nepateisino vilčių (97)

Jau suformavus Vyriausybę 2012 m., buvo matyti, kad rezultatai po 4 metų bus kuklūs.

M. Skarupskas. O jei Žaliąjį tiltą paverstume tikrai „žaliu“? (33)

Vilniuje, nuo Žaliojo tilto nukėlus skulptūras, jį padrikai bandoma papuošti vienokiu ar kitokiu objektu. Deja, bet visuomenės neklausiama, kokį įvaizdį suteikti Žaliajam tiltui, nors taip būtų galima pasisemti daug puikių idėjų. Padiskutuokime.

P. Urbšys. Prezidente, nepaniekinkite Lietuvos žmonių, kurie Jumis tiki (76)

Viešai paskelbta, kad gavote generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teikimą generalinio prokuroro pavaduotoju skirti advokatą Giedrių Danėlių. Esu įsitikinęs, kad suprantate į kokią keblią padėtį Jus stumia generalinis prokuroras ir Jūsų patarėjos.

G. Kirkilas. Ar Briuselis uždraus naudoti šaukštus? (24)

Kaip Lietuvoje kartais vyksta diskusija? Ogi gana paprastai - pradžioje pateikiamas sutirštintas problemos paveikslas, po to viskas sukarikatūrinama iki absurdo, ir tuomet jau iš pačių sukurtos karikatūros tyčiojamasi ir su ja diskutuojama.