Tas pats ir valstybės mastu – pagrindines raidos kryptis ir gyventojų savijautą lemia prezidentai ir premjerai, gal dar kažkiek Seimo pirmininkai, didžiųjų partijų ir jų frakcijų vadovai Seime.
Pasidalinsiu nesenu pavyzdžiu iš savo patirties. Valstiečių ir žaliųjų frakcijos posėdis Seime baigiasi, visi stojasi eiti į Seimo posėdį, prie išėjimo susitelkė pagrindiniai frakcijos nuomonės lyderiai. Jau eisiu per duris, ir staiga girdžiu pašaipų Premjero balsą – „Nagli, girdėjau, vėl mane viešai kritikuoji?“. Tonas lyg ir draugiškas, galvoju, Premjeras užsimanė papokštauti, tad bandau nuleisti juokais. „Nieko panašaus, Premjere, kaip galėjote taip pagalvoti, niekada gyvenime Jūsų nekritikavau...“, – šypsausi.
Ir čia paaiškėja, kad tai visai ne juokai. S. Skvernelio tonas pasidaro rimtas: „Kritikavai, skaičiau išklotinėse, Kaune dėl medžių. Sakei, kad S. Skvernelis neteisingai gina policininkus, kurie išnešė medžių gynėjus iš pjovimo vietos“. Pagrindiniai frakcijos vadovai stabtelėjo, neišeina, stebi ir klauso. Suprantu, kad viskas labai rimta, tad bandau teisintis: „Taip, Premjere, sakiau, kad policininkai neturėjo išnešinėti menininkų, nes jie nurodė svarbias aplinkybes – kad tie medžiai, kuriuos jie gina, nepažymėti raudonų dažų kryžiais, kaip numato savivaldybės patvirtinta tvarka. Policininkai privalėjo būti vienodai teisingi – kadangi piketuojančių menininkų argumentai svarūs, turėjo sustabdyti kirtimą, kol bus išsiaiškinta. Ir Premjeras taip pat turėtų būti vienodai teisingas – dabar visoje Lietuvoje plinta mada nukirsti sveikus medžius ir jų vietoje pasodinti trapius, ne mūsų klimate augintus, importinius, todėl būtų teisinga padėkoti menininkams ir pilietinei visuomenei, kad budi, stebi, saugo sveikus medžius ir neleidžia švaistyti biudžeto lėšų.“
Bet Premjeras nusprendžia nebūti vienodai teisingas. „Nagli, tai paskutinis įspėjimas“, – išrėžia frakcijos narių akivaizdoje. Veide dirbtinė šypsena, tonas nebe juokaujančio žmogaus. Frakcijos nariai sekundę niūriai stebi šią mizansceną, tada visi išeina.
Pastatė į vietą? Manęs – ne, esu pripratęs būti gąsdinamas. Bet žinia visuomenei aiški. Premjeras pastatė į vietą tuos menininkus ir kitus piliečius, drįstančius reikšti nuomonę – jokių protestų, jokios kritikos. Ša, inteligente. Valdžia žino geriau. Kai Premjeras nelaukdamas teismo sprendimo viešai užsistoja policininkus, panaudojusius jėgą prieš medžių gynėjus, tai nėra nekalti pajuokavimai valdančiosios frakcijos posėdyje – tai žinia, siunčiama savivaldybėms, teismams, Seimo nariams. Nesikiškite į valdžios sprendimus, būkite romios avelės. Bet jei tokie būsime, niekas ir nesikeis.
Stulbina ir kitas dalykas – tai, kad premjeras randa laiko skaityti žiniasklaidos išklotines, kuriose suregistruota, kas ir ką apie jį pasakė. Keista, nes esama valstybių, kurių vadovai skaito ne pasisakymus apie save, bet analitinę medžiagą apie naudingas kitų šalių patirtis – kaip mažinti turtinę nelygybę ir skurdą, kaip skaudžiausių problemų sprendimui pasitelkti, suaktyvinti pilietinę visuomenę.